Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-04-03 · Civilinė byla Nr. 2-1200-600/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-04-03
Bylos Nr.
2-1200-600/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-12551-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Renata Kasimovienė
Ieškovas
T., T. Š.
Atsakovas
A. Š., F. Š., F.
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Advokatai
Vytautė Ladigaitė
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byl. Nr. 2-1200-600/2013 m.
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-12551-2012-5Procesinio sprendimo kategorija 116.1;30.10;21.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2013 m. balandžio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Renata Kasimovienė,sekretoriaujant Vitalijai Šiškienei, Barbarai Sienkievič,dalyvaujant ieškovei T. Š.,ieškovės atstovei advokatei Vytautei Ladigaitei –Balčiūnienei,atsakovams A. Š., F. Š., jų atstovui advokatui E. K.,vertėjai Ritai Daškevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės T. Š. ieškinį atsakovams A. Š., F. Š. dėl apsimestinio sandorio panaikinimo ir pripažinimo nekilnojamojo daikto bendrasavininkiais, trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo teismo: 1) pripažinti 2011-09-25 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 4-7469 ir 2008-10-03 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3805 dalyje dėl sandorio šalies pirkėjos F. Š. negaliojančiomis; 2) pripažinti buto (duomenys neskelbtini), Vilnius savininkais ½ bendrosios nuosavybės teise A. Š. ir ½ bendrosios nuosavybės teise T. Š.. Nurodo, kad T. Š. ir A. Š. gyvena santuokoje nuo 1997-11-15. (duomenys neskelbtini) gimė dukra Inesa, (duomenys neskelbtini) gimė dukra Agata, o (duomenys neskelbtini) - sūnus Marat. Šeima gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius nuo jo įsigijimo 2001 metais. Butas buvo pirktas ir suremontuotas už sutuoktinių bendras lėšas, tačiau įregistruotas atsakovo motinos F. Š. vardu, nes taip nusprendė atsakovas dėl savo verslo ypatumų. Atsakovė jame niekada negyvo. 2008-10-03 atsakovo motinos vardu dėl tų pačių priežasčių buvo nupirkta dar viena gretima butui gyvenamoji patalpa, kuri 2011-07-07 sujungta su šeimos butu. Butas suformuotas sujungus daiktus. Tarp ieškovės ir atsakovo Vilniaus m. 1 apylinkės teisme yra pradėta civilinė byla Nr. N2-13936-131/2012 dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Ieškovė ir atsakovas ketina santuoką nutraukti. Minėtos dvi sutartys yra apsimestiniai sandoriai, nes pinigai pirkimui priklausė ne F. Š., o buvo bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovė gyvena kitame jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ieškovės ir atsakovo šeima savo lėšomis ir darbu suremontavo butą, jį prižiūri, išlaiko. Dubliku ieškovė papildė, kad atsakovai savo atsiliepimų nepatvirtina jokiais rašytiniais įrodymais (b.l. 53-56). Nurodo, kad butas pirktas esą ne tik už atsakovės asmenines lėšas, bet ir sutuoktinio, tačiau atsakovo tėvas M. Š. buvo išsituokęs ir kartu negyveno su atsakove nuo 1975 metų. M. Š. nebuvo verslininkas, jo pajamas sudarė darbo užmokestis ir pensija. Atsakovė dirbo UAB „Vilniaus duona“ dispečere, jos pajamos buvo apie 1000 litų. Butas buvo remontuojamas, paėmus kreditą. Atsakovei senatvės pensijos amžius sukako 2004-09-18, nuo to laiko atsakovė nedirbo, gavo pensiją.

Atsiliepimas

A. F. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad butą (duomenys neskelbtini), Vilnius, pirko iš skirtingų bendrasavininkių per tris kartus: 1999-01-29 E. D. dalį už 32000,00 Lt, 2001-09-25 J. M. ir L. D. dalį už 12800,00 Lt ir 2008-10-03 A. D. dalį už 70000,00 Lt (b.l. 29). Į nusipirktą butą įsileido sūnaus A. Š. šeimą. Sūnus savo lėšomis suremontavo butą, moka mokesčius. Prašo ieškinį atmesti. Triplike F. Š. nurodė, kad atsiliepime neteisingai nurodyta, kad butą pirko už savo ir vyro pinigus (b.l. 62). Iš tikro pirko už savo ir mirusio tėvo pinigus. Advokatas rašydamas atsiliepimą ne taip suprato.

Atsakovas A. Š. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad butą pirko jo motina F. Š. iš skirtingų bendrasavininkių per tris kartus už savo ir vyro pinigus (b.l. 30). Butą susiremontavo atsakovas ir moka už komunalines paslaugas, nes gyvena jo šeima. Prašo ieškinį atmesti.

Trečiasis asmuo VĮ „Registrų centras“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad į nekilnojamąjį daiktą – butą, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje įregistruota atsakovės F. Š. nuosavybės teisė 2001-02-01 Patalpų atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutarties Nr. 2-843, 2001-09-25 buto prikimo-pardavimo sutarties, 2008-10-03 buto pirkimo-pardavimo sutarties, 2008-10-06 Turto priėmimo-perdavimo akto pagrindu (b.l. 32-33). Sandoris yra apsimestinis, jeigu sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu ir teises bei pareigas pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo

Teismo posėdžio metu ieškovė parodė, kad butas pirktas santuokos metu. Visi uždirbti pinigai buvo naudojami buto remontui. Dėl vyro darbo specifikos, visi perkami daiktai buvo kitų asmenų vardu. Vyras dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, jam buvo iškelta baudžiamoji byla. Ieškovė mokėdavo už maistą, buitines prekes, darželius. O sutuoktinis už buto išlaikymą, tvarkydavo mašinas. Jo pajamos būdavo 3000-4000 Lt, o ieškovės apie 1000-2000 Lt. Apie 1 kambario nupirkimą ieškovė nežinojo. Nuo 2001-09-25 iki 2008-10 mėnesio pajamos buvo 1500 Lt. Ginčo bute apsigyveno nuo 2001 metų. Ieškovės atstovė parodė, kad turtinė padėtis rodo, kad šeima gyveno ne iš minimalių pajamų. Mama iš pensijos negali įgyti vertingo turto. Buvo dar sandoriai sudaryti 1999 m., 2001 m., 2007 m. Atsakovas dirbo tarptautinių reisų vairuotoju, galėjo dienpinigius taupyti.

Teismo posėdžio metu atsakovas parodė, kad žmona nuo 2006 metų iki 2008 metų bute negyveno, po to vėl suėjo. 2001 metais bendros šeimos pajamos buvo apie 2000 Lt. Mama padarė remontą, 2001 metais nupirko kambarį. Nuo 1999-2008 jo asmeninės pajamos buvo 800-900 Lt, gal ir mažiau. Jokių piniginių dovanų nėra gavę. Žmona tvarkė visus buitinius reikalaus, komunalinių mokesčių nemokėjo. Juos nuo 2001 m. iki 2006 m. už butą mokėjo mama. Iki 2001 m. šeima santaupų neturėjo. Iki 2008 m. irgi jų neturėjo.

Teismo posėdžio metu atsakovė F. Š. parodė, kad ji dirbo slaugytoja, o atsakovas vairuotoju. Šalia jos pardavinėjo 1 kambarį trijų kambarių bute. Nusprendė jį nupirkti. Vyras, gyvenantis kitame kambaryje, po dviejų metų pasiūlė nupirkti jo kambarį. Tad nupirko ir antrąjį kambarį. Po to ir trečiasis savininkas pardavė kambarį. Sūnus pats ėmėsi daryti remontą, kai jau buvo nupirkti visi kambariai. Laikotarpiu nuo 1999-2008 pajamos buvo apie 1500-1800 Lt. Premijas gaudavo. Butas pirktas sau, bet leido gyventi sūnaus šeimai. Per tris kartu galėjo įgyti butą.

Atsiliepimas

Atsakovų atstovas advokatas nurodė, kad ieškovės nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, todėl prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovė F. Š. 2001-02-01 turto atidalijimo sutartimi Nr. 2-483, 2001-09-25 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4-7469, 2008-10-03 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 3805 ir 2008-10-06 priėmimo – perdavimo akto Nr. 3808 pagrindu įregistravo asmeninės nuosavybės teises į 72,70 kv.m. ploto butą su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 5-6). A. F. Š. 1999-01-29 iš E. D. nupirko 4500/10000 dalis buto, unikalus Nr. 10/979-0103-01-4:0091, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (b.l. 68, 69). Vėliau, tarp buto (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendraturčių - atsakovės F. Š., J. M. ir L. D. bei A. D. 2001-02-01 buvo pasirašyta patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, turinčių 67,13 kv.m. ploto, atidalijimo iš bendrosios nuosavybės sutartis, pagal kurią F. Š., valdančiai 4500/10000 dalis atidalijamų patalpų, atiteko patalpos, nurodytos indeksais 9-3 (17,97 kv.m.) ir 9-7 (0,80 kv.m.), ½ dalis bendrojo naudojimo patalpų 9-1 (5,33 kv.m.), 9-2 (4,34 kv.m.), 9-8 (0,45 kv.m.), 9-9 (1,30 kv.m.) bei rūsio, viso 30,19 kv.m., kurias ji sutarties 1 punkto pagrindu įregistravo atskiru objektu (b.l. 40, iki atidalijimo unikalus Nr. 10/979-0103-01-4:0091 (sutarties 1 p.), po atidalijimo unikalus Nr. 4400-2164-6100:4463, b.l. 5). 2001-09-25 atsakovė F. Š. iš J. M. ir L. D. už 12800 Lt nupirko vieno kambario butą su rūsiu / su bendro naudojimo patalpomis (bendras plotas 13,74 kv.m.), esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius (b.l. 41-43, 70-72). 2008-10-03 atsakovė F. Š. iš A. D. asmeninės nuosavybės teise nupirko 11,76 kv.m. bendro ploto butą su rūsiu ir bendro naudojimo patalpomis už 70000 Lt, turtas perduotas 2008-10-06 turto priėmimo – perdavimo aktu Nr. 3808 (b.l. 34-38, 39).

Ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės F. Š. 2001-09-25 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 4-7469 dėl 13,74 kv.m. bendro ploto vieno kambario buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo, ir 2008-10-03 pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 3805 dėl 11,76 kv.m. bendro ploto buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pirkimo dalyje dėl sandorio šalies F. Š. negaliojančiomis CK 1.87 str. pagrindu, pripažįstant sutartis apsimestiniais sandoriais ir buto bendrasavininkais pripažinti ieškovę ir atsakovą A. Š..

CK 1.87 str. 1 dalyje nurodyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Tai reiškia, kad apsimestinio sandorio atveju laikomas galiojančiu tikrasis sandoris, kurio padarinių siekė sandorio šalys. Jis vertintinas pagal tikrąją, o ne pagal išoriškai išreikštą jį sudariusių asmenų valią. Apsimestinės gali būti konkrečios sandorio dalys (sąlygos). Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, ir teisių bei pareigų pagal tokį sandorį įgyja kitas asmuo (tikroji sandorio šalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje ne kartą pažymėta, kad sandoris, sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, bet su jos statytiniu, yra apsimestinis. Tokį sandorį sudariusių šalių valia, išreikšta išorine forma, neatitinka šalių tikrųjų ketinimų, nes jo sudarymo metu buvo ketinimas sudaryti sandorį, pridengiantį tikrąją sandorio šalį. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. O. D., bylos Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. M. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-228/2009; kt.). Kita vertus, aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (šiuo atveju – sudarytas ne to asmens, kuris nurodytas kaip sandorio šalis), reikia įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-542/2012. Pareiga įrodyti aplinkybę, kad faktiškai sandorį sudarė kitas asmuo nei tas, kuris nurodytas kaip sandorio šalis, turi asmuo, ginčijantis sandorį kaip apsimestinį. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia. Sprendžiant klausimą dėl pirkimo–pardavimo sutarties apsimestinumo dėl subjekto, visų pirma svarbu nustatyti, ar asmuo, sudaręs sutartį, iš tikrųjų ketino įgyti iš jos kylančias teises ir pareigas, ar jomis naudojosi ir vykdė, ar, priešingai, tik formaliai pasirašė sutartį kaip jos šalis, tačiau iš tikrųjų neketino įgyti ir neįgijo nei teisių, nei pareigų, o jas įgijo kitas asmuo, kuris jomis iš tikrųjų naudojosi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-26/2011; 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. v. BUAB „Vakarų prekyba“ administratorius UAB „Kononenko ir ko“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-44/2011; kt).

Ieškovė nagrinėjant bylą, tvirtino, kad butą įsigijo ir jį išlaikė iš bendrų su A. Š. pinigų bei santaupų, o atsakovė F. Š. tokiam turtui įsigyti neturėjo pinigų. Kaip matyti, yra du pagrindai, kuriais ieškovė ginčija sandorius – ar ginčijamose sutartyse kaip pirkėja nurodyta atsakovė F. Š. sutampa su faktiškai ginčo turtą nupirkusiu ir už tą turtą atsiskaičiusiu asmeniu.

Ištyrus bylos medžiagą, išklausius šalių paaiškinimus, nustatyta, kad nei ieškovei, nei jos sutuoktiniui atsakovui A. Š. nebuvo žinoma aplinkybė, kad 1999-01-29 atsakovė F. Š. nupirko 4500/10000 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ką patvirtina ne tik abu sutuoktiniai, bet argumentuotai nurodė ir pati atsakovė F. Š., paaiškinusi, kad jauna šeima buvo neseniai susituokusi, gyveno pas ieškovės tėvus viename bute (LR CPK 186, 187 str. str.). Ieškovė paaiškino, kad ji su A. Š. susituokė 1997-11-15; (duomenys neskelbtini) gimė jų dukra Inesa; 2008-02-23 gimė dukra Agata, o (duomenys neskelbtini) – sūnus Marat (b.l. 12-14). Sudarydama santuoką ieškovė neturėjo pilno vidurinio išsilavinimo, kurį įgijo tik 2000 metais (LR CPK 186, 187 str. str.). Nuo 2002 m. trejus metus mokėsi Buivydiškių žemės ūkio mokykloje, baigė 2005 m.; 2007 metais įstojo į Vilniaus kolegijos tęstines ketverių metų studijas, mokslas per metus kainavo 2000-3000 Lt (LR CPK 186 str.). Teismui nurodė, kad jos pajamos per mėnesį 2001 m. buvo apie 1400 Lt, vėliau – 1500 Lt, tačiau teismui įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginius dėl gautų pajamų ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pateikta (LR CPK 12, 178 str. str.). Santuokos sudarymo metu atsakovas nebuvo įgijęs pagrindinio išsilavinimo (LR CPK 186, 187 str. str.). Iš elektroninės SoDros duomenų bazės apie atsakovo A. Š. darbines pajamas matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 1999-11-05 iki 2000-04-01 dirbo UAB „Vilniaus duona“ darbuotoju, pajamos per mėnesį vidutiniškai sudarė 850,61 Lt ((3866,41 – 1314,58) / 3) (b.l. 107, 109); nuo 2000-01-24 iki 2001-05-16 dirbo UAB „Konslita“ ir partnerių komanditinėje ūkinėje bendrijoje „Naujamiesčio duonvežis“; nuo 2001-03-12 iki 2001-07-01 dirbo UAB „Bekvida“, pajamos sudarė apie 283,66 Lt (b.l. 107, 111); nuo 2006-09-15 dirba UAB „Viljana“, pajamos per mėnesį – apie 663,82 Lt (b.l. 107, 118). A. F. Š. pagal pateiktus elektroninės SoDros duomenis ginčui aktualiu laikotarpiu dirbo (nuo 199401-01 iki 2010-02-01) (b.l. 90); be to, ji pateikė 2005-03-30 metinę pajamų mokesčio deklaraciją, iš kurio matyti, kad jos gautos pajamos 2004 metais buvo 9447,23 Lt, ji 2005-04-25 deklaruodama turtą, nurodė, kad įgijo turto už 12800 Lt, be to, nurodė, kad banke jos laikomos lėšos sudaro 10 441 Lt, o ne banke – 85300 Lt (b.l. 73-74, 75-77). Šie atsakovės F. Š. rašytiniai įrodymai patvirtina jos paaiškinimus teismui dėl faktinių aplinkybių, jog ji, matydama, kad jos sūnaus jauna šeima gyvena su marčios tėvais viename bute, gimė vaikas, todėl ji nusprendė nupirkti butą, kuriame leistų gyventų sūnaus šeimai. Atsakovės valią įgyti asmeninės nuosavybės teise butą patvirtina ne tik jos paaiškinimai, kad jauna sūnaus šeima neturėjo pinigų butui įsigyti, todėl ji nieko jiems net nesakė, kai pirmą kartą nupirko buto dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje 1999-01-29 sutartimi, po ko ji su kitais bendraturčiais pasirašė turto atidalijimo sutartį, įregistravo savo dalis kaip atskirus objektus Nekilnojamojo turto registre, o vėliau per du kartus nupirko po 1 vieną kambarį ir taip suformavo trijų kambarių butą. Pažymėtina ir tai, kad visas komunalinių paslaugų sutartis dėl komunalinių paslaugų teikimo ginčo butui, sudarė pati F. Š., kuri iš pradžių ir pakankamai ilgą laiką mokėjo mokesčius (b.l. 143-152). Ieškovės nurodytų aplinkybių, kad už komunalines paslaugas mokėjo ieškovė, nepatvirtina jokie įrodymai byloje (LR CPK 12, 178 str. str.). Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, turėdama pareigą įrodyti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o tai reiškia, kad neįrodė savo reikalavimo pagrindo ir jo pagrįstumo. Aplinkybės dėl buto remonto nekeičia teismo padarytų išvadų.

Todėl nustatytų aplinkybių ir išdėstytų motyvų pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovė neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir nurodytą ieškinio pagrindą, dėl ko ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovo naudai priteisti 1000 Lt advokato išlaidų byloje (b.l. 127, LR CPK 93, 98 str. str.).

Ieškinį tenkintus, teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų, teismo šaukimų, pranešimų siuntimu, priteistinos iš atsakovo, viso 15 Lt (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., Mokesčių administravimo įstatymo 66 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d., 6 p., 260, 263, 269, 270, 279 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), atsakovo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės T. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 15 Lt teismo pašto išlaidų, kurios sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant kvitą apie sumokėtas priteistas teismo pašto išlaidas.

Sprendimas apeliacine tvarka skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Renata Kasimovienė