- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-13
- Bylos Nr.
- eI2-7430-423/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Asta Urbonienė, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- D. D.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Dainos Kukalienės ir Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus atstovei V. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę byla pagal pareiškėjos D. D. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. D. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriuo prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius) 2023-03-17 sprendimą Nr. (10.11E) DV_S-17867, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2023-05-02 sprendimą Nr. (18.2E) I-4874 ir įpareigoti atsakovą įtraukti į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10.
Pareiškėja skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti. Nurodė, kad ji 2023-02-20 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su prašymu įskaityti jai į pensijų socialinio draudimo stažą (toliau – ir stažas) laikotarpį nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10 (trejus metus), kuomet ji pagimdė ir augino antrą vaiką P. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pirmą vaiką V. D. pagimdė (duomenys neskelbtini) ir, būdama šio vaiko auginimo atostogose iki 8 metų, (duomenys neskelbtini) susilaukė antro vaiko.
Atsakovas ginčijamu 2023-03-17 sprendimu atsisakė įskaičiuoti ginčo laikotarpį į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą, kadangi:
1) jai stažas skaičiuojamas pagal iki 2017-12-31 galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 8 straipsnį;
2) pareiškėja antro vaiko P. D. auginimo metu nedirbo, nebuvo draudžiama socialiniu draudimu, neturėjo vaiko priežiūros atostogų nuo 1 iki 3 metų;
3) motinos, kurioms suteiktos vaiko priežiūros atostogos nuo 1 iki 3 metų, valstybės lėšomis pensijų draudimu pradėtos drausti tik nuo 1996-01-01;
4) draudimo stažui patvirtinti laikotarpiai nustatomi pagal draudėjų nustatyta tvarka pateiktus pranešimus apie atostogų vaiko priežiūrai nuo 1 iki 3 metų motinai suteikimą pagal Duomenų apie motinai (tėvui) suteiktas atostogas vaiko priežiūrai nuo 1 iki 3 metų amžiaus pateikimo, kaupimo ir naudojimo tvarką, kurioje nėra duomenų apie pareiškėjos draudėjo teikimą;
5) vadovaujantis Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 dalimi (iki 2017-12-31 galiojusi redakcija), pareiškėja laikytina tuo laikotarpiu nedirbusia ir neturėjusia vaiko priežiūros atostogų, nes apie tai nėra duomenų Lietuvos respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras).
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su ginčijamais sprendimais. Pažymėjo, jog 1990-10-23 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba priėmė Valstybinio socialinio aprūpinimo sistemos pagrindų įstatymą, 1991-05-21 – Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kuris įteisino sveikatos draudimo sistemos atkūrimo pradžią, reglamentavo išmokų, susijusių su išlaidų medikamentams ir sanatoriniam gydymui, kompensavimą, ir tik 1996 m. priimtas Sveikatos draudimo įstatymas (įsigaliojo 1997-01-01), reglamentuojantis sveikatos draudimo rūšis, privalomojo sveikatos draudimo sistemą, privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamus asmenis.
Pareiškėja nurodo, kad laikotarpiu nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10 ji oficialiai buvo vaiko auginimo iki 8 metų amžiaus atostogose pagal tuo metu galiojusius įstatymus. 1994-03-11 buvo atleista iš darbo AB „Aidas“ pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo (toliau – ir DSĮ) 28 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo 1989-06-21 įsaku Nr. XI-3023 papildytą Darbo įstatymų kodekso (toliau – DĮK) 202¹ straipsnį, kuriame buvo nurodyta, kad motinoms, auginančioms vaiką namuose iki jam sueis aštuoneri metai amžiaus, paliekamas nepertraukiamasis darbo stažas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 30 straipsnyje nurodyta, kad darbo stažas – laikas, per kurį asmuo turėjo darbo santykius. Vertinant minėtas įstatymų nuostatas, darytina išvada, kad laikotarpis vaikui auginti iki 8 metų prilyginamas darbo santykiams, o tai reiškia, kad asmuo yra draudžiamas draudėjo arba valstybės dėl stažo pensijai įgyti. Taigi, pareiškėja oficialiai ir pagrįstai, dar iki 1995-01-01 įsigaliojusio Pensijų įstatymo, faktiškai buvo vaiko auginimo iki trejų metų atostogose ir jai įskaitytinas trejų metų stažas pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnį.
Atsakovas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, nenurodė, koks įstatymas 1994-10-10 reglamentavo vaiko priežiūros atostogų suteikimą jau vaiko priežiūros atostogose esančiai motinai. Tačiau, pareiškėjos nuomone, nuo 1996-01-01 valstybė sureguliavo vaikus auginančių motinų socialinę apsaugą ateičiai, kad iki 1996-01-01 vaikus auginančioms motinoms taip pat turėtų būti suteikiama pilna socialinė apsauga, taip pat ir pensijų draudimo stažui įgyti. Taigi, pareiškėja buvo drausta pensijų draudimo stažui ir laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997-10-10 (antro vaiko auginimo iki 3 metų laikotarpiu). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutinka, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu atstovė paaiškino, kad ginčijami sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Nurodė, kad pensijų socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu bei Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais, patvirtintais socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017-12-27 įsakymu Nr. A1-670 (toliau – ir Nuostatai).
Pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai. Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis numato, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, <...> nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunktį, asmens stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą (toliau – ir VSDĮ), valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, o pagal šio įstatymo 2 priedo 2.3 papunktį, stažui prilyginami apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas.
Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 punktas reglamentuoja, jog nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995-01-01, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017-12-31. Pagal Pensijų įstatymo (iki 2017-12-31 galiojusi redakcija) 8 straipsnį, asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, po 1995-01-01 sudaro laikas, per kurį asmuo pats moka arba už jį yra mokamos ar turi būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį asmuo gauna ligos, motinystės ir bedarbio pašalpas.
Asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai, tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokos bei draudžiamosios pajamos nuo 1994-01-01 yra įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis (Nuostatų 6.5 papunktis).
Šalies argumentai
Pareiškėja 2023-02-21 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su pareiškimu dėl stažo senatvės pensijai ir prašė jį perskaičiuoti, t. y. įtraukti į stažą 3 metus nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10 (antras sūnus P. D. gimė (duomenys neskelbtini)) bei nurodyti įstatymų normas, pagrindžiančias stažo (ne)įskaičiavimą (duomenys neskelbtini) vaiką pagimdžiusiai ir 3 metus auginusiai motinai (bendram darbo stažui nenutrūkus).
VSDFV Kauno skyrius ginčijamu 2023-03-17 sprendimu pagrįstai nusprendė nepatenkinti pareiškėjos reikalavimo – perskaičiuoti stažą ir įtraukti 3 metus nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10. Kaip jau minėta, nuo 1994-01-01 asmenų įgytas stažas yra įrodomas Registro duomenimis. Šiuo atveju Registre yra duomenys (informacija apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-01-01) apie pareiškėjos darbo laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 1994-03-11 AB „Aidas“. Įmonė yra pateikusi VSDFV Kauno skyriui pranešimą apie apdraustųjų socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (forma 2b-SD), iš kurio matyti, kad pareiškėja buvo atleista iš AB „Aidas“ 1994-03-11 savo noru. Nurodyta atleidimo priežastis – vaiko auginimas iki 8 metų. Nuo 2000-04-07 pareiškėja pradėjo dirbti Kauno advokatų kontoroje. Registre nėra jokių duomenų apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą laikotarpiu nuo 1994-03-12 iki 2000-04-06. Taigi, nustatyta, kad pareiškėja 1994-03-11 buvo atleista iš darbo, (duomenys neskelbtii) gimė antras vaikas ir ji iki 2000-04-07 niekur nedirbo.
Pažymėjo, jog sąvokos „nepertraukiamas darbo stažas“ ir „pensijų socialinio draudimo stažas“ negali būti tapatinamos, nes jos yra skirtingos, skiriasi jų teisinė prigimtis. Darbo stažo nustatymą, apskaičiavimą reglamentuoja darbo teisės normos. Nepertraukiamasis darbo stažas naudojamas nustatant papildomas garantijas darbuotojams. Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 12 punktą, pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
Lietuvos Respublikos atostogų įstatymo (toliau – ir AĮ; 1992-01-01 redakcija) 2 straipsnio 1 dalis numatė, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, dirbantys pagal darbo sutartį arba narystės pagrindais Lietuvos teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose <...> turi teisę į atostogas. AĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad atostogos yra kasmetinės ir tikslinės. Pagal AĮ 17 straipsnį, tikslinės atostogos yra nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, <...>. AĮ 18 straipsnyje numatyta, kad moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos. Už šių atostogų laiką mokama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta pašalpa. Motinai, jos pageidavimu, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti iki jam sueis treji metai (AĮ 19 straipsnis).
VSDĮ (1991-06-01 redakcija) 17 straipsnis numatė, kad nėštumo ir gimdymo pašalpa iš valstybinio socialinio draudimo lėšų skiriama moteriai, apdraustai pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–6 punktus. Privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Pašalpa vaiko priežiūrai iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokama, jei bent vienas iš tėvų yra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–6 punktus.
Šalies argumentai
Taigi, pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, dirbančioms moterims buvo suteikiamos tikslinės atostogos – nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki 3 metų amžiaus. Kitokių atostogų (kaip skunde nurodo pareiškėja – vaiko auginimo iki 8 metų) teisės aktai nenumatė.
Nuo 1999-10-01 Pensijų įstatymo (1999-10-01 redakcija) 2 straipsnio 2 dalies 9 punktas numatė, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradedami drausti motina arba tėvas, nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki 3 metų. Pareiškėjos antram vaikui 3 metai suėjo (duomenys neskelbtini), o minėta teisės norma įsigaliojo nuo 1999-10-01, todėl ji pareiškėjos atveju netaikoma. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 2023-03-17 sprendimo Nr. (10.11E) DV_S-17867 „Dėl pensijų socialinio draudimo stažo“ ir VSDFV 2023-05-02 sprendimo Nr. (18.2E) I-4874 „Dėl 2023-04-13 skundo“, kuriais atsisakyta įtraukti į pareiškėjos D. D. pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2023-02-21 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių su pareiškimu dėl stažo senatvės pensijai ir prašė jį perskaičiuoti, įtraukiant į stažą 3 metus nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10 (antras sūnus P. D. gimė (duomenys neskelbtini)), bei nurodyti įstatymų normas, pagrindžiančias stažo (ne)įskaičiavimą (duomenys neskelbtini) vaiką pagimdžiusiai ir 3 metus auginusiai motinai (bendram darbo stažui nenutrūkus). VSDFV Kauno skyrius ginčijamu 2023-03-17 sprendimu Nr. (10.11E) DV_S-17867 prašymo nepatenkino, kadangi ginčo laikotarpiu pareiškėja nedirbo, nebuvo draudžiama socialiniu draudimu pas draudėją ir neturėjo vaiko priežiūros atostogų nuo 1 iki 3 metų. Šį sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, kuri ginčijamu 2023-05-02 sprendimu Nr. (18.2E) I-4874 skundo nepatenkino, kadangi VSDFV Kauno skyrius pagrįstai nusprendė neįtraukti 3 metų laikotarpio (nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10) į stažą senatvės pensijai.
Pensijų socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymu ir Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais.
Pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 12 punktas).
Pensijų įstatymo 10 straipsnio 7 dalis numato, kad laikotarpiai, buvę iki Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1994-12-31, kurie yra prilyginami stažui, <...> nurodyti Pensijų įstatymo 2 priede. Šie laikotarpiai į stažą įskaitomi kalendorine trukme. Pagal Pensijų įstatymo 2 priedo 2.1 papunktį, asmens stažui prilyginami iki 1994-12-31 buvę laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai, o pagal 2 priedo 2.3 papunktį, stažui prilyginami apdraustų (dirbančių) asmenų, nurodytų šio priedo 2.1 papunktyje, socialinio draudimo ligos (laikinojo nedarbingumo), motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas.
Pagal Pensijų įstatymo 10 straipsnio 6 punktą, nuo Pensijų įstatymo įsigaliojimo, t. y. nuo 1995-01-01, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgytas stažas nustatomas ir apskaičiuojamas pagal teisės aktų nuostatas, galiojusias iki 2017-12-31. Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 8 straipsnis numatė, jog asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, po 1995-01-01 sudaro laikas, per kurį asmuo pats moka arba už jį yra mokamos ar turi būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį asmuo gauna ligos, motinystės ir bedarbio pašalpas.
Asmenų pensijų socialinio draudimo ir jam prilyginami laikotarpiai, tų laikotarpių pensijų socialinio draudimo įmokos bei draudžiamosios pajamos nuo 1994-01-01 yra įrodomi Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis (Nuostatų 6.5 papunktis).
Pažymėtina, kad motina arba tėvas, turintys vaiko nuo vienerių iki trejų metų priežiūros atostogas, pradėti drausti valstybės lėšomis pensijų draudimu pagrindinei pensijos daliai nuo 1996-01-01 (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Vadovaujantis Duomenų apie motinai (tėvui) suteiktas atostogas vaiko priežiūrai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus pateikimo, kaupimo ir naudojimo tvarka, patvirtinta VSDFV direktoriaus 1996-03-08 įsakymu Nr. 56, draudimas valstybės lėšomis nustatomas ir vykdomas pagal draudėjų (darbdavių) nustatyta tvarka pateiktus pranešimus apie atostogų suteikimą (nutraukimą) motinai (tėvui) vaiko priežiūrai nuo vienerių iki trejų metų amžiaus (9-SD pranešimas). Pagal Registro duomenis, pareiškėja 1994-03-11 buvo atleista iš darbo AB „Aidas“, todėl laikotarpiu nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10 nebuvo išleista vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų (vaikas P. D., gim. (duomenys neskelbtini)), kadangi neturėjo darbdavio ir neturėjo teisės būti draudžiama valstybės lėšomis kaip asmuo, auginantis vaiką iki 3 metų amžiaus. Motina arba tėvas, nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki 3 metų, valstybės lėšomis valstybiniu socialiniu draudimu pagrindinei pensijos daliai pradėti drausti tik nuo 1999-10-01, kai įsigaliojo aktuali Socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcija ir Motinos arba tėvo, nedirbančių ir neturinčių vaiko priežiūros atostogų, bet auginančių vaiką iki 3 metų, valstybinio socialinio draudimo tvarka, patvirtinta VSDFV direktoriaus 1999-09-29 įsakymu Nr. 773.
Pažymėtina, kad asmenims, auginantiems vaikus iki 8 metų, garantuojamas sveikatos draudimas (privalomąjį sveikatos draudimą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos (Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies 5 punktas)), tačiau kitomis socialinio draudimo rūšimis asmenys, auginantys vaikus nuo 3 iki 8 metų, nėra (ir nebuvo) draudžiami valstybės lėšomis. Todėl Registre nėra duomenų apie pareiškėjos draudimą valstybiniu socialiniu draudimu skunde nurodytu pirmo vaiko (V. D., gim. (duomenys neskelbtini)) auginimo iki 8 metų laikotarpiu, t. y. nuo 1994-03-12 (po atleidimo iš darbo AB „Aidas“) iki 1999-03-11.
Pareiškėja patikslintame skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10 ji buvo vaiko auginimo iki 8 metų amžiaus atostogose pagal tuo metu galiojusius įstatymus. 1994-03-11 buvo atleista iš darbo AB „Aidas“ direktoriaus įsakymu pagal DSĮ 28 straipsnio 1 dalį ir pagal Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo įsaku Nr. XI-3023 papildytą DĮK 202¹ straipsnį, kuris numatė, jog motinoms, auginančioms vaiką namuose iki jam sueis 8 metai amžiaus, paliekamas nepertraukiamas darbo stažas.
Kaip jau minėta, nuo 1994-01-01 asmenų įgytas stažas yra įrodomas Registro duomenimis (Nuostatų 6.5 papunktis). Registre yra duomenys (informacija apie asmens valstybinį socialinį draudimą nuo 1994-01-01) apie pareiškėjos darbo laikotarpį nuo 1994-01-01 iki 1994-03-11 AB „Aidas“. Įmonė yra pateikusi VSDFV Kauno skyriui pranešimą apie apdraustųjų socialiniu draudimu atleidimą iš darbo (forma 2b-SD), patvirtinantį, kad pareiškėja buvo atleista iš AB „Aidas“ 1994-03-11. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) gimė antras vaikas ir ji iki 2000-04-07 niekur nedirbo. Nuo 2000-04-07 pareiškėja pradėjo dirbti Kauno advokatų kontoroje. Taigi, laikotarpiu nuo 1994-03-12 iki 2000-04-06 Registre nėra jokių duomenų apie pareiškėjos valstybinį socialinį draudimą, nors ji teigia, kad nuo (duomenys neskelbtini) iki 1997-10-10 buvo vaiko auginimo iki 8 metų amžiaus atostogose.
Pagal darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, darbo sutartis – tai darbo santykių atsiradimo pagrindas, o darbo sutarties pasibaigimas žymi darbo santykių pasibaigimą. Su darbo santykių pasibaigimu baigiasi ir šalių teisės bei pareigos. Sąvoka „darbo sutarties nutraukimas“, nurodo darbo sutarties nutraukimo būdą, kuris galimas dėl abiejų šalių valios, vienos iš sutarties šalies valios pagrindu ar dėl kitų priežasčių. Darbo sutarties nutraukimo pagrindai – tai teisinę reikšmę turinčios aplinkybės (juridiniai faktai), kurioms atsiradus darbo sutartis gali būti nutraukta. Darbo sutarties pasibaigimas nurodo darbinių santykių pasibaigimą, kadangi tokiu atveju asmuo jau nebedalyvauja darbo santykiuose, o pasibaigus darbo sutarčiai, baigiasi ir tarpusavio teisės, ir pareigos. Atkreiptinas dėmesys, kad „darbo sutarties nutraukimo pagrindai“ ir „atleidimo iš darbo priežastys“ yra skirtingos sąvokos su skirtingomis teisinėmis pasekmėmis.
Bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėja 2023-05-05 atsakovui pateikė savo 1994-03-09 prašymą atleisti iš darbo 1994-03-11 bei AB „Aidas“ 1994-03-10 įsakymą (potvarkį) apie darbo sutarties nutraukimą Nr. 34, kuriame nurodyta, kad darbo sutartis su D. D. nutraukiama 1994-03-11 darbuotojos pareiškimu pagal DSĮ 28 straipsnio 1 dalį (vaiko auginimui iki 8 metų), kuri numatė, kad darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš 14 dienų (anksčiau galioję teisės aktai numatė 2 mėnesių įspėjimo terminą). Jeigu reikalavimas neterminuotą darbo sutartį nutraukti pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turėjo būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos. Darbo sutartis buvo laikoma nutraukta dėl svarbių priežasčių taip pat tada, kai ją nutraukia invalidai, senatvės pensininkai, nėščios moterys ir motinos, turinčios iki 8 metų vaikų. Todėl darbo sutarties nutraukimo priežasties nurodymas prašyme buvo būtinas ir svarbus dėl įspėjimo termino taikymo. Kaip matyti iš pareiškėjos pateiktų dokumentų, ji buvo atleista nuo pareiškime nurodytos datos savo noru, nurodant atleidimo priežastį – vaiko auginimui iki 8 metų.
Pareiškėjos skunde nurodyta DĮK 202¹ straipsnio 1 dalis reglamentavo, jog motinoms, auginančioms vaiką namuose iki jam sueis 8 metai amžiaus, paliekamas nepertraukiamas darbo stažas, tačiau ši teisės norma buvo taikoma dirbančioms motinoms (nenutraukusioms darbo santykių). Atleistiems iš darbo darbuotojams lengvatos, susijusios su nepertraukiamu darbo stažu, buvo numatytos DĮK 51³ straipsnyje.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sąvokos „nepertraukiamas darbo stažas“ ir „pensijų socialinio draudimo stažas“ negali būti tapatinamos, kadangi jos yra skirtingos, skiriasi jų teisinė prigimtis. Darbo stažo nustatymą, apskaičiavimą reglamentuoja darbo teisės normos. Socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai (VSDĮ 9 straipsnio 3 dalis). Pagal Pensijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 12 punktą, pensijų socialinio draudimo stažas – laikas, per kurį įstatymų nustatyta tvarka buvo mokamos arba turėjo būti mokamos pensijų socialinio draudimo įmokos, ir šio įstatymo nurodyti pensijų socialinio draudimo stažui prilyginti laikotarpiai.
Pareiškėjos stažui nuo 1994-10-10 iki 1994-12-31 prilyginami laikotarpiai nustatomi vadovaujantis Pensijų įstatymo 2 priedu, kuriame numatyta, kad į stažą įskaitomi iki 1994-12-31 buvę laikotarpiai: asmenų, apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, valstybinio socialinio draudimo laikotarpiai (2.1 papunktis); į asmens stažą įtraukiamas apdraustų (dirbančių) asmenų, motinystės (nėštumo ir gimdymo) ir vaiko priežiūros pašalpų gavimo laikas (2.3 papunktis). Nuo 1995-01-01 iki 1997-10-10 asmens stažą, įgytą dirbant pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, sudaro laikas, per kurį asmuo pats moka arba už jį yra mokamos ar turi būti mokamos privalomos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, taip pat laikas, per kurį asmuo gauna ligos, motinystės ir bedarbio pašalpas (Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2017-12-31) 8 straipsnis).
VSDĮ (1991-06-01 redakcija) 17 straipsnis numatė, kad nėštumo ir gimdymo pašalpa iš valstybinio socialinio draudimo lėšų skiriama moteriai, apdraustai pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–6 punktus. VSDĮ 4 straipsnio 1 punkte numatyta, kad privalomuoju valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį. Pašalpa vaiko priežiūrai iš valstybinio socialinio draudimo lėšų mokama, jei bent vienas iš tėvų yra draudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1–6 punktus (VSDĮ 18 straipsnis). Draudėjai (darbdaviai) išmoka valstybinio socialinio draudimo pašalpas Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta tvarka (VSDĮ 44 straipsnio 3 dalis).
Pagal tuo metu galiojusių minėtų teisės aktų nuostatas, dirbančioms moterims buvo suteikiamos tikslinės atostogos – nėštumo ir gimdymo bei vaiko priežiūros iki 3 metų amžiaus. Kitokių atostogų (vaiko auginimo iki 8 metų) teisės aktai nenumatė, todėl jos pareiškėjai negalėjo būti suteiktos. Nuo 1994-03-11 (po atleidimo iš AB „Aidas“) pareiškėja neįsidarbino ir, (duomenys neskelbtini) gimus vaikui, nebuvo drausta socialiniu draudimu, nes nebuvo darbdavio išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, vaiko priežiūros atostogų ir negavo motinystės pašalpų.
Pažymėtina, kad tik nuo 1996-01-01 motina arba tėvas, turintys vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogas, buvo pradėti drausti valstybės lėšomis pensijų draudimu pagrindinei daliai (Pensijų įstatymo 2 straipsnio 8 punktas). Pareiškėja tuo metu nedirbo, darbdavio nebuvo išleista vaiko nuo 1 iki 3 metų auginimo atostogų, todėl nebuvo draudžiama valstybiniu socialiniu pensijų draudimu valstybės lėšomis. Nuo 1999-10-01 Pensijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 9 punktas numatė, kad valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pradedami drausti motina arba tėvas, nedirbantys ir neturintys vaiko priežiūros atostogų, bet auginantys vaiką iki 3 metų. Pareiškėjos antram vaikui 3 metai suėjo (duomenys neskelbtini), o minėta teisės norma įsigaliojo nuo 1999-10-01, todėl ji pareiškėjos atveju netaikoma.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, tiek ginčijamas VSDFV Kauno skyriaus sprendimas, tiek ginčijamas VSDFV sprendimas yra pagrįsti ir teisėti, naikinti juos nėra jokio teisinio pagrindo, todėl ši skundo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atmetus skundo reikalavimą dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo patenkinti skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovui įtraukti į pareiškėjos pensijų socialinio draudimo stažą laikotarpį nuo 1994-10-10 iki 1997-10-10, tad ši skundo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta.
Vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos D. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.