Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2015-10-06 · Byla Nr. A2.6.-1475-878/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
A2.6.-1475-878/2015
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Pažeidėjas
E. K.
Nukentėjusysis
L. S.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-1475-878/2015Teisminio proceso Nr. 4-13-3-01241-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.7.4.4.; 2.7.4.5.; 2.7.4.7.; 52.3.; 52.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 6 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R. P., nukentėjusiajai L. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Ignalinoje, lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, aukštesniojo išsilavinimo, vedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) operatoriumi, gyvenančio (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.00 val., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta iki 2015 m. gruodžio 10 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, (duomenys neskelbtini) vairavo P. K. vardu registruotą automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje.

E. K. prisipažino, kad apie 20-21 val. įvykio dieną vairavo automobilį Ford Galaxy, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ši teisė yra atimta. Paaiškino, kad jo gyvenamasis namas ir L. S. gyvenamasis namas turi bendrą kiemą, kuriame yra automatiniai vartai. Šie vartai yra bendras jo ir kaimynų turtas. Norėdamas perstatyti automobilį, važiuodamas atbulas, įsirėžė į vieną vartų pusę, nes ši pusė užsidarinėjo. Vartų apgadinimų nematė, jų nesulankstė, tik nubrozdino vartų medį, sudaužė tėvui priklausančio automobilio galinio žibinto stiklą. Vartai yra „gavę“ ne kartą. Po to pastatė automobilį bendrame kieme prie savo namo, tada pamatė, kad išdužusi jo automobilio lempa. Kaimynų nesutiko, todėl apie įvykį jų neinformavo, o kitą dieną jau atvyko policija. Naktį dar įvyko konfliktas su atėjusiais jo draugais, šie buvo atėję jo mušti, bet jis jų neįsileido per vartus. Iki įvykio vartų automatika nebuvo sugedusi.

Nukentėjusioji L. S. parodė, kad vakare pas E. K. vyko išgertuvės. Naktį apie 00 val.- 2 val. išgirdo stiprų smūgį, girdėjo važiuojant automobilį, dukros girdėjo sakant, kad „nieko, viskas tvarkoje, važiuojam“. Vyras išėjo į lauką, vartai buvo uždaryti, automobilis išvažiavęs, jau buvo tylu. Apie 2 val. kieme vėl buvo triukšmas, nuo vartų nuvažiavo kita mašina. Vyras išėjo į kiemą, tarp vartų sutiko E. K., klausė, kada šis baigs cirkus. Ryte, važiuodamas į darbą, vyras pamatė, kad sulaužyti vartai, paskambino jai ir pranešė, kad E. sugadino vartus. Ryte E. K. automobilis jau buvo kieme. Jai susiruošus išvažiuoti, vartai atsidarė į vieną pusę ir vėl patys užsidarė. Apžiūrėjusi ji rado automobilio sudužusius stiklus, matė, kad vartų stulpas išjudintas iš vietos, sutrūkęs betonas, vartų automatika sugedusi, vartai nebeužsifiksuoja. Vartai mediniai, kitos jų pusės plastikinė dalis įtrūkusi. Iškvietė draudimo kompanijos atstovus, jie užfiksavo apgadinimus. Vartai yra bendri su E. K. – S. nupirko vartus, o E. K. suvedžiojo jiems elektroniką.

Liudytoja S. P. parodė, kad su kolega pagal gautą pranešimą dėl apgadintų vartų nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini). Juos pasitikusi L. S. paaiškino, kad vartai yra bendri su E. K., jie apgadinti, neužsifiksuoja. Apžiūrėdami rado automobilio galinių žibintų šukes, jos atitiko prie E. K. namo stovėjusio jo automobilio žibintus. E. K. namo durų niekas jiems neatidarė.

Remiantis pažeidėjo prisipažinimu ir paaiškinimu, nukentėjusiosios ir liudytojos parodymais, policijos pareigūnės S. P. tarnybiniu pranešimu, L. S. paaiškinimais, eismo įvykio schema, išrašu apie E. K. registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad teisė vairuoti transporto priemones iš E. K. atimta iki 2015 m. gruodžio 10 d. (13 b. l.), transporto priemonės Ford Galaxy registracijos liudijimu, P. K. raštišku paaiškinimu, kad E. K. jis jokių pretenzijų neturi, automobilį jam yra davęs naudotis (24 b. l.), daroma išvada, kad E. K. kaltas padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir yra baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus veiklos organizavimo ir prevencijos grupės vyresnysis specialistas R. P. 2015 m. rugpjūčio 24 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 52P-36548484-15 pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį E. K. dėl to, kad E. K. 2015 m. rugpjūčio 6 d. apie 20.00 val., neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta iki 2015 m. gruodžio 10 d., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 ir 222 punktų reikalavimus, (duomenys neskelbtini). vairavo P. K. vardu registruotą automobilį Ford Galaxy, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, atsitrenkė į vartus, juos apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino.

Teismo posėdyje ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, konstatuotina, kad E. K. veiksmuose nėra jam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Šiuo atveju yra reikšminga, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat sugadintos kitos transporto priemonės ar sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis.

Iš bylos medžiagos – E. K. paaiškinimų ir L. S. parodymų matyti, kad E. K. vairavo ir apgadino tėvo P. K. jam suteiktą naudotis automobilį, taip pat jis, važiuodamas atbulas bendrame kieme, automobiliu atsitrenkė ir apgadino kiemo vartus, kurie yra jo ir kaimynų S. bendras turtas. Byloje nustatyta, kad kiemo vartai yra paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens su kitais asmenimis bendroji dalinė nuosavybė. Jos nei idealiosios, nei realiosios dalys tarp bendrasavininkių nenustatytos. Automobilio savininkas P. K. jokių pretenzijų dėl automobilio apgadinimo E. K. nereiškia, raštu nurodė perdavęs šį automobilį sūnui naudotis, todėl šis turtas E. K. buvo valdomas teisėtai. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo atveju reikia nustatyti, ar naudojant transporto priemonę nebuvo padaryta žala aplinkiniams, taip pat, ar buvo sugadinta kito eismo dalyvio valdyta transporto priemonė bei sugadintas kitiems asmenims priklausantis turtas, nes būtent tuo pasireiškia pavojingumo eismo saugumui laipsnis. Be to, administracinės atsakomybės kilimo klausimas negali priklausyti nuo daikto valdymo formos, todėl vairuotojui, kuris, teisėtai naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik vairuojamai transporto priemonei, administracinė atsakomybė už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą nekyla. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju E. K. žalos kitų asmenų turtui nepadarė. Tokiu atveju jam nekyla administracinė atsakomybė nei pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, nei pagal 130 straipsnio 1 dalį, nes jis, nors sukėlė eismo įvykį, nepadarė svetimam turtui žalos, todėl neturėjo ir pareigos apie šį eismo įvykį pranešti KET 222 punkte nustatyta tvarka. Todėl administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuotos faktinės aplinkybės, jog E. K. vairavo automobilį, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai ši teisė atimta.

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo keturių šimtų trisdešimt keturių iki septynių šimtų dvidešimt keturių eurų arba administracinį areštą.

Teismas konstatuoja, kad ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, todėl E. K. pripažįstamas kaltas padaręs ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad dėl padaryto pažeidimo kaltu prisipažįsta, gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, skiria E. K. administracinę nuobaudą, mažesnę nei ATPK 128 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. 500 Eur baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30² straipsniais, 250 straipsnio 1 punktu, 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,

nutaria:

E. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo teiseną pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant E. K. veiksmuose šių administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Inga LiubinienėPapildoma informacija: Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali iš karto, jis turi teisę kreiptis į teritorinę valstybinę mokesčių inspekciją dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo, pateikiant įrodymus apie savo sunkią turtinę padėtį. Laiku nesumokėjus baudos arba nepaprašius baudos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke ar jo filiale į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 ir bylos Nr. A2.6.-1475-878/2015.