Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1306-613/2016Teisėja Vandalinas VainiusTeisminio proceso Nr. 2-24-3-02878-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.21; 3.3.2.3 (S)

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kompleksinė statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Hidrostatyba“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Civilinėje byloje pagal ieškovės ieškinį atsakovei dėl 2681,04 Eur skolos, 150,00 Eur išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.Ieškovė prašė 2016-04-04 Klaipėdos rajono apylinkės teismo priimtą sprendimą už akių peržiūrėti bei atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog teismui priėmus sprendimą už akių buvo grubiai pažeistas teisės į tinkamą teismo procesą principas ir bylos aplinkybės įvertintos netinkamai. Nurodė, kad buvo pažeistos procesines dokumentų įteikimo taisykles reglamentuojančios teisės normos ir sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Pažymėjo, kad 2016-04-04 viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės ieškinį, teismo posėdyje dalyvaujant atsakovės atstovei, tačiau nedalyvaujant ieškovei ir (ar) jos atstovui, nors ir įvertinęs aplinkybes, jog procesiniai dokumentai ieškovei nebuvo įteikti, o ieškovė į teismo posėdį neatvyko, atsakovės atstovės prašymu teismas priėmė sprendimą už akių. Nurodė, kad ieškovė apie teismo posėdį informuota nebuvo, todėl jame nedalyvavo. Prašė sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti iš esmės.

Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, dėstydama aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą – panaikinti priimtą teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės – aplinkybių, dėl kurių buvo pažeistos ieškovės teisės ar interesai, neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškimo tenkinti (Lietuvos Respublikos CPK 288 straipsnis).

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirajame skunde ieškovė UAB „Kompleksinė statyba“ prašo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimą dėl 2016 m. balandžio 4 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais: Pirmosios instancijos teismas sprendimą už akių priėmė atveju, kuomet toks sprendimas procesiškai negalėjo būti priimtas, t. y. sprendimas už akių priimtas teismo posėdyje nedalyvaujant ieškovei (atstovui), kuriems apie teismo posėdį nebuvo tinkamai pranešta, o tokiu atveju sprendimo už akių priėmimas nenumatytas įstatymo (CPK 285 straipsnio 1 dalis);Priimdamas sprendimą už akių teismas tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 straipsnio 2 dalis), o siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė pasisakyti.Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Hidrostatyba“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti skundžiamą nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Procesiniai dokumentai buvo išsiųsti ieškovės nurodytu buveinės adresu. Iškart po ieškinio pateikimo 2016 m. sausio 5 d. priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei buvo įteikta, ieškovė neinformavo teismo apie buveinės adreso pasikeitimą, teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, o atsakovei tiek atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu pateikus prašymą priimti sprendimą už akių, teismas pagrįstai vadovavosi CPK 285 straipsniu ir priėmė sprendimą už akių;Ieškovė nepateikė jokių aplinkybių ir įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Atskirasis skundas tenkintinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, atskirąjį skundą, atsiliepimą į atskirąjį skundą mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Pagal CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktą, 338 straipsnį absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kuomet pirmosios instancijos teismas išnagrinėja bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo atskirąjį skundą. Apeliantė (ieškovė) UAB „Kompleksinė statyba“ savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad jai nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. CPK 153 straipsnio pirmoji dalis nustato, kad į teismo posėdžius, vykstančius žodinio proceso tvarka, kviečiami dalyvaujantys byloje asmenys, kuriems teismo šaukimai bei pranešimai turi būti įteikiami pagal CPK antrojo skirsnio taisykles. Pagal CPK 133 straipsnio 1 dalį dalyvaujantiems byloje asmenims teismo šaukimais ar pranešimais pranešama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Dalyvaujančiam byloje asmeniui tinkamai įteikus teismo šaukimą, apie kitus teismo posėdžius pranešama pranešimais. Toks pranešimas turi būti įteiktas CPK 117-132 straipsnių nustatyta tvarka ir tokiais terminais, kad būtų pakankamai laiko nustatytu laiku atvykti į teismą ir pasirengti bylai (CPK 133 straipsnio 2 dalis).Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo šaukimas apie 2016 m. kovo 14 d. 11:00 val. teismo posėdžio laiką ir vietą UAB „Kompleksinė statyba“ nebuvo įteiktas. Teismo procesiniai dokumentai, siųsti ieškovei ieškinyje nurodytu buveinės adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su žyma „Neatsiėmė pašte“ (61 b. l.). t. y. nebuvo įvykdyta teismo pareiga informuoti, ir teismas gavo tai patvirtinančius įrodymus. Be to, bylos duomenimis, ieškovės buveinės adresas nepasikeitė, t. y. ieškovė tą patį buveinės adresą nurodo ir kituose teismui pateikiamuose dokumentuose, taip pat atskirajame skunde (b. l. 93-97). Pagrindo teigti, kad ieškovė elgėsi nerūpestingai ar nevykdė procesinių pareigų, nenustatyta. Taigi, ieškovei nebuvo pranešta apie šio teismo posėdžio vietą ir laiką, pažeidžiant CPK 133 straipsnio, 153 straipsnio 1 dalies, 246 straipsnio 1 dalies reikalavimus. CPK 123 straipsnio 4 dalis nustato, jog kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Byloje nėra duomenų, jog teismo procesinių dokumentų nepavykus įteikti, procesiniai dokumentai būtų siųsti juridinio asmens (ieškovės) buveinės adresu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog procesiniai dokumentai ieškovei įteikti tinkamai.Pažymėtina, jog pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimamas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Kaip jau nurodyta šios nutarties 15 punkte, ieškovei nebuvo tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, todėl sprendimas už akių šiuo atveju negalėjo būti priimtas.Tokiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau to nepadarė ir išnagrinėjo bylą iš esmės teismo posėdyje nedalyvaujant asmeniui, kuriam nebuvo tinkamai pranešta. Kadangi ieškovė šia aplinkybe grindė savo atskirąjį skundą, tai toks pažeidimas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tokiu būdu teismas, išnagrinėdamas bylą ir priimdamas sprendimą už akių nedalyvaujant ieškovei, esminiai pažeidė civilinio proceso įstatymą – CPK 117, 123, 124, 133 straipsnių ir 246 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, apribojo CPK numatytas ieškovės procesines teises, tarp jų teisę būti išklausytam, pateikti savo paaiškinimus (CPK 250 straipsnis), tuo pačiu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) bei rungimosi principai (CPK 12 str.). Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu bei pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių aplinkybių ir įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, jog pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti nurodyta aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2010, 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008). Vadovaudamasis CPK 287 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas bei pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nepateikė jokių aplinkybių ir įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, atmestinas kaip nepagrįstas.Apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padaryto procesinės teisės pažeidimo dėl nepranešimo ieškovei apie laiką ir vietą teismo posėdžio, kuriame ieškovei nedalyvaujant buvo išnagrinėta byla ir priimtas sprendimas už akių. Ieškovės UAB „Kompleksinė statyba“ atskirojo skundo argumentas, jog byla neteisėtai išnagrinėta jai nedalyvaujant, nes jai nebuvo pranešta apie aukščiau nurodyto teismo posėdžio laiką ir vietą, yra pagrįstas, o tai yra absoliutus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindas (CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Dėl to Klaipėdos rajono apylinkės teismo nutartis naikintina, o klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 338 straipsnis). Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 117, 123, 124, 133 straipsnių ir 246 straipsnio pirmosios dalies nuostatas, apribojo CPK numatytas ieškovės procesines teises, tarp jų teisę būti išklausytam, pateikti savo paaiškinimus (CPK 250 straipsnis), tuo pačiu buvo pažeisti šalių lygiateisiškumo (CPK 17 str.) bei rungimosi principai (CPK 12 str.), dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, todėl ji naikintina ir klausimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 26 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.