- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-28
- Bylos Nr.
- A20.-469-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-49-3-00074-2022-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Sanaa B
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie LR VRM
- Advokatai
- Dmitrijus Korsakovas
dalyvaujant Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės S. B. N. N., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2022 m. vasario 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo Nr. 22S2796 dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja S. B. N. N. (toliau – ir pareiškėja, užsienietė, apeliantė) skundu prašo panaikinti 2022 m. vasario 18 d. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) sprendimo Nr. 22S2796 dalį dėl S. B. N. N. laikino apgyvendinimo ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti pareiškėją Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
2. Skunde nurodoma, kad 2022 m. vasario 18 d. Migracijos departamentas priėmė sprendimą: 1) įleisti asmenį į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; 2) apgyvendinti asmenį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Minėtame sprendime nurodoma, kad apeliantė nebendradarbiauja su Lietuvos Respublikos institucijų atstovais. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi dėl jos laikinojo apgyvendinimo sąlygų. Nurodo, kad objektyvių duomenų, jog apeliantė nebendradarbiauja, nėra. Apeliantė dalyvauja apklausose, nemėgina pabėgti, davė parodymus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietės tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui, bei kitas aplinkybes, gali jai taikyti vieną iš alternatyvių sulaikymui priemonių. Šiuo metu apeliantė nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su pareigūnais, teikia duomenis apie save, savo teisėmis naudojosi sąžiningai. Pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė ją sulaikyti, nėra padariusi, nebuvo bandžiusi išvykti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apeliantės sulaikymas nėra būtina priemonė, siekiant užtikrinti sprendimo dėl asmens išsiuntimo į kilmės šalį priėmimą ir įvykdymą. Mano, kad šioje situacijoje užsienietei pagrįstai gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Tokiu atveju būtų užtikrintas apeliantės buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu būtų sudarytos sąlygos jai laisvai judėti.
Atsiliepimas
3. Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 140⁸ straipsnio 3 dalis nustato, kad užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba (toliau ir – VSAT) laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusi Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, 2021 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. 21S31969, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Migracijos departamento sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs. Pareiškėja MIGRIS buvo užregistruota 2021 m. rugpjūčio 30 d., galutinis sprendimas dėl jos dar nėra priimtas, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalimi, ne vėliau kaip iki 2022 m. kovo 2 d. turėjo pareigą priimti sprendimą dėl pareiškėjos įleidimo ir apgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Pažymėjo, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėja neteisėtai pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, o prieglobsčio pasiprašė tik kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyti į užkardą, nebendradarbiavo su Lietuvos pareigūnais (tyrimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad pareiškėjai grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, prieglobsčio gavimas Lietuvoje nebuvo pareiškėjos tikslas). Šiuo atveju buvo nustatytos Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja gali pasislėpti, taigi, Migracijos departamentas pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą – apgyvendinti pareiškėją laikinoje apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ginčijamas sprendimas priimtas įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, jis paremtas faktiniais ir valingais pareiškėjos veiksmais (neteisėtas sienos kirtimas, nebendradarbiavimas su kompetentingų Lietuvos institucijų pareigūnais), todėl jis yra pagrįstas ir jo naikinti nėra pagrindo. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl jos sulaikymo, pareiškėjos atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėja nėra sulaikyta.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu pareiškėja S. B. N. N. ir jos atstovas skundą palaikė, prašė teismo jį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas netenkinamas
6. Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Minėtas Įstatymas numato, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Motyvuojamoji dalis
7. Byloje nustatyta, kad Irako pilietė S. B. N. N. buvo sulaikyta neteisėtai kirtus Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos prieglobsčio prašymą, nesuteikė užsienietei prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiuntė ją iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką. Migracijos departamento sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs.
8. Migracijos departamentas 2022 m. vasario 18 d. priėmė sprendimą Nr. 22S2796, kuriuo nusprendė įleisti pareiškėją į Lietuvos Respubliką, kadangi per šešis mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti užsienietę Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
9. Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 140¹² straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina šioje dalyje nurodytose apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per šešis mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose (Įstatymo 140⁸ straipsnio 5 dalis). Įstatymo 140⁸ straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 2 mėnesius, o šio straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju – ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
10. Esamos situacijos kontekste, kai užsienietė yra apgyvendinta Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centre, ji turi galimybę judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, įskaitant ir galimybę susitikti su jos interesus atstovaujančiu advokatu, teismas neturi pagrindo tokio apgyvendinimo vertinti kaip de facto sulaikymo. Jai taikoma priemonė savo turiniu iš esmės ir atitinka Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintą alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismo vertinimu, pareiškėjai taikoma priemonė (ribojimas) yra proporcinga šios priemonės taikymo tikslams. Atkreiptinas dėmesys, kad, nors Įstatymas (šio sprendimo 9 punkte aptartos Įstatymo nuostatos) ir numato galimybę Valstybės sienos apsaugos tarnybai kreiptis į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo, tačiau tokio kreipimosi nagrinėjamu atveju nebuvo.
11. Pažymėtina, kad užsienietės teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas gali būti taikomas aiškiai apibrėžtą laiko tarpą (žr. šio sprendimo 9 punktą). Nors užsienietės tapatybė nustatyta, tačiau užsienietė neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, todėl pagrįstai manytina, kad užsienietė gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.
12. Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus, sprendžia, kad Migracijos departamentas ginčijamo sprendimo (atitinkamos jo dalies) priėmimo metu tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsienietės situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsienietės nesutikimas su priimtu sprendimu (jo dalimi) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą (jo dalį) neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140⁸ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Atmesti pareiškėjos S. B. N. N., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimo Nr. 22S2796 dalies panaikinimo ir alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.