Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorei G. M., gynėjui advokatui G. M., nukentėjusiajam P. V., viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

L. S., asmens kodas - (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, bet gyvenanti faktinėje šeimoje ir turinti 2 išlaikytinius nepilnamečius vaikus, vidurinio išsilavinimo, darbinga visiškai, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamoji L. S. 2020 m. birželio 5 d., apie 21.00 val. šeimos namų (duomenys neskelbtini) terasoje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui dėl jos įžeidinėjimo, tyčia sudavė ranka į veidą šeimos nariui – sugyventiniui P. V., sukeldama jam fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamoji L. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

2. Kaltinamoji L. S. šias aplinkybes ir savo kaltę dėl jų teisiamajame posėdyje pripažino visiškai, pareiškė nuoširdų apgailestavimą dėl savo poelgio, netrukus po įvykio, kai buvo paleista iš sulaikymo, atsiprašiusi ir patį nukentėjusįjį, jie visiškai susitaikę ir toliau kartu gyvenantys šeimos gyvenimą. Apie nusikaltimo įvykį paaiškino, jog įvykio vakarą gimtadienio proga kartu su sugyventiniu nukentėjusiuoju P. V. vartojo alkoholį namų terasoje ir abu buvo jau smarkokai apgirtę. Tarp jų kilo ginčas dėl šeimos buities dalykų, kurio metu pats sugyventinis ėmė ją kolioti ir kt. įžeidinėti. Stipriai supykusi ir dėl alkoholio apsvaigimo nesusilaikiusi, todėl sudavusi atgalia ranka sugyventiniui į veidą, pataikiusi į burną ir prakirtusi apatinę lūpą, iš kurios kraujavę. Nukentėjusiajam pareiškus, kad jai iškviesiąs policiją, ji pati paskambino ir pranešė apie įvykį, po ko atvykusių pareigūnų buvo sulaikyta. Nukentėjusįjį, su kuriuo faktinėje šeimoje gyvena apie 6 mėn., sumušė pirmą kartą, iš esmės dėl jo paties provokavusio elgesio ir savo girtumo, sutinkanti, kad nukentėjusiajam skaudėję, lig tol jo veidas buvo sveikas.

3. Iš esmės tokias pačias aplinkybes apie kaltinamosios ir nukentėjusiojo konflikto kilimo priežastis, jų abiejų bendras išgertuves ir artimą sunkiam girtumą, kaltinamosios fizinio smurto prieš nukentėjusįjį pobūdį, jo vietą, smūgių skaičių, lokalizaciją ir kt. byloje yra patvirtinęs ir nukentėjusysis P. V. (b. l. 20-21, 93), kurio po nusikaltimo įvykio atliktos apklausos metu duoti parodymai bei papildomas pareiškimas jau teisme teisiamajame posėdyje buvo ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 290 ir 291 straipsnių tvarka.

4. 2020 m. birželio 5 d. įvykio vietos apžiūra nustatyta, jog kaltinamosios ir nukentėjusiojo šeimos namai yra dviaukščiame mūriniame name (duomenys neskelbtini). Įėjimas į namą yra per medinę terasą iš kiemo pusės, kuri tęsiasi į abi puses nuo įėjimo, apstatyta įvairiais buities daiktais (b. l. 14-18).

5. 2020 m. birželio 5 d. policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu policijos budėtojo gautą iš pačios kaltinamosios L. S. informaciją apie nukentėjusiojo P. V. sumušimą, ši pasitvirtino – kilusio buitinio konflikto metu nuo alkoholio apsvaigusi sugyventinė (kaltinamoji) jam, P. V., sudavusi ranka į veidą, prakirsdama apatinę lūpą, dėl ko jis jautęs fizinį skausmą. Nukentėjusysis buvo rastas akivaizdžiai neblaivus ir labai susijaudinęs, jam apatinėje lūpoje labiau kairėje pusėje užfiksuota kraujuojanti žaizda (b. l. 7-10).

6. 2020 m. birželio 5 d., 22.26 val. laiku atlikta patikra alkotesteriu fiksuota, kad kaltinamajai L. S. nustatytas artimas sunkiam 2,36 prom. girtumas (b. l. 37-39).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

7. Kaltinamosios L. S. parodymai teisiamajame posėdyje nebuvo prieštaringi, jie neprieštarauja ir kitais byloje teisėtai gautais ir įrodymais pripažįstamais bylos duomenimis (nukentėjusiojo parodymais, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu apie galimą smurtą artimoje aplinkoje, įvykio vietos apžiūra, (ne)blaivumo patikra) teismo nustatytoms faktinėms įvykio (bylos) aplinkybėms, kita vertus, šie kiti duomenys tvirtina kaltinamosios paaiškinimus kaip teisingus ir pakankamai išsamius.

8. Nukentėjusiojo P. V. liudijimas bylos procese buvo nuoseklus ir pakankamai išsamus, jo byloje pateikti duomenys apie nusikaltimo įvykį, jo eigą ir kilusias pasekmes iš esmės sutampa su kaltinamosios paaiškinimais, atitinka tiek vieni kitus, tiek ir kitais veiksmais procese nustatytus duomenis, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio (policijos patrulio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuotą situaciją įvykio vietoje iškart po nusikaltimo įvykio, įskaitant šviežio sumušimo požymius nukentėjusiojo veide, įvykio vietos apžiūra nustatytą nusikaltimo įvykio aplinką, L. S. (ne)blaivumo patikros rezultatus bei ir kaltinamosios apie įvykį pateiktą informaciją), yra jais patvirtinti bei ir patys patvirtina tokius kitus įrodomuosius duomenis. Aukščiau aprašyti (punktai 2-6) faktiniai duomenys savo visuma teismo pripažįstami pakankamais kaltinamajai inkriminuotų nusikalstamų veiksmų faktinio įvykdymo (padarymo) ir jais sukeltų nusikalstamų pasekmių įrodymais. Visi šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamoji, dėl girtumo taip pat ir dėl ją iš esmės provokavusi rizikingo paties nukentėjusiojo elgesio (kaltinamosios įžeidinėjimo), kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčui, tyčia smurtu puolė jai neįtikusį nukentėjusįjį, savo sugyventinį, vienąkart suduodama jam ranka į veidą sukėlė fizinį skausmą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamosios veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusįjį smurtu užpuolė būtent kaltinamoji ir niekas kitas. Antra, kaltinamoji taip aktyviai veikė (suduodama ranka į veidą) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jos tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl ji turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiojo sveikatai, t. y. fizinio skausmo jam sukėlimą (sunkesni padariniai baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka nebuvo nustatyti). Trečia, smūgis ranka į veidą, sukėlęs nukentėjusiajam muštinę žaizdą lūpoje, taip pat ženklų ir kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusiojo mušimu. Ketvirta, nukentėjusiojo byloje nuosekliai nurodytos jo mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek paties nukentėjusiojo pareiškimais, tiek policijos patrulio fiksuotais duomenimis apie nukentėjusiojo išvaizdą ir emocinę būklę iškart po nusikaltimo įvykio (buvo sutrikęs, stipriai susijaudinęs, veidas buvo šviežiai sumuštas, apatinėje lūpoje kraujavo muštinė žaizda), tiek pačios kaltinamosios paaiškinimais. Penkta, nors ir nesusituokusių kaltinamosios ir nukentėjusiojo jungtinė veikla, gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį, maždaug jau pusmetį besitęsiantis jų bendras gyvenimas, paremtas šeimos santykiais, nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamoji ir nukentėjusysis nesusituokę kartu gyvena jau maždaug pusmetis, visą šį laiką veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

10. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajai paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jos veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį, kilusias iš jos pasekmes (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai). Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalies) dispozicijos lygmeniu, kadangi : smurtaudama kaltinamoji nenaudojo kokių tai įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galėjusių sukelti daiktų, jos neteisėtai panaudota fizinė jėga (prievarta) buvusi iš esmės minimali tiek trauminių poveikių skaičiumi (vienas), tiek kilusių nusikalstamų pasekmių požiūriu (fizinis skausmas) bei konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio nepanorusių ieškoti kompromiso šeimos narių ginčas, dėl kurio galimų pasekmių riziką prisiėmė ir pats nukentėjusysis.

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamosios veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamosios veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamu pripažįstamu veiksmu kaltinamosios sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajam momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajai bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas), kurią vertina patenkinamai : kaltinamoji nors baudžiamojo įstatymo požiūriu laikytina teisiama pirmąjį kartą, tačiau dar vienoje šiame teisme nebaigtoje nagrinėti baudžiamojoje byloje Nr. 1-183-503/2020 yra kaltinama dar vieno analogiško tyčinio smurtinio nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu 2019-06-20 prieš kitą asmenį, kurioje savo kaltės iš esmės neneigia, be to, dar vienas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-48022-19 dėl tyčinio baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymo šios bylos kaltinamosios L. S. atžvilgiu buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, tai yra, nesurinkus pakankamai jos kaltės įrodymų (b. l. 64-65, 78-82, 83-91), negana to, kaltinamoji mažiau nei per paskutiniųjų vienerių metų laikotarpį buvo 4 kartus nubausta administracinėmis nuobaudomis, įskaitant nubaudimą už tai, kad vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, o vėliau ir neturėdama tam specialios teisės (b. l. 66-69). Kita vertus, kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, dirba nuolatinį darbą ir iš jo pragyvena.

13. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas kvalifikuoja : a) jos visišką prisipažinimą kalta, padėjimą savo parodymais atskleisti nusikalstamą veiką bei reiškiamą gailėjimąsi dėl jos, kurio nuoširdumą be kita ko patvirtina nukentėjusiojo atsiprašymas, viešas pasižadėjimas nebenusikalsti ir kitas po veikos įvykdymo kaltinamosios elgesys, siekiant mažinti nusikalstamo elgesio recidyvo rizikas (BK 54 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), b) kad nagrinėjamos jos nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo ir ją provokavęs bei buvęs rizikingu pačio nukentėjusiojo elgesys jos, kaltinamosios, atžvilgiu (įžeidinėjimas) (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančia teismas kvalifikuoja nusikaltimo įvykdymą apsvaigus nuo alkoholio iki jau pakankamai artimo sunkiam girtumo, kas, kaip pripažino ir pati kaltinamoji, taip pat tiesiogiai priežastingai nulėmė jos staigiąją tyčią nusikalsti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, dviejų atsakomybę lengvinančių ir vienos sunkinančios aplinkybių lyginamąjį svorį vertinant labiau lengvinančiųjų naudai ir kartu konstatavus dar patenkinamą kaltinamosios asmenybę, yra teisinga kaltinamajai paskirti bausmę, savo dydžiu (trukme) dar gerokai mažesnę už įstatymo sankcijos vidurkį, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar labai artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 12 ir 13), buvo nustatyta atsakomybę sunkinanti ir kitų kaltinamosios pavojingumą didinančių aplinkybių.

15. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, baudžiamojo įstatymo požiūriu (BK 97 straipsnio 1 dalis) pirmąjį kartą ir nesunkiai tyčia artimoje aplinkoje fiziniu smurtu nusikaltusiai kaltinamajai L. S. paskirtina su realiu laisvės jai atėmimu dar nesusijusi laisvės apribojimo bausmė kaip, teismo vertinimu, pakankama BPK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžtiems bausmės tikslams (paskirčiai) pasiekti. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau aptartas bausmės dydį individualizavusias aplinkybes (punktai 10-13), laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi bus adekvati ir proporcinga kaltinamosios nusikalstamos veikos pobūdžiui ir jos pačios pavojingumui visuomenei, – nebus nei aiškiai per švelni, nei aiškiai per griežta. Skirtinos laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina 6 mėn. (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 3 dalis). Kaltinamajai skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nenustatyta ir pakankamo faktinio pagrindo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai) dėl aukščiau jau aptartų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų. Nors teismas nustatė, jog kaltinamoji kaltę dėl byloje išnagrinėtos nusikalstamos veikos visiškai pripažįsta ir dėl jos gailisi, baudžiamojo įstatymo požiūriu teisiama pirmą kartą ir susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 38 straipsnio 1 dalies 1-3 punktai), tačiau kartu byloje buvo nustatytos aplinkybės (punktas 12), kurios neleidžia teismui padaryti bylos duomenimis patikimai pagrindžiamą išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Aptariamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo (BK 38 straipsnis) visos keturios sąlygos yra akumuliacinio ir imperatyvaus pobūdžio, tai yra, bent vienos iš jų nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti kaltinamajam šį probacijos institutą ir bylą jam nutraukti.

16. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, kaltinamoji teisme prisipažino kalta, davė pakankamai išsamius paaiškinimus ir dėl to buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kaltinamosios atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriama jai bausmė sumažintina 1/3 dalimi, t. y. šiuo atveju iki 4 mėn. laisvės apribojimo, dėl kaltinamosios darbinės veiklos bei kt. jos asmeninės padėties aplinkybių intensyvi priežiūra jai neskirtina, tačiau vietoje jos nustatytini kaltinamosios asmeninę, šeiminę ir turtinę padėtį, užimtumą bei darbinę veiklą atitinkantys, realiai įvykdomi įpareigojimai per visą bausmės vykdymo laiką : a) dalyvauti elgesio pataisos programoje, b) nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

17. Į skiriamą bausmę kaltinamajai įskaitytina 1 para jos laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamos jai laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų. Kaltinamajai L. S. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 57-59) paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti ji panaikintina. Baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka civilinių ieškinių byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

L. S. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti ją 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, bausmę L. S. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra, iki 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros. Nustatyti tokius įpareigojimą ir draudimą per visą bausmės vykdymo laiką : 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) nevartoti psichiką veikiančias medžiagas, įskaitant alkoholį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistosios laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas jai paskiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jį vykdyti, ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.