- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-23
- Bylos Nr.
- AN2-5-350/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-03080-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- J. T.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. T. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. 2016 m. gruodžio 21 d. J. T. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ją kaltinant pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188²⁰ straipsnį tuo, kad ji, būdama neblaivi, nustatytas 1,99 promilių girtumas, 2016 m. gruodžio 15 d. apie 21.40 val., į (duomenys neskelbtini) , R. k., Panevėžio r., nesant pagalbos poreikiui iškvietė būtinąją pagalbą ( policijos pareigūnus).
2. Skundžiamu 2017 m. sausio 6 d. nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas J. T. veiką perkvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 493 straipsnio 2 dalį ir nubaudė ją 200 eurų bauda.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu J. T. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Nurodo nesutinkanti su veikos perkvalifikavimu, nes ATPK 188²⁰ straipsnio sankcijoje buvo numatyta švelnesnė atsakomybė, nei šiuo metu galiojančio ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje.
4. Mano, kad buvo nubausta nepagrįstai, nes pareigūnus kvietė dėl pažįstamo, kuris nutartyje nepagrįstai įvardintas sugyventiniu, E. D. elgesio jos namuose, kurio buvo stumdoma, tampoma už plaukų, reikalaujant išeiti iš jos namų E. D. atsisakė. Paaiškinime savo gailestį deklaravo formaliai, nes pažeidimo nepadarė, paaiškinimą rašė pareigūnė, pati tuo metu buvo streso būsenoje. Tuo tarpu teismas skundžiamą nutartį priėmė neapklausęs E. D., kuris būtų paaiškinęs įvykio aplinkybes. Prašo atsižvelgti ir į tai, kad yra neįgali, jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities VPK prašo J. T. apeliacinio skundo netenkinti. Mano, kad skundžiamas nutarimas teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas byloje reikšmingas aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
6. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
7. Iš skundžiamo nutarimo matyti, jog apylinkės teismas argumentuodamas, kad J. T. inkriminuoto ATPK 188²⁰ straipsnio sankcija griežtesnė nei šiuo metu galiojančio ANK 493 straipsnio 2 dalyje, jos veiką perkvalifikavo pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį ir nubaudė ją minimalia 200 eurų bauda, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo argumentacija dėl veikos perkvalifikavimo nesutinka.
7.1 Kaip matyti už šiuo metu galiojančio ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti skiriama bauda nuo 200 eurų iki 2000 eurų, tuo tarpu ATPK 188²⁰ straipsnio sankcijoje buvo numatytas įspėjimas, bauda nuo 86 iki 144 eurų arba administracinis areštas nuo 15 iki 30 parų. Nors ATPK 188²⁰ straipsnio sankcijoje buvo numatytas ir areštas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad J. T. skundžiamu nutarimu buvo paskirta bauda ir pastaroji nuobauda žymiai švelnesnė numatyta ATPK 188²⁰ straipsnio sankcijoje ( maksimali bauda švelnesnė už minimalią ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą), laikytina, kad J. T. teisinės padėties naujai įsiteisėjęs ANK nešvelnina, todėl skundžiamu nutarimu jos veika perkvalifikuota nepagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas J. T. apeliacinį skundą nagrinėja pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK normas.
8. ATPK 188²⁰ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už skambinimą pagalbos telefono numeriais žinant, kad nėra pagalbos poreikio. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad jokia pagalba yra nereikalinga. Baudžiant asmenį būtina nustatyti, kad jis sąmoningai iškvietė pagalbą žinodamas, kad kviesti nebuvo jokio pagrindo ir būtinybės.
9. Skundžiamu nutarimu J. T. nubausta už tai, kad į savo namus iškvietė policijos pareigūnus nesant pagalbos poreikio.
10. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, <...> taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
11. Apygardos teismas, išanalizavęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad skundžiamas nutarimas dėl apeliantės kaltės padarius jai inkriminuotą pažeidimą priimtas nepakankamai ir nevisapusiškai įvertinus faktines bylos aplinkybes.
11.1 Apylinkės teismas išnagrinėjęs J. T. administracinę bylą jai nedalyvaujant nurodė, kad J. T. protokolo surašymo metu kalta prisipažino, gailėjosi, jos kaltė įrodyta jos pačios prisipažinimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose nurodyta, kad ji pareigūnus kvietė susipykusi su E. D. ir norėjo, kad jis išeitų iš jos namų, įvykio metu ji buvo neblaivi. Tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu paminėtų duomenų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, kad J. T. padarė ar nepadarė jai inkriminuotą pažeidimą. Iš jos paaiškinimo matyti, kad policijos pareigūnai buvo kviečiami po jos namuose kilusio konflikto su E. D.. Policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose taip pat užfiksuota, kad jiems nuvykus į J. T. namus juose rado J. T. ir E. D., kuriems nustatė girtumą, su J. T. jiems tuo metu susikalbėti nepavyko dėl jos būsenos ir nerišlios kalbos, išorinių smurto žymių ant moters jie nepastebėjo, jų manymu, jie į J. T. namus buvo iškviesti be pagrindo. Tačiau šie duomenys nepatvirtina, kad J. T. pareigūnus kvietė tyčia, suprasdama, kad pavojus jos sveikatai ar gyvybei negresia, nes byloje surinkti duomenys pilnai ištirti nebuvo, byloje neapklausta nei J. T., nei skunde ir policijos tarnybiniuose pranešimuose minimas E. D., nei į J. T. namus vykę pareigūnai, tuo labiau, kad J. T. paaiškinime nurodyta, kad ji pagalbos telefonu skambino tikslingai, norėdama, kad pareigūnai iš jos namų išprašytų E. D., po tuo metu tarp jų kilusio konflikto, jam savanoriškai neišeinant iš jos namų, todėl pirmosios instancijos teismas turėtų imtis priemonių prieštaravimams pašalinti ir bylos aplinkybėms visapusiškai išsiaiškinti.
12. Apygardos teismas konstatuoja, kad nagrinėjant J. T. administracinio teisės pažeidimo bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, neištirti ir neįvertinti visi įrodymai, svarbūs bylos baigčiai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, daroma išvada, jog iškilusios abejonės dėl J. T. kaltės gali būti pašalintos tik atlikus papildomų įrodymų rinkimą bei išsamų jų tyrimą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas, o byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.
Ši nutartis neskundžiama.