Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Justo Gurecko pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje E. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. S. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir gailisi, parodė, kad automobilis Seat Altea XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2024 m. rugpjūčio 19 d. ryte jis važiavo į darbą. 2024 m. rugpjūčio 18 d. vakare, maždaug nuo 21 val. iki 0 val., namuose gėrė degtinę, su draugu išgėrė 0,7 l talpos butelį, tą dieną dar gėrė alų. Atsikėlęs 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 5 val. jautėsi blogai, todėl apie 6 val. išgėrė 1 l alaus. Į darbą iš namų išvažiavo apie 6.30 val. Važiuodamas į darbą užsuko pas draugą, vėlavo į darbą. Iš draugo išvažiavo kartu ir, važiuojant Laisvės pr. nuo Lazdynų pusės, prie prekybos centro „Mada“, nedidelėje sankryžoje apsisuko, nutarė į darbą nevažiuoti, nes buvo neblaivus, norėjo važiuoti atgal. Priešais prekybos centrą „Mada“, ties Laisvės pr. ir Viršuliškių g. sankryža jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie patikrino jo blaivumą. Pirmu pūtimu jis įpūtė 3,19 promilių, o antru pūtimu – 3,14 promilių. Prisipažino, kad gėrė, kaltės neneigė. Ji neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi šeimą, augina du vaikus, iš kurių vienas nepilnametis. Įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal darbo sutartį jam turi būti mokamas darbo užmokestis atskaičius mokesčius – apie 1 000 Eur (el. b. 1 t., b. l. 90–93).

Liudytojas V. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba ir užima tyrėjo pareigas. 2024 m. rugpjūčio 19 d. apie 9 val., dirbant kartu su tyrėju A. Š., iš budėtojo gavo pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, važiuojantį automobiliu Seat Altea XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, minėto automobilio nepastebėjo. Tuomet telefonu susisiekus su pranešėju, šis nurodė tikslesnę vietą, kur nuvažiavo galimai neblaivus automobilio vairuotojas. Važiuojant Laisvės pr., kryptimi nuo Rygos g. link Lazdynų, minėtą automobilį pastebėjo netoli Laisvės pr. ir Viršuliškių g. sankryžos. Automobilis buvo stabdomas įjungus motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius bei garso signalą. Automobilis sustojo pirmoje eismo juostoje. Priėjus prie automobilio, prisistačius automobilio vairuotojui ir pradėjus bendrauti su juo, E. S., buvo akivaizdžiai matyti, kad asmuo yra neblaivus, nuo jo sklido aitrus alkoholio kvapas iš burnos, buvo nerišli kalba. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą vartojo alkoholinius gėrimus, E. S. atsakė, kad prieš 30 min. Alkoholio matuokliu buvo patikrintas E. S. blaivumas: pirmu patikrinimu 9.07 val. buvo nustatytas 3,16 promilių neblaivumas, antru patikrinimu 9.29 val. nustatytas 3,14 promilių neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 4–7).

2024 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodytos iš esmės tokios pačios aplinkybės, kokias nurodė V. S. apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (el. b. 1 t., b. l. 31–32).

2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios Vilniuje, Laisvės pr., ir automobilio Seat Altea XL, valst Nr. (duomenys neskelbtini), stovinčio įvykio vietoje, apžiūra. Automobilis yra važiuojamojoje kelio dalyje priešais prekybos centrą „Mada“. Automobilis stovi pirmoje eismo juostoje, kėbulas yra šlapias, purvinas. Automobilio akivaizdžių sugadinimų, išskyrus priekinio bamperio, kuris yra atšokęs nuo kėbulo, nėra. Apžiūrint saloną, ant galinės sėdynės matomi padėti rūbai, ant kilimėlio matomi gulintys maišai, ant kurių padėta alkoholinio gėrimo tara. Bagažinėje matomos dar trys alkoholinių gėrimų taros (el. b. 1 t., b. l. 1–3, 21–30).

2024 m. rugpjūčio 19 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti E. S. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Kaltinamajam pirmu pūtimu 2024 m. rugpjūčio 19 d. 9.07 val. buvo nustatytas 3,16 promilių neblaivumas, o antru pūtimu 2024 m. rugpjūčio 19 d. 9.29 val. – 3,14 promilių neblaivumas (el. b. 1 t., b. l. 33). Analogiški E. S. neblaivumo rezultatai užfiksuoti alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse – alkoholio kiekio matuoklio, kuriuo buvo nustatytas kaltinamajam neblaivumas, patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d. (el. b. 1 t., b. l. 35–37).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio Seat Altea 2.0 TDI DPF XL, 2007 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 2 620 Eur (el. b. 1 t., b. l. 56).

AB „Regitra“ duomenimis, automobilio Seat Altea XL, valst Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra E. S. (el. b. 1 t., b. l. 57).

2024 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2024 m. rugpjūčio 19 d. Bendrojo pagalbos skambučio (toliau – ir BPC) garso įrašas, kuriame užfiksuota, kaip pranešėjas praneša apie neblaivų vairuotoją, kuris negali išvažiuoti iš stovėjimo aikštelės, mėlynos spalvos automobilis Seat Altea XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodo automobilio važiavimo kryptį, praneša, kad jau mato privažiuojantį policijos ekipažą (el. b. 1 t., b. l. 128–129).

2024 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolu apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliosios vaizdo stebėjimo priemonės, tvirtinamos prie policijos pareigūno uniformos – kūno kameros („Bodycam“), kuriuose užfiksuotas automobilio sustabdymo ir E. S. neblaivumo patikrinimo faktas:

1) vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240819-090317UTC+0300“, užfiksuota kaip policijos pareigūnai, važiuodami gatve pro garsiakalbį reikalauja automobiliui Seat sustoti dešinėje, po to prieina prie automobilio, pasisveikina, prisistato, prašo pateikti vairuotojo pažymėjimą. Automobilyje sėdi du vyrai, už vairo – E. S., kurio prašoma užgesinti variklį, klausiama, ar vartojo alkoholį ir girdimas atsakymas „taip“. Pareigūnas klausia, kodėl apgadintas automobilis, girdimas atsakymas „neapgadintas“. Pareigūnas informuoja, kad apgadintas bamperis, klausia, kada tai įvyko ir kur. Girdimas atsakymas, kad įvažiavo į bordiūrą dabar. Vairuotojo prašoma atiduoti automobilio raktelius. Pareigūnas klausia prieš kiek laiko vairuotojas vartojo alkoholį, girdimas atsakymas „prieš 30 min.“, pareigūnas užduoda klausimą, kodėl vairuotojas vairuoja būdamas neblaivus, ar bent išlaikęs vairavimą. Tikrinamas vairuotojo blaivumas. Kitas pareigūnas bendrauja su keleiviu, užrašo jo duomenis. Pareigūnai paklausia, kam priklauso automobilis, girdimas atsakymas „mano“;

2) vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240819-090404UTC+0300“, užfiksuotos iš esmės analogiškos aplinkybės kaip vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240819-090317UTC+0300“;

3) vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240819-092629UTC+0300“, užfiksuota kaip policijos pareigūnas prieina prie mėlynos spalvos automobilio, kuriame sėdi 2 vyrai, prašo užgesinti cigaretę, praneša, kad dar kartą bus patikrintas blaivumas, pasako, kad nereikėjo vairuoti automobilį, jei prieš 30 min. vartojo alkoholį. Antro patikrinimo duomenys – 3,14 promilių neblaivumas. Tuo pačiu fotografuojamas automobilis, pareigūnai per raciją prašo atsiųsti tralą;

4) vaizdo įraše, pavadinimu „PSS-20240819-092938UTC+0300“, užfiksuota kaip du vyrai išima daiktus iš mėlynos spalvos automobilio bagažinės. Nustatomi neblaivumo požymiai. E. S. prašoma ištiesti rankas, užsimerkti ir rodomuoju pirštu kiekviena ranka pasiekti nosies galą. Taip pat E. S. prašoma paeiti teisia linija koja už kojos, įrašo metu girdimas pareigūno komentaras „be šansų“ (el. b. 1 t., b. l. 130–132).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas, be kita ko, vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog E. S. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Seat Altea XL, kai jo iškvėptame ore yra 3,14 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad E. S. vairavo automobilį Seat Altea XL, be kita ko, patvirtina liudytojo policijos pareigūno V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių netikėti liudytojo parodymais bei abejoti jų objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai – 2024 m. rugpjūčio 19 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių nurodytos aplinkybės, 2024 m. rugpjūčio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuotos aplinkybės, 2024 m. rugpjūčio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas BPC garso įrašas. Minėtas aplinkybes taip pat patvirtina 2024 m. rugpjūčio 23 d. apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti vaizdo įrašai iš mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių, tvirtinamų prie policijos pareigūnų uniformų – kūno kamerų („Bodycam“), kuriuose užfiksuotas automobilio sustabdymo ir E. S. neblaivumo patikrinimo faktas.

E. S. neblaivumo faktą įrodo 2024 m. rugpjūčio 19 d. neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nurodyta, kad, nustatyti E. S. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). Patikrinus blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, E. S. 2024 m. rugpjūčio 19 d. 9.29 val. nustatytas 3,14 promilių neblaivumas. Analogiški duomenys dėl kaltinamojo neblaivumo užfiksuoti ir alkoholio kiekio matuoklio rodmenyse. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktais duomenimis (alkoholio kiekio matuoklio patikra galioja iki 2024 m. lapkričio 18 d.).

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi E. S. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda, prašė skirti mažesnį baudos dydį ir nustatyti ilgesnį 1 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą, leisti baudą sumokėti dalimis (el. b. 1 t., b. l. 124–127).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – E. S. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis). E. S. nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis.

E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad E. S. anksčiau neteistas (el. b. 1 t., b. l. 51–52), paskutinių 1 metų laikotarpiu jis nebaustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 77–78). „Sodros“ duomenimis, kaltinamasis nedirba (el. b. 1 t., b. l. 74–76). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti E. S. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3 750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

E. S. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs E. S. asmenybę, jo prašymą nustatyti ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą, taip pat įvertinęs paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti E. S. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio Seat Altea XL konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

E. S. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,14 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamajam nustatytas 3,14 promilių neblaivumas daugiau kaip dvigubai viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilių neblaivumas). Jis vairavo automobilį ryte Vilniaus mieste, kur eismas tokiu laiku (piko metu) yra intensyvus. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. E. S., vairuodamas automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, įtartinai manevravo eisme, negalėjo išvažiuoti iš automobilių stovėjimo aikštelės, todėl kitas eismo dalyvis pranešė apie tai Bendruoju pagalbos telefonu. Tik dėl laimingo atsitiktinumo kaltinamasis išvengė skaudesnių padarinių tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ar gyvybei. E. S., ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nagrinėjamo įvykio išvakarėse ir nagrinėjamo įvykio ryte vartojo alkoholį, būdamas neblaivus nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą. Tai rodo jo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtą elgesį ir KET. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 22 d. Atkreiptinas dėmesys, kad E. S. anksčiau neteistas, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, todėl jo padarytas nusikaltimas vertinamas kaip labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išvardytų aplinkybių visumą, mano, kad prokuroro prašomas skirti uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metų terminas yra per griežtas. Be to, toks prokuroro prašymas teismo neįpareigoja.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).

E. S. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi automobiliu Seat Altea XL, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (el. b. 1 t., b. l. 57). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, E. S. priklausantis automobilis Seat Altea XL konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 2 620 Eur (su PVM) (el. b. 1 t., b. l. 56), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. S. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

E. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. 1 t., b. l. 98–105). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Atsižvelgiant į tai, kad E. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, dokumentas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotinas saugojimui AB „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro 2024 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas E. S. priklausančiam automobiliui Seat Altea XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2024 m. rugpjūčio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. (el. b. 1 t., b. l. 36–37). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

E. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Paskirti E. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. rugpjūčio 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti E. S. priklausantį automobilį Seat Altea XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.

E. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugojimui AB „Regitra“.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui Seat Altea XL, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-2978-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu;

6) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.