Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-28 · Administracinė byla Nr. I-4798-643/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-28
Bylos Nr.
I-4798-643/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04152-2014-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
J. V.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
  • 6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4798-643/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04152-2014-2Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Margaritos Stambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Halinos Zaikauskaitės,

dalyvaujant J. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas J. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), vėliau su patikslintu skundu (b. l. 12–14), prašydamas: 1) atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui paduoti; 2) panaikinti 2014-08-26 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovė ar Fondo valdyba) sprendimą Nr. (6.5)I-7094 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti jo 2014-08-18 skundą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalimi bei 14 straipsniu kaip turinčiam draudžiamųjų pajamų, jam iki 2011-12-31 buvo mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų lygį. Pažymėjo, kad Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, nustatyta, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, 2014-08-18 kreipėsi į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už laikotarpį 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tačiau Fondo valdyba 2014-08-26 sprendimu atsisakė išmokėti senatvės pensijos nepriemoką ir netenkinti pareiškėjo prašymo, kadangi yra praleistas 3 metų skundo padavimo terminas, bei atsisakė atnaujinti terminą skundo padavimui. Pareiškėjo manymu, ginčijamas Fondo valdybos sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas, nes termino skundui paduoti pareiškėjas nepraleido. Pareiškėjas skundą grindžia Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, be kita ko, Konstitucijos 23 ir 52 straipsniais.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas skundą palaikė iš esmės jame esančiais argumentais ir prašė tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė Fondo valdyba atsiliepime į patikslintą skundą (b. l. 18–21) nurodo, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Prašo teismo bylą dalyje dėl skundo reikalavimo atnaujinti praleistą terminą nutraukti, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos, mokamos ir ginčai dėl šių pensijų sprendžiami vadovaujantis Pensijų įstatymu, o 2010–2011 m. – ir Laikinuoju įstatymu. Atkreipė dėmesį, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai.

Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas apie Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimą mokėti ne visą paskirtą pensiją sužinojo (turėjo sužinoti) atitinkamai 2010 m. sausio mėnesį, nes Fondo valdybos Vilniaus skyriaus pirmą sumažintą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensiją pareiškėjui išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį. Fondo valdyba, atsižvelgusi į minėtas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Fondo valdybos Vilniaus skyrių su 2014-06-30 prašymu dėl nuo 2010 m. sausio mėnesio negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo, praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Todėl pasiūlė pareiškėjui iki 2014-08-22 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010 m. sausio mėnesio mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės valstybinę pensiją praleido dėl objektyvių priežasčių, kurių pagrindu praleistas terminas būtų atnaujintas. Pareiškėjui 2014-08-18 prašyme Fondo valdybai nepateikus svarių argumentų, sudarančių pagrindą praleistą terminą atnaujinti, Fondo valdyba 2014-08-26 sprendimu priėmė galutinį sprendimą – atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-08-18 prašymo dalį, kuria pareiškėjas prašė išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo 2010-2011 metais sumažintą senatvės pensijos dalį, kaip pateiktą praleidus įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra senatvės pensijos gavėjas. 2014-06-30 Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ajame pensijų skyriuje gautas pareiškėjo 2014-06-30 prašymas pateikti informaciją apie pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 8 str. taikymo laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, bei šią nepriemoką išmokėti pareiškėjui (b. l. 30). Fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjo 2014-06-30 prašymo dalies, kuria buvo prašoma išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką, nenagrinėjo ir 2014-07-02 raštu Nr. (10.1)3-82143 persiuntė pagal kompetenciją nagrinėti Fondo valdybai, kuri 2014-07-18 raštu Nr. (6.5)I-6315 pasiūlė pareiškėjui iki 2014-08-22 pateikti įrodymus, galinčius patvirtinti, kad terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui nuo 2010-01-01 pradėti mokėti jam pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją praleido dėl svarbių, objektyvių priežasčių, sudarančių pagrindą atnaujinti terminą (b. l. 28-29). Fondo valdyba 2014-07-18 rašte Nr. (6.5)I-6315, be kita ko, nurodė, kad pateikus įrodymus, skundo priėmimo klausimas būtų sprendžiamas iš naujo, o per nustatytą laiką nepateikus įrodymų arba nusprendus, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą, pareiškėjo 2014-06-30 prašymas dėl senatvės pensijos dalies išmokėjimo būtų paliktas nenagrinėtas, kaip pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą.

Fondo valdyboje 2014-08-20 gautas pareiškėjo 2014-08-18 prašymas atnaujinti skundo padavimo terminą, kuriame pareiškėjas nurodė, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, t. y. kad tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo sužinojo apie tai, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms (b. l. 33-34). Pareiškėjas 2014-08-18 prašyme Fondo valdybai taip pat nurodė, kad esant minėtoms aplinkybės terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas tik nuo 2012-02-06.

Fondo valdyba 2014-08-26 priėmė sprendimą Nr. (6.5) I-7094, kuriame konstatavo, kad pareiškėjas 2014-08-18 prašyme daugiau faktų, aplinkybių ar dokumentų, kurie galėtų įrodyti, kad trejų metų apskundimo terminą pareiškėjas praleido dėl pateisinamų, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, nepateikė, todėl vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-I3I (toliau – ir Taisyklės) 31 punkto nuostatomis atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui (kaip valiniam aktui, veiksmui) mokėti pareiškėjui pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą pensiją apskųsti ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjo 2014-06-30 prašymo dalies, kurioje pareiškėjas prašo išmokėti dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 sumažintą valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalį (b. l. 31-32)

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar Fondo valdyba pagrįstai ginčijamame sprendime atsisakė atnaujinti praleistą terminą Fondo valdybos Vilniaus skyriaus sprendimui mokėti sumažintą pensiją apskųsti bei atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. prašymo dalį dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Pareiškėjas tvirtina kreipimosi į Fondo valdybą termino nepraleidęs.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 str. 1 d. nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą įstatymų numatytų viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. buvo nustatyta, kad Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami Fondo valdybai. Pagal minėto straipsnio 2 d. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti skundžiami teismui. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. nustatyta, kad Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija draudėjų, apdraustųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundams dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų. LVAT, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo jose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.). Iš nurodytų teisės aktų nuostatų ir LVAT praktikos (2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014) matyti, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad Pensijų įstatymo 45 str. nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje, o šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Minėtoje nutartyje LVAT taip pat pažymėjo, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į Fondo valdybą (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į jos teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į Fondo valdybą diena.

Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pirmą sumažintą pensiją pareiškėjas gavo 2010 m. sausio mėnesį. Taigi Fondo valdyba pagrįstai 2014-07-18 rašte Nr. (6.5) I-6315 nustatė, kad apie sumažintos pensijos išmokėjimą J. V. sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį. Kaip minėta, pareiškėjas dėl senatvės pensijos dalies, neišmokėtos dėl Laikinojo įstatymo, išmokėjimo į atitinkamas institucijas kreipėsi tik 2014 m. birželio 30 d., t. y. pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą.

Taisyklių 20 p. bei 31 p. nustatyta, kad, jeigu skundo nagrinėjimo metu paaiškėja, kad yra praleistas Taisyklių 6 p. nurodytas terminas skundui pateikti, apie tai informuojamas pareiškėjas, kartu prašant iki nustatyto termino pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius aplinkybes, sudarančias pagrindą terminui atnaujinti. Jeigu pareiškėjas iki nustatyto termino pateikia prašomus įrodymus ir paaiškinimus, skundą nagrinėjantis valstybės tarnautojas informuoja apie tai Fondo valdybos direktorių ar jo pavaduotoją, kuris sprendžia termino atnaujinimo klausimą. Jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo nenagrinėjimo, Fondo valdyba turi pareiškėjui nustatyti terminą, per kurį šis galėtų nurodyti svarbias termino praleidimo priežastis bei pateikti šias priežastis pateisinančius dokumentus. Tik tada, kai per nustatytą terminą nebuvo pateikta paaiškinimų ir/ar įrodymų, pateisinančių termino praleidimo priežastis, arba jei Fondo valdyba mano, kad pateikti paaiškinimai ir / ar įrodymai nėra pakankami svarbioms priežastims pagrįsti, Fondo valdyba turi teisę priimti sprendimą neatnaujinti termino ir pareiškėjo skundo nenagrinėti iš esmės.

2014 m. liepos 18 d. rašte Nr. (6.5)I-6315 Fondo valdyba nustatė, kad pareiškėjas ginčą ikiteismine tvarka inicijavo praleidęs Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytą 3 metų terminą, ir paaiškino, kad, jeigu iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas pateiks įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Remiantis LVAT 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, termino atnaujinimą turėtų lemti tikrai svarbios, ekstraordinarios priežastys, objektyviai užkirtusios kelią paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą, nes nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl sprendimų pensijų klausimais, kurių apskundimui įstatymai nustato aiškią tvarką bei įtvirtina pakankamai ilgą terminą ginčui inicijuoti. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios, pavyzdžiui, fizinio asmens sunki liga, kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę, valią ir pan. (LVAT 2015 m. sausio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-31-822/2015).

J. V. Fondo valdybai pateiktame 2014 m. rugpjūčio 18 d. prašyme paaiškino, kad terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, nes tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo sužinojo apie tai, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis tiek, kiek joje nustatytas sumažintų pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatoms (b. l. 33-34). Pareiškėjas 2014-08-18 prašyme Fondo valdybai taip pat nurodė, kad esant minėtoms aplinkybės terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas tik nuo 2012-02-06.

Teisės aktuose Fondo valdybai ir / ar jos teritoriniams padaliniams nėra įtvirtinta pareiga iš anksto asmenis informuoti apie jų veiksmų apskundimo terminus dar iki galimo ginčo dėl konkrečių veiksmų kilimo. Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas atskirai nebuvo supažindintas su Pensijų įstatymo 45 str. nustatyta Valdybos teritorinių padalinių veiksmų apskundimo tvarka ir terminais, nepaneigia jo pareigos, ginant savo galimai pažeistas teises ir/ar teisėtus interesus, elgtis atidžiai ir rūpestingai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d. įtvirtinta, jog įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Taigi konkrečių įstatymo nuostatų nežinojimas savaime negali būti laikomas objektyvia aplinkybe, pateisinančia termino praleidimą.

Kaip minėta, skunde pareiškėjas teigia, kad apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik priėmus Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimą. Pažymėtina, kad šis nutarimas oficialiai leidinyje „Valstybės žinios“ buvo paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. kai terminas teikti skundą Fondo valdybai dėl Fondo valdybos Vilniaus teritorinio skyriaus veiksmų, išmokant pareiškėjui sumažintą pensiją 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu, dar nebuvo pasibaigęs. Nepaisant to, pareiškėjas dėl jam minėtu laikotarpiu susidariusios senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo į Fondo valdybos Vilniaus skyrių kreipėsi tik 2014 m. birželio 30 d. , t. y. praėjus daugiau nei metams po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo. Jokių tokio savo delsimo kreiptis į Fondo valdybą priežasčių pareiškėjas nepaaiškino nei savo kreipimuose į Fondo valdybos Vilniaus skyrių ir Fondo valdybą, nei skunde teismui.

Atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei su ginču susijusį teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pareiškėjo Fondo valdybai pateiktame 2014-08-18 prašyme atnaujinti skundo padavimo terminą nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas per visą laikotarpį nuo 2010 m. pradėto taikyti pensijos ribojimo iki 2013 m. vasario mėnesio negalėjo išreikšti savo valios ir neturėjo objektyvios fizinės galimybės kreiptis į atsakovą ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu. Todėl konstatuotina, kad Fondo valdyba skundžiamu 2014 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7094 pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad pagrindo atnaujinti pareiškėjo praleistą skundo padavimo terminą nėra, bei, vadovaudamasi Taisyklių 31 p. nuostatomis, atsisakė nagrinėti J. V. 2014 m. birželio 30 d. prašymą dalyje dėl senatvės pensijos nepriemokos išmokėjimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo panaikinti Fondo valdybos 2014-08-26 sprendimą Nr. (6.5) I-7094 atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jo skundą iš esmės, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti 2014-08-26 sprendimą Nr. (6.5) I-7094, todėl teismui konstatavus, kad ginčijamas Fondo valdybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, yra atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės.

Pareiškėjas taip pat teismo prašo atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Pažymėtina, kad pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio 2 dalį sprendimą dėl skundo dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų padavimo termino atnaujinimo turi priimti Fondo valdybos direktorius ar jo pavaduotojas. Fondo valdyba, priimdama ginčijamą sprendimą, išsprendė pareiškėjo prašymą atnaujinti praleistą trejų metų terminą skundui dėl pensijos nepriemokos priteisimo paduoti. Taigi nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, kadangi, kaip minėta, kompetencija spręsti praleisto termino paduoti skundą Fondo valdybai atnaujinimo klausimą šiuo atveju suteikta Fondo valdybai, o ne teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d., įtvirtinta, kad kompensacijos senatvės pensijų gavėjams, 2010–2011 m. dirbusiems ir gavusiems papildomai sumažintas pensijas, bus pradėtos išmokėti 2016 m. Kompensacijas nutarta išmokėti per trejus metus. 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį senatvės pensijų gavėjams bus išmokėta 33 procentai praradimų, atsiradusių dėl pensijų mažinimo. 2017 ir 2018 metų pirmojo ketvirčio paskutinį mėnesį atitinkamai bus išmokėta po 33 ir 34 proc. praradimų. Jeigu asmeniui apskaičiuota nepriemoka bus ne didesnė kaip 100 eurų, ji bus išmokėta visa 2016 m. antrojo ketvirčio paskutinį mėnesį. Kompensuojamosios sumos bus apskaičiuotos ir išmokėtos nereikalaujant gavėjų prašymų, prašymus ir asmens tapatybę liudijančius dokumentus turės pateikti tik asmenys, kuriems pensijos mokėjimas yra nutrauktas. Kompensuojamosios sumos bus paveldimos ir jos bus išmokamos 2018 metų ketvirtojo ketvirčio paskutinį mėnesį, jeigu jie dėl mirusiajam priklausiusios senatvės pensijos kompensuojamosios sumos išmokėjimo kreipsis iki 2018 m. spalio 31 d. Besikreipusiems iki 2018 m. gruodžio 31 d. senatvės pensijos kompensuojamoji suma bus išmokama ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo kreipimosi dienos. Pagal šį įstatymą išmokama senatvės pensijos kompensuojamoji suma ir (ar) valstybinės pensijos kompensuojamoji suma neturės įtakos kitoms asmeniui pagal teisės aktus priklausančioms kas mėnesį mokamoms išmokoms (valstybinėms pensijoms, valstybinėms šalpos išmokoms).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo J. V. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Arūnas KaminskasMargarita StambrauskaitėHalina Zaikauskaitė