Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., G. M. ir V. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. pareiškimą palaikė pilnai. Paaiškino, kad jo teta S. B. gyveno su savo mama U. B., mirus U. B., S. B. liko gyventi motinai priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo namus ir ūkį, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nors aktyviais veiksmais palikimą priėmė.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. S. nurodė, jog su pareiškimu pilnai sutinka ir jam neprieštarauja. Paaiškino, kad teta S. B. gyveno su savo mama U. B., kuriai mirus, liko gyventi jos namuose ir juos prižiūrėjo. Savo šeimos S. B. nebuvo sukūrusi.

7. Liudytojas A. N. parodė, kad S. gyveno su mama U. tuose pačiuose namuose.

8. Liudytojas R. S. parodė, kad U. buvo jau bobutė kai ją atsimena, o S. atsimena nuo savo mažų dienų. Kai mirė U. B., S. gyveno tuose pačiuose namuose, viską tvarkė, prižiūrėjo ir namus, ir ūkį.

9. Liudytoja D. D. parodė, kad S. B. gyveno su savo motina U. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini). S. po motinos mirties liko ten gyventi ir viską laiką ten gyveno iki pat savo mirties.

10. Liudytoja D. S. parodė, kad U. B. mirė (duomenys neskelbtini), per Kalėdas, o S. B. liko gyventi tuose pačiuose namuose.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

12. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).

13. Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi U. B. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 straipsnyje, kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

14. Bylos medžiaga, pareiškėjo A. S., suinteresuoto asmens V. S. ir liudytojų A. N., R. S., D. D., D. S. paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini)mirė pareiškėjo teta S. B. iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). Po S. B. mirties palikimą priėmė pareiškėjas A. S. ir suinteresuotas asmuo V. S. (b. l. 6, 49). S. B. po savo motinos U. B. mirties (duomenys neskelbtini), mirties įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 9), į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau faktiškai priėmė palikimą pradėdama jį valdyti. Po U. B. mirties liko jos turtas: gyvenamasis namas, 89,31 kv. m. bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su lauko virtuve, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14). Tačiau per įstatymo nustatytą laiką niekas iš įpėdinių nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, šią aplinkybę patvirtina Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas (b. l. 22). U. B. sutuoktinis A. B. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Po U. B. mirties jos dukra S. B. liko gyventi motinai priklausančiame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo jį, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad S. B. palikimą po savo motinos U. B. mirties priėmė pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. U. B. sūnus P. B. miręs (duomenys neskelbtini), dukra J. S. mirusi (duomenys neskelbtini).

15. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo A. S. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Konstatuotina, jog S. B. priėmė palikimą po motinos U. B. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiosios turtą nebuvo išduotas (b. l. 22). Kadangi po U. B. mirties per įstatymo nustatytą laiką niekas nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl S. B. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jos motinos mirties (CK 5.13 straipsnis).

17. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

18. Byloje susidarė 18,14 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteistinos iš pareiškėjo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos U. B. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Priteisti valstybei iš pareiškėjo A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas – 18,14 Eur (aštuoniolika eurų 14 centų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.