- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- A2-400-890/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė
- Pareiškėjas
- A. L.
- Kategorijos
- 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Palangos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. L. ir A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008 pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams A. L. ir A. L., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos teisių ir pareigų perėmėja) dėl valdymo gynimo ir trukdymų pašalinimo bei A. L. ir A. L. priešieškinį ieškovui A. Ž., tretieji asmenys A. N. ir notarė J. D., dėl valdymo gynimo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Pareiškėjai prašo panaikinti 2008-09-30 Palangos miesto apylinkės teismo sprendimą ir 2012-01-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartį, nustatyti terminą pateikti patikslintam ieškiniui, išreikalauti iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos žemės tvarkymo bylą Nr. 2501/0027:305 bei (duomenys neskelbtini), žemės ir nekilnojamojo turto archyvinę bylą iš VĮ Registrų centras bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, jog įsiteisėjus teismo sprendimui, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Naujos aplinkybės pareiškėjams tapo žinomos 2012 m. kovo 8 d., kai iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo buvo gautas 1987 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo, esančio Smilčių g. 28, Palanga, padalinimo tarp namo bendraturčių (K. E., D. L. ir G. E.) projektas, sudarytas pagal bendraturčio K. E. pasiūlymą. Šis sklypo pasidalinimo projektas sudarytas, kai pareiškėjai nebuvo namo bendraturčiais, todėl apie jo egzistavimą pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinoma. Susipažinę su sklypo padalinimo projektu, pareiškėjai sužinojo, jog sklypo pasidalijimo planas keičia sklypo dalių nustatymą tarp bendraturčių. Gavus 1987 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo padalinimo projektą, paaiškėjo jog buvęs bendraturtis K. E. apgavo pareiškėjus, perleisdamas 264 kv.m. žemės sklypo naudojimosi teisę A. N., jos neturėdamas. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos ir 2003-04-28 apskrities viršininko įsakymo priėmimo metu galiojusios Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 punkto 2 dalyje buvo nustatyta, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato dalį. Pareiškėjams sužinojus apie 1987-12-02 planą, paaiškėjo jog Apskrities viršininko administracijos įsakymu bendraturčiams žemės sklypo dalys nustatytos neteisingai. 2003-04-28 Apskrities viršininko administracijos įsakymas sudarytas pagal negaliojantį, t.y. bendraturčių sutarimu pakeistą žemės sklypo naudojimosi projektą, todėl juo pažeista Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 2 dalis, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Tvarkos 8 punkto 2 dalis, t.y. priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas, kurio pagrindu be jokio teisinio pagrindo bendraturčiui A. N. parduota 328 kv. m. žemės sklypas, todėl teismai, neturėdami 1987 m. gruodžio 2 d. žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalinimo tarp namo bendraturčių projekto, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apskrities viršininko administracija padalinto pagal 1985 m. kovo 29 d. notaro patvirtintą žemės sklypo pasidalinimo planą ir 1999 m. liepos 21 d. mainų sutartį. 1999-07-21 Mainų sutartyje žemės sklypas nurodytas be jokio teisinio pagrindo. Atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pareiškėjai tikslins priešieškinį ir jame pateiks savo reikalavimus dėl 1999 m. liepos 21 d. mainų sutarties ir kitų sandorių. Teismai priėmė sprendimus pagal negaliojančią žemės sklypo naudojimosi tvarką, kuri K. E. ir D. L. lygiomis dalimis paveldėjus J. E. turtą kartu su motina G. E. buvo pakeista 1987 m. gruodžio 2 d.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog prašymą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Ieškovas A. Ž. pateikė atsiliepimą, kuriame prašė pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti ir priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė, kad į teismą pareiškėjai kreipėsi praėjus 25 metams nuo 1987-12-02 projekto, kuriuo žemės naudotojai G. E., K. E. ir D. L. pasidalino ginčo žemės sklypą, registravimo datos, todėl pareiškėjų teiginys, jog apie minėtą projektą sužinojo tik po 2012-03-08 yra nerealus, aplinkybė, kuria grindžiamas prašymas atnaujinti procesą turi būti rimta, svarbi ir galinti pakeisti bendraturčių teises bei pareigas. Be to, pateiktas projektas ginčo žemės naudotojų bei pastatų bendraturčių nepasirašytas, todėl nesukuria jokių teisių ir pareigų pastatų bendraturčiams, nes nebuvo realizuotas.
Trečiasis asmuo A. N. taip pat pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą, kuriame prašė pareiškėjų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti, priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Nurodė iš esmės tokias pačias nesutikimo su prašymu aplinkybes, kokias nurodė ir ieškovas A. Ž.. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į prašymą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Atnaujinti procesą galima tada, jeigu yra nustatomas proceso atnaujinimo pagrindas. Tai, jog įstatymu yra nustatytas išsamus proceso atnaujinimo pagrindų sąrašas ir terminai, reiškia, kad šis institutas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Dėl to, procesą galima atnaujinti tik nustačius bent vieną iš CPK 366 straipsnyje numatytų pagrindų.
Pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kuriame nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios pareiškėjams nebuvo ir negalėjo būti žinomos nagrinėjant bylą.
Pareiškėjai nurodo, jog 1987-12-02 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalijimo tarp bendraturčių G. E., K. E. ir D. L. projektas (b.l. 28), apie kurį nežinojo pareiškėjai, yra naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, kuri keičia bendraturčiams 2003-04-28 apskrities viršininko administracijos įsakymu nustatytas dalis, todėl procesas atnaujintinas, suteikiant pareiškėjams galimybę patikslinti priešieškinį.
Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008 ieškovas A. Ž. patikslintu ieškiniu teismo prašė įpareigoti atsakovus A. L. ir A. L. atrakinti jam priklausančias gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), dvi palėpes bei netrukdyti naudotis gyvenamojo namo bendro naudojimosi koridoriumi ir rūsiu; įpareigoti atsakovus atstatyti nugriautą gyvenamojo namo antrame aukšte balkoną į pirmykštę padėtį; nustatyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal sudarytą projektą, jam paskiriant naudotis žemės sklypo dalį A2 – 20 kv. m ir 5 kv. m sklypo, esančio po padidintos ir perstatytos verandos. Bendram naudojimui palikti žemės sklypą, plane pažymėtą C1 – 96 kv. m, C3 – 96 kv. m. Atsakovams paskirti naudotis žemės sklypus C4 – 106 kv. m ir C2 – 73 kv. m.
Pareiškėjai (atsakovai) A. L. ir A. L. minėtoje byloje buvo pareiškę priešieškinį, kuriuo prašė panaikinti 2007-12-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu trečiasis asmuo A. N. privatizavo 0,0328 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini)ir nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kad bendraturčiai ir valstybė žemės sklypu naudosis bendrai lygiomis teisėmis, neatsižvelgiant į žemės sklypo nuosavybės teisės ar valstybinės žemės nuomos teisinį turinį bei nustatyti gyvenamojo namo patalpų naudojimosi tvarką.
Iš išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-50-47/2008 medžiagos matyti, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2008-09-30 sprendimu iš dalies patenkino ieškovo A. Ž. ieškinį ir įpareigojo atsakovus A. L. ir A. L. netrukdyti A. Ž. naudotis gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendro naudojimosi patalpomis, nustatė žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal 2008-04-04 projektą ir A. Ž. paskyrė naudotis žemės sklypu, plane pažymėtu ind. A1-274 kv. m, ind. A2-20 kv. m. Bendram naudojimui bendraturčiams paliko žemės sklypą, pažymėtą ind. C1-96 kv. m, C3-96 kv. m; A. L. ir A. L. paskyrė naudotis sklypus, pažymėtus ind. C4-106 kv. m, C2-73 kv. m. Teismas išskyrė į atskirą bylą A. Ž. reikalavimą dėl įpareigojimo atstatyti nugriautą balkoną į pirmykštę padėtį (t. 2, l. 125).
Klaipėdos apygardos teismas 2012-01-13 nutartimi ieškovo A. Ž. apeliacinį skundą tenkino ir Palangos miesto apylinkės teismo 2008-09-30 sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkintas atsakovų A. L. ir A. L. priešieškinis, panaikino bei priešieškinį atmetė. Kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą (t. 3, b.l. 167-173).
Išnagrinėtoje civilinėje byloje pareiškėjai prašė panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir A. N. sudarytą valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį bei nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką taip, kad žemės sklypu bendraturčiai ir valstybė žeme naudojasi bendrai.
Apeliacinės instancijos teismas 2012-01-13 nutartyje pabrėžė, jog ginčydami 2007-12-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai nenurodė, koks teisės aktas pažeistas parduodant žemės sklypą A. N.. Bendraturčių dalys, kilus ginčui buvo nustatytos 2003-04-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-1272, vadovaujantis 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 8 p. (t. 2, b. l. 54).
Apeliacinės instancijos nutartyje konstatuota, jog apskrities viršininko įsakymas galiojantis, taip pat pažymėta, kad žemės sklypas buvo naujai suformuotas ir įregistruotas atlikus kadastrinius matavimus. Žemės sklypo dalis 0,0328 ha 2003-07-11 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-2269 ir 2003-08-28 valstybinės žemės nuomos sutartimi išnuomota A. N.. Žemės sklypo dalis 0,0079 ha 2004-09-30 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu 2004-11-02 sutartimi buvo išnuomota M. N., jos teises 2006-02-07 perėmė atsakovė A. L..
Remiantis 2006-12-15 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 13.6-6639, priimtu vadovaujantis CK 6.562 str. 1 d. 4 p., 1999-03-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 (nauja redakcija) patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.1 p., A. N. 2007-01-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi buvo parduota jo nuomojama 0,0328 ha žemės sklypo dalis.
Tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo, jog 2007-01-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis teisėta ir nėra teisinio pagrindo jos naikinti.
Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris šia aplinkybe grindžia prašymą dėl proceso atnaujinimo. Tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai.
Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.
Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjų pateiktas 1987-12-02 žemės sklypo pasidalinimo tarp (pastatų, o ne žemės sklypo) bendrasavininkų K. E., G. E. ir D. L. projektas yra šių nepasirašytas, nurodyta, jog projektas sudarytas pagal E. K. (o ne Kęstučio) pasiūlymą (b.l. 28). Tai, kad ginčo sklype esančių pastatų bendraturčiai galimai rengė žemės sklypo pasidalinimo projektą, kuris skiriasi nuo 1985-03-29 notariškai patvirtinto žemės sklypo pasidalinimo plano ir pasidalinimo sutarties, nelaikytina naujai paaiškėjusia esmine aplinkybe, kuri būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip. 2003-04-28 Klaipėdos apskrities viršininko įsakymas, kuriuo nustatyti namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)Palangoje(duomenys neskelbtini), dalių dydžiai, yra galiojantis ir nepanaikintas, jo pareiškėjai šioje byloje neginčijo. Minėtame įsakyme bendraturčiam nesusitarus žemės sklypas buvo padalintas pagal 1985-03-29 notaro patvirtintą žemės sklypo pasidalinimo planą, 1999-07-21 mainų sutartį bei 1995-03-29 turto pasidalinimo sutartį bei kitas notarines sutartis (t. 2, b.l. 23, 28, 54, 61). Minėti sandoriai yra notariškai patvirtinti ir nenuginčyti. Trečiasis asmuo A. N. žemės sklypo dalį įsigijo 2007-01-25 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2007-08-03 mainų sutartimi ją perleido ieškovui A. Ž., kurios pareiškėjai byloje taip pat neginčijo (t. 1, b.l. 7,t. 2, b.l. 11-15). Apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovo pasiūlytą projektą (t. 2, b. l. 135).
Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008.
Ieškovas A. Ž. bei trečiasis asmuo A. N. prašo priteisti iš pareiškėjų jų turėtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. išlaidas patirtas už advokato suteiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą, prideda kvitus, iš kurių matyti, jog kiekvienas sumokėjo po 300 Lt advokatui už atsiliepimo į prašymą dėl proceso atnaujinimo surašymą. Pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetus, ieškovui ir trečiajam asmeniui iš pareiškėjų A. L. ir A. L. ši suma priteistina lygiomis dalimis, t.y. po 150 Lt iš kiekvieno pareiškėjo (CPK 47 str. 2 d., 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 290-291 straipsniais, 365-370 straipsniais,-
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjų A. L. ir A. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-47/2008 atmesti.
Priteisti ieškovui A. Ž. 150 Lt iš pareiškėjos A. L. ir 150 Lt pareiškėjo A. L. turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti trečiajam asmeniui A. N. 150 Lt iš pareiškėjos A. L. ir 150 Lt pareiškėjo A. L. turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutartis atskiruoju skundu per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Palangos miesto apylinkės teismą.