- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-734-319/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00279-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Svetlana Jurgaitienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- T. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimo Švirino (kolegijos pirmininko), Svetlanos Jurgaitienės ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. balandžio 4 d. priimto nutarimo netaikyti nuteistajam T. P. lygtinio paleidimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. P., a. k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-03-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Bausmės pradžia – 2014-12-04, bausmės pabaiga – 2017-12-02.
Žemesnės instancijos teismas
2016-04-04 Komisijos nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalį.
Skundžiama nutartimi teismas atmetė nuteistojo T. P. skundą dėl Komisijos nutarimo, konstatuodamas, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir nenustatyta pažanga mažinant jo nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad lygintai paleistas iš laisvės atėmimo vietos jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skunde nuteistasis T. P. prašo taikyti jam lygtinį paleidimą. Nurodo, kad nesutinka su Komisijos ir teismo išvada, kad civilinio ieškinio pataisos namuose nedengimas rodo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nevykdymą. Teismas neįvertino nukentėjusiojo prašymo, kur jis prašo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo, nurodo, kad jie susitaikys ir tiki, kad T. P. padarytą žalą atlygins išėjęs į laisvę. Nuteistasis mano, kad teismas netinkamai įvertino visas aplinkybes, įtakojančias lygtinio paleidimo taikymą, tai, kad jo nusikalstamo elgesio rizika žema, jis nėra baustas už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus, vieną kartą skatintas. Ieškinį jis galės atlyginti, kai laisvėje pradės dirbti.
Atsiliepimo į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. P. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pagal jam nustatytą individualų socialinės reabilitacijos planą, viena iš jame numatytų priemonių buvo dengti priteistą civilinį ieškinį, tačiau nuteistasis šios priemonės nevykdė ir nedengė priteisto civilinio ieškinio, dėl ko ir Komisijos 2016-04-04 nutarimu nutarta jam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis skunde nurodė, jog jis pateikė nukentėjusiojo prašymą, kur šis sutiko, kad T. P. civilinį ieškinį dengs tik išėjęs į laisvę ir pradėjęs dirbti. Su tokiu argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. T. P. nusikalstama veika padarė nukentėjusiajam žalą, kuri įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra iš jo priteista. Jis pataisos namuose nedirba dėl darbo vietų stokos, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis gauna socialines išmokas, t. y. jo pajamų šaltinis yra tvirtas ir nuolatinis, be to, nurodyta, kad nuteistasis pinigų gauna ir iš artimųjų. Pažymėtina, kad pagal teisės normų nuostatas, pataisos namuose nuteistųjų būtini higieniniai ir buitiniai poreikiai privalo būti patenkinti, todėl asmeninės lėšos naudojamos papildomiems poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis turi pastovių pajamų ir todėl, nepaisant nukentėjusiojo sutikimo dėl žalos atlyginimo T. P. jau esant laisvėje, nuteistasis, turėdamas realią galimybę bent dalį jų skirti priteisto ieškinio dengimui, pilnai galėjo vykdyti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytą priemonę. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad tai, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, duoda pagrindo manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad T. P. priskirtinas prie žemos rizikos grupės (29 balai), tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nepaisant to, kad jis nevykdė visų jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.
Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokią išvadą pagrindžia ir socialinio tyrimo išvadoje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo asmenybės ypatumus, t. y. kad nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas, taip pat egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, finansiniai įsipareigojimai.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nevykdė nustatytos socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio mažinimo rekomendacijų ir nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Konstatuotina, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-03 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje nurodytos nuteistojo T. P. skundo atmetimo priežastys yra motyvuotos, todėl nėra pagrindo ją keisti ar naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį.