- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-68-491/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso išnagrinėjęs R. K. (toliau – Pareiškėja) skundą dėl 2015 m. sausio 20 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarties, kuria buvo atmestas Pareiškėjos skundas dėl 2014-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro T. B. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2014-11-21 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate buvo gautas Pareiškėjos pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigo R. M. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji ir jos motina ne tik buvo išmestos iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., kurie testamentu palikti Pareiškėjai, tačiau tuo metu dingo visi jos ir jos motinos asmeniniai daiktai, kurių vertė yra apie 50 000 litų.
2014-12-01 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjo T. B. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad Pareiškėjos nurodomos aplinkybės bei kiti surinkti bylos duomenys leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str., 178 str., 183 str., 184 str., 187 str., 294 str. Tačiau šį pareigūno nutarimą Pareiškėja apskundė prokurorui.
2014-12-23 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroras T. B. nutarimu atmetė Pareiškėjos skundą. Prokuroras nurodė, jog byloje esantys duomenys leidžia neabejotinai tvirtinti, kad Pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamų veikų sudėčių, todėl negali būti pripažintos pagrindu dėl to atlikti ikiteisminį tyrimą.
Nesutikdama su tokiu prokuroro nutarimu Pareiškėja padavė skundą Biržų rajono apylinkės teismui. Skundžiama nutartimi apylinkės teismas Pareiškėjos skundą atmetė motyvuodamas tuo, jog išties nėra jokių objektyvių duomenų, kad prieš Pareiškėją šiuo atveju būtų atlikti kokie nors nusikalstami veiksmai ar įvykdyta nusikalstama veika.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui Pareiškėja prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą, t. y. pradėti ikiteisminį tyrimą. Nurodo, jog policijos pareigūno nutarimą, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, skundė dėl to, kad šis nutarimas priimtas remiantis subjektyvia tyrėjo nuomone, neišsamiai išnagrinėjus jos nurodytas aplinkybes, padarius esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus bei netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pareiškėja tvirtina, kad tyrėjas nepaisė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 168 str. 1 d. reikalavimų ir atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nors nenustatė, kad pareiškime nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Be to, gauto pareiškimo duomenų patikslinimui nebuvo atlikti reikiami veiksmai, t. y. nebuvo atliktos visų įvykio liudytojų apklausos. Pabrėžia, kad pareiškimo tyrimas buvo atliekamas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriuje, todėl galimai buvo atliekamas šališkai, nes pareiškime prašoma ištirti ar būtent Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato pareigūnų ir jų viršininko veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, nes policininkai, kurių Pareiškėja nepažįsta, vadovaujami jų viršininko, pro duris išstūmė jos mamą ir jai pačiai grasino, kad bus išvežta jėga, jei savanoriškai neišeis. Pareiškėja mano, kad tokie veiksmai akivaizdžiai patvirtina, jog buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi, skųsdama šį pareigūno nutarimą Pareiškėja ne tik prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ir nuo ikiteisminio tyrimo nušalinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjus ir ikiteisminį tyrimą atlikti Panevėžio apygardos prokuratūroje. Tačiau prokuroras 2014-12-23 nutarimu tokį jos skundą atmetė. Tai akivaizdžiai parodė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nenorą tirti nusikaltimą ir tuo pačiu yra išskirtinis neobjektyvios policijos ir prokuratūros veiklos pavyzdys. Prokuroro nutarimas deklaratyvaus pobūdžio, paremtas subjektyvia prokuroro nuomone bei niekuo nepagrįstomis išvadomis, todėl naikintinas. Toks prokuroro nutarimas iš esmės iškraipo ikiteisminio tyrimo tikslus, toleruojamas ikiteisminio tyrimo institucijų neveiklumas, jų nepamatuoti sprendimai ir procesinės klaidos. Negana to, jos skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismas. Skunde Pareiškėja nurodo, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas, Panevėžio apylinkės prokuratūros ir Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai, akivaizdžiai parodė nenorą tirti nusikaltimą, kas yra išskirtinis neobjektyvios policijos ir prokuratūros veiklos pavyzdys, priėmė deklaratyvaus pobūdžio nutarimus, paremtus subjektyvia jų nuomone bei niekuo nepagrįstomis išvadomis, o Biržų rajono apylinkės teismas, toleruodamas minėtų pareigūnų neveiklumą priėmė skundžiamą nutartį, kuri, atsižvelgus į pirmiau išdėstytus argumentus, turi būti naikinama.
Atsiliepimai į skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmetamas.
Pagal BPK 168 str. 1 d. prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Gauto skundo, pareiškimo ar pranešimo duomenų patikslinimui gali būti atlikti veiksmai, numatyti BPK 168 str. 1 d.
Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas 2014-12-01 nutarimu, kurį nepakeistą paliko galioti prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėja skundžiama nutartimi, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pripažinęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. nustatęs, jog egzistuoja BPK 3 str. 1 d. 1 p. numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas privalo būti nutraukiamas. Su tuo sutinka ir Pareiškėjos skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, nes daryti priešingą išvadą pagal teismo turimus duomenis nėra jokio pagrindo.
Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad 2014-11-21 Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariate buvo gautas Pareiškėjos pareiškimas dėl (duomenys neskelbtini) bažnyčios kunigo R. M. neteisėtų veiksmų, dėl kurių ji ir jos motina buvo išmestos iš namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., kurie testamentu palikti Pareiškėjai. Pareiškime nurodyta, kad 2014-11-12 apie 21 val. kunigas R. M. kartu su advokatu T. K. išmetė Pareiškėją ir jos mamą iš namų. Šiuose namuose ji gyvena daugiau kaip metus ir visą tą laiką rūpinosi sunkiai sergančia N. O. Š. bei jos dukra A. Š.. 2014-10-10 mirė N. O. Š., tačiau Pareiškėja nurodo, kad yra surašytas testamentas, pagal kurį ji paveldi ne tik sodybą, kurioje gyveno, tačiau ir mirusiajai priklaususią žemę bei mišką. Pareiškime tvirtinama, kad įvykio metu kartu su kunigu bei jo advokatu buvo ir policijos pareigūnai bei kiti kunigo palydovai, o prieš ją su motina buvo panaudotas šantažas, grasinimai, jos buvo žeminamos, bauginamos, prieš jas buvo vartota psichinė prievarta, o taip pat joms buvo liepta pasišalinti iš privačios teritorijos. Dėl tokių veiksmų pablogėjo jos motinos sveikata (ji dabar gydosi ligoninėje), o be to ir ji pati peršalo, susirgo bei gėrė vaistus. Pareiškėja taip pat pabrėžė, kad jokie iškeldinimo dokumentai jai pateikti nebuvo, o tuose namuose pasiliko daug jos asmeninio turto, kurio vertė yra apie 50000 Lt, ir kuris dingo. Taigi Pareiškėja tvirtina, kad ji yra faktinė namų, iš kurių buvo iškraustyta, savininkė, o ją iškeldinant buvo padarytos nusikalstamos veikos. Tačiau tokie Pareiškėjos tvirtinimai prieštarauja bylos duomenims. Iš teismui pateiktos bylos matyti, kad Pareiškėjos iškeldinimo metu dalyvavo policijos pareigūnas K. Č., kuris komisariato vadovybės pavedimu turėjo užtikrinti viešąją tvarką. Šio pareigūno tarnybiniame pranešime nurodoma, kad įvykio vakarą vykdant teismo nutartį viešoji tvarka pažeista nebuvo, Pareiškėja su mama pasiėmė savo daiktus ir išvyko savo valia. Be to, byloje yra pateiktas ir kunigo R. M. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) r., nuosavybės teise priklauso bažnyčiai, o 2014 m. gruodžio mėnesį pastaruosiuose statiniuose ruošiamasi atlikti daiktų inventorizaciją, kurios metu bus išgabenti Pareiškėjos daiktai. Tai rodo, kad įvykio vakarą, kada Pareiškėjos buvo paprašyta palikti namus, kuriuose ji tuo metu gyveno su mama, dalyvavo policijos pareigūnas, kuris patvirtino, jog Pareiškėjai buvo nurodyta pasiimti savo daiktus. Kunigas R. M. neginčija aplinkybės, jog namuose, iš kurių Pareiškėja buvo iškeldinta, yra ir pastarosios daiktų. Šios aplinkybės, ypatingai atsižvelgiant į tai, kad įvykio vakarą viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo, o Pareiškėja nesipriešindama paliko patalpas, leidžia tvirtinti, kad tarp Pareiškėjos ir kunigo R. M. (jo atstovaujamos bažnyčios) yra susiklostę tokie santykiai, kurie šiuo metu gali būti sprendžiami ir nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Šia tvarka taip pat turėtų būti nagrinėjamos ir Pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad ji iškaustyta buvo nepagrįstai, nesant jokio teisinio pagrindo, nors pati yra aptariamų pastatų paveldėtoja ir savininkė (ką ji visų pirma turi įrodyti). Kartu visi šie duomenys nepatvirtina ir Pareiškėjos aiškinimo, kad prieš ją buvo fiziškai ar psichiškai smurtaujama, jai grasinama ar prieš ją atlikti kitokie baudžiamajame įstatyme numatyti neteisėti veiksmai. Priešingai, nėra jokių duomenų, kad R. M. būtų Pareiškėjai grasinęs, bauginęs ar pieš ją smurtavęs, kad įvykio metu būtų buvę išsakyti kokie nors grasinančio pobūdžio teiginiai, susiję su nužudymu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu, kad R. M. būtų paėmęs pats ar neleidęs Pareiškėjai pasiimti kokių nors daiktų (juo labiau kad jokie Pareiškėjos daiktai R. M. nebuvo perleisti ar patikėti, dėl jo jis negalėjo jų pasisavinti ar iššvaistyti), o taip pat nėra jokių duomenų, kad reikalaujant Pareiškėjos palikti patalpas būtų padaryta didelė žala jos teisėms ar teisėtiems interesams.
Atsižvelgiant į tai, galima daryti neginčijamą išvadą, kad Pareiškėjos nurodomų nusikalstamų veikų, susijusių su svetimo turto pagrobimu, pasisavinimu, iššvaistymu, sugadinimu, taip pat grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, terorizavimu ar savavaldžiavimu, požymių nėra, o kilę ginčai dėl iškeldinimo teisėtumo ir pastatų priklausomybės yra civilinės teisės objektas, nesudarantis jokio pagrindo susiklosčiusią situaciją spręsti baudžiamosios teisės reguliuojamomis priemonėmis.
Aukštesnysis teismas atmeta Pareiškėjos skundo argumentus, susijusius su policijos pareigūnų šališkumu bei neobjektyvumu. Pirmiausia pažymėtina tai, kad policijos pareigūnai, įvykio vakarą užtikrinę, kad nebūtų pažeista viešoji tvarka, išties turėjo teisę įspėti ten buvusius asmenis, jog nevykdant teismo nutarties ar netinkamai elgiantis gali būti panaudojami atitinkami teisės aktuose numatyti prievartiniai veiksmai. Tačiau tai tikrai nesudaro pagrindo spręsti, kad Pareiškėjai buvo grasinta panaudoti prievartą ar smurtą kaip tą numato baudžiamasis įstatymas. Papildomai pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūno, besiaiškinusio aplinkybes pagal Pareiškėjos pateiktą pareiškimą, veiksmais nebuvo pažeisti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatyme numatyti reikalavimai, o jokių objektyvių duomenų, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras bei ikiteisminio tyrimo teisėja būtų šališki ar suinteresuoti pakenkti Pareiškėjai, byloje nėra. Tokių duomenų, kaip ir nė vieno iš BPK 58 str. nurodytų nušalinimo pagrindų, nenurodė ir pati Pareiškėja, jų nenustatė ir aukštesnysis teismas. Atsižvelgiant į tai, deklaratyvūs Pareiškėjos teiginiai bei subjektyvus aplinkybių vertinimas nėra plačiau nagrinėjami, juo labiau kad Pareiškėjai nepalankių sprendimų priėmimas, nesant jokių kitų objektyvių duomenų, nėra pagrindas abejoti ikiteisminio tyrimo subjektų objektyvumu bei nešališkumu.
Esant tokioms aplinkybėms skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju policijos pareigūnas pagrįstai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Pareiškėjos pareiškimą, o prokuroras ir apylinkės teismas priėmė teisingus ir pagrįstus nutarimą bei nutartį, atmetę jos skundą tuo pačiu klausimu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas sprendžia, kad naikinti skundžiamą teismo nutartį šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Pareiškėjos R. K. skundą atmesti ir palikti galioti 2015 m. sausio 20 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.