- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-25
- Bylos Nr.
- 1-431-635/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-26257-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Kaltinamasis
- A. A.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.6.4.2Nuosprendžio surašymas ir paskelbimas (BPK 302, 308 str.)
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. A. 2018 m. birželio 3 d., apie 19.55 val., Šilutės m., Taikos g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,11 promilės etilo alkoholio).
Kaltinamoji A. A. dėl jai pareikšto kaltinimo pagal BK 281 str. 7d. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 3 d., apie 19.50 val. vairavo savo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi. Žinojo, kad negalima vairuoti išgėrus alkoholio, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė, tačiau jai reikėjo iš Šilutės m. Cintjoniškių g. parvažiuoti namo – (duomenys neskelbtini) ir pagalvojo, kad tai nėra toli, kad ji parvairuosi sugebės, nusprendė važiuoti. Važiuojant Taikos gatvėje sustabdė policijos pareigūnai, kurie alkotesteriu nustatė 2,09 promilių girtumą. Po to ligoninėje paėmė kraują alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti. Dėl to, kad vairavo neblaivi, labai gailisi ir prašo taikyti laidavimą, jos laiduotoją paskiriant D. M..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste – BPK) 273 straipsnio 1 dalimi byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos pareigūno P. E. 2018-06-03 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018-06-03, 19.55 val. Šilutės m. Taikos gatvėje buvo sustabdytas automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. A. ir kuriai alkotesteriu nustatytas 2,09 promilių girtumas (b.l. 5).
2018-06-03, 20 val. A. A. alkotesteriu nustatytas 2,09 promilių girtumas (b.l. 34).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-A 5438/2018(01) nurodyta, kad A. A. kraujyje, paimtame 2018-06-03, 20.28 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,11 promilės etilo alkoholio (b.l. 40).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, be jos pačios parodymų, jos kaltė patvirtinta specialisto išvada, alkoholio matuokliu nustatytais duomenimis, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, kita bylos medžiaga. Teismas konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai surinkta įrodymų, kurie leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamoji A. A. padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir jos veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 7 d.
Dėl laidavimo
Kaltinamoji ir jos draugė D. M. teismui pateikė prašymą dėl kaltinamosios A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir parodė, kad jos draugė yra atsakinga, mano, kad šis įvykis jai buvo gera pamoka, o ji gali daryti teigiamą įtaką savo draugei, kad ši daugiau nedarytų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl A. A. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kaltinamoji padarė BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikytinas nesunkiu nusikaltimu. Kaltinamoji neteista, jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau padaryti pažeidimai mažareikšmiai, reali žala niekam nebuvo padaryta, charakterizuojama teigiamai, dirbanti. Šios aplinkybės sudaro pagrindą tikėtis, jog ateityje A. A. laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.
Kaltinamoji prašė jos laiduotoja paskirti draugę D. M., kuri sutiko būti A. A. laiduotoja ir pateikė tai patvirtinantį raštišką sutikimą. Nustatyta, jog santykiai tarp kaltinamosios ir jos draugės geri, draugė turi teigiamą įtaką kaltinamajai, jos labai senai bendrauja. D. M. elgesiu nusiskundimų nėra, ji neteista, administracine tvarka nebausta. D. M. statusas, ją apibūdinančios kitos socialinės ir asmeninės savybės, asmeniniai ryšiai, leidžia pagrįstai manyti, kad D. M. yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti A. A. teigiamą įtaką bei būti laiduotoja, todėl esant visiems BK 40 straipsnyje nustatytiems pagrindams, A. A. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant terminą vieneriems metams. Atsižvelgiant į tai, jog A. A. anksčiau yra bausta administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus tai vertintina kaip kaltinamąjį charakterizuojanti savybė, įvertinus laiduotojo asmenines savybes, jos turtinę padėtį, nustatytinas 400 € dydžio užstatas, kuris nuosprendžio paskelbimo metu yra sumokėtas.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).
Uždraudimas vairuoti transporto priemonę nuo vienų metų iki trijų metų, numatytas BK 68 straipsnyje, skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 9 dalis numato, kad už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalį, t.y. vairavimą esant neblaiviam, kai girtumas neviršija 1,5 promilės, padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones, atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios A. A. padarytas nusikaltimas savo pobūdžiu pagal pavojingumo laipsnį yra pavojingesnis už minėtą administracinį nusižengimą bei į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti autotransporto priemones 1 metus 6 mėnesius.
Nutraukus bylą, kaltinamajai skirtina poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str. 2d. 4p.,71 str.).
Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyta nusikalstama veika yra priskiriama prie tyčinių nusikalstamų veikų, o vairuota transporto priemonė – automobilis atitinka BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (žr. pvz., Konstitucinio Teismo 2008-09-17 ir 2009-04-10 nutarimus).
Kasacinio teismo praktikoje dėl turto konfiskavimo taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-16 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018) akcentuojama tai, kad nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas taip pat skiriasi. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje ir šios baudžiamojo poveikio priemonės pasirinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai.
Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-01-09 nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018 7 punktą).
Nagrinėjamoje byloje, įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes ir kaltinamosios asmenybę, tai, kad nors automobilis jai ir priklauso, tačiau jo konfiskavimo kaštai yra didesni nei gaunama nauda pardavus automobilį, buvo pripažinta, kad yra pagrindas išvadai, jog A. A. laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindas (BK 40 straipsnis). Kaltinamajai už padarytą veiką skiriamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės: įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sudaranti apie 20 proc. automobilio, kurį kaltinamoji vairavo neblaivi, vertės ) ir pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas. Taigi kaltinamoji patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį (dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui), tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.
Tokiu atveju, atsižvelgdamas į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto teisinę prigimtį ir baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (BK 72 straipsnis) paskirtį, teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė, kaip neatitinkanti teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, netaikytina.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas, naikintinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus 2018-06-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytas A. A. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimas, naikintinas.
Baudžiamojoje byloje saugomas A. A. vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 305, 307 - 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 218 straipsnio 7 dalį ir ją perduoti laiduotojos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su keturių šimtų eurų (400 Eur) dydžio užstatu, vienerių (1) metų laikotarpiui ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Užstatas grąžinamas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu asmuo, už kurį buvo laiduota, per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarė naujos nusikalstamos veikos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, punktais, 68, 71 straipsniais A. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
- uždrausti naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams,
- 10 MGL (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per du (2) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
2018-06-04 Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu taikytą A. A. nuosavybės teisės į automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apribojimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
A. A. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Išaiškinti kaltinamajai A. A., kad asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.