- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-01
- Bylos Nr.
- N-575-557-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo N. K. atstovės advokatės I. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarimo N. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
N. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis, būdamas darbdaviu - ūkininku, leido R. K. dirbti miško kirtėjo pareigose, nesudarius su juo darbo sutarties. Taip buvo pažeisti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimai, o padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. sausio 22 d. nutarimu N. K. už pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 4 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad N. K. kaltė įrodyta administracinės bylos medžiaga. Teigė, kad tarp N. K. ir R. K. buvo susitarimas dėl darbo pobūdžio, atlyginimo dydžio, R. K. atliko tęstinę darbo funkciją, nesietiną su gaunamu rezultatu, gavo atlyginimą, buvo pavaldus ūkininkui N. K., darbo sutartis tarp asmenų sudaryta nebuvo bei apie asmens priėmimą į darbą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui pranešta nebuvo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu N. K. atstovė advokatė I. J. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad šalis siejo civiliniai sutartiniai santykiai, kadangi R. K. užsiėmė individualia veikla, miško kirtimo darbus N. K. užsakymu atliko savarankiškai, be N. K. kontrolės, savo rizika, savo priemonėmis ir savo organizaciniais resursais. Pažymi, kad sutartis buvo sudaryta dėl tam tikro rezultato pasiekimo, o ne dėl tęstinės darbo funkcijos atlikimo. Teigia, kad teismas tik konstatavo egzistuojant darbo teisinius santykius, o R. K. pavaldumo klausimo nesprendė.
Atsiliepimas
Atsiliepime Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad byloje nėra duomenų apie R. K. vykdomą individualią veiklą nuo to laiko, kai 2008 m. birželio 20 d. baigėsi jo verslo liudijimo galiojimas. Teigia, kad sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje įrašyti žinomai melagingi parodymai, siekiant R. K. suteikti asmens, vykdančio individualią veiklą statusą. Pažymi, kad pagal darbų esmę tarp N. K. ir R. K. realiai egzistavo darbo teisiniai santykiai, kadangi N. K. nurodė atliekamų darbų mastą bei pats kontroliavo darbų atlikimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konsta tuoja:
II.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte (2009 m. liepos 22 d. įstatymo Nr. XI-394 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra vertinama, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką yra nurodęs, kad įstatymai nedraudžia asmeniui savo darbą panaudoti sudarant civilinės teisės reguliuojamas sutartis, užsiimti savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos. Atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ straipsnio sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis – darbo sutartis ar civilinė sutartis – privalo vadovautis Darbo kodeksu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką šiais klausimais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3332/2009). Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą arba eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veiklos (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė – šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Kita darbo santykių ypatybė yra tai, kad atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-3332/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 3K-3-264/2002).
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nevisiškai išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.
N. K. atstovės advokatės I. J. pateiktame apeliaciniame skunde iš esmės yra keliamas teisinių santykių kvalifikavimo klausimas. Nurodoma, kad teismas nepagrįstai N. K. ir R. K. siejusius santykius vertino kaip darbo teisinius santykius. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. ir R. K. buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį (b. l. 44), kurioje inter alia susitarė dėl miško kirtimo darbų atlikimo ir apmokėjimo už darbą. Pažymėtina, kad sutartyje aptartas atlygis priklausė nuo darbo rezultatų (buvo sutarta, kad N. K. mokės po 13 Lt už vieną kubinį metrą medienos), o už atliktą darbą ir pasiektą rezultatą buvo sumokėta 11 000 Lt (b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, kad darbo santykiai ypatingi tuo, jog atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. Pirmosios instancijos teismas savo nutarime konstatavo, kad R. K., atlikdamas sutartą darbą, buvo pavaldus ūkininkui N. K., tačiau to bylos medžiaga nepagrindė. Priešingai, byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog R. K. paslaugų teikimo sutartyje sulygtus miško kirtimo darbus būtų atlikęs paklusdamas N. K. organizacinei tvarkai ar kitaip būdamas jam pavaldus. Pažymėtina, kad paslaugų teikimo sutartyje numatyta R. K. atsakomybė už tinkamą ir kokybišką įsipareigotų darbų atlikimą, todėl seka išvada, kad R. K. sulygtus darbus atliko savo rizika, o N. K. už kokybišką darbų atlikimą atsakingas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių patvirtinti tarp N. K. ir R. K. egzistavusius darbo teisinius santykius. Galimybės surinkti papildomus įrodymus taip pat nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo N. K. pripažintas kaltu padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, laikytinas nepagrįstu.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Dėl nurodytų priežasčių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas, nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. K. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
N. K. atstovės advokatės I. J. apeliacinį skundą tenkinti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. sausio 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. K. atžvilgiu nutraukti.
Nutartis neskundžiama.