Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė T. S. paskirta laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, paskirta subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2014-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme – prie griežčiausios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams 10 dienų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su neatliktos bausmės, paskirtos 2014-03-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, dalimi, - prie šiuo nuosprendžiu subendrintos bausmės pridedant neatliktos bausmės, paskirtos 2014-03-18 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, dalį, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė T. S. laisvės atėmimas 7 mėnesiams 10 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas T. S. laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2014-06-19 iki 2014-07-19, ir bausmė visiškai atlikta pagal 2014-09-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu D. S., B. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atleisti vadovaujantis BK 93 straipsnio pagrindais, baudžiamoji byla nutraukta, L. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atleistas vadovaujantis BK 38 straipsnio pagrindais, baudžiamoji byla nutraukta, dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrai su B. B., L. D. ir D. S., panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą: 2014 m. birželio 14 d., apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), ties namu pažymėtu Nr. 20, L. D. pribėgus prie E. G. ir sudavus ranka nukentėjusiajam E. G. į žandikaulį, nukentėjusysis E. G. pargriuvo ant žemės, D. S. ant nukentėjusiojo E. G. kaklo uždėjo ranką. Po to, B. B., nuo žemės paėmė ir taip pagrobė nukentėjusiojo E. G. pamestą mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 173,77 Eur vertės, su jo viduje buvusia SIM kortele, 5,5 Eur vertės, o T. S., L. D. ir D. S. bendrai tikrino nukentėjusiojo E. G. rūbų kišenes bei nuo nukentėjusiojo E. G. pečių nuėmė ir taip pagrobė kuprinę 86,88 Eur vertės, su joje buvusiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiais daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Prestigio“, 148,93 Eur vertės, ir automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliu, 108,89 Eur vertės, nukentėjusiajam E. G. priklausančiais daiktais: mobiliojo ryšio telefonu „Nokia“, 28,96 Eur vertės, su jo viduje buvusia UAB „Omnitel“ paslaugos SIM kortele, 5,5 Eur vertės, ausinuku „IPOD“, 86,88 Eur vertės, saulės akiniais „Ray Ban“, 115,84 Eur vertės, kurie buvo įdėti į dėklą, 14,48 Eur vertės, skraidančia lėkšte, 28,96 Eur vertės, 3 vnt. pakelių bulvių traškučių, bendros 1,15 Eur vertės, sūriu, 1,73 Eur vertės. Tokiu būdu D. S., L. D., B. B., T. S., veikdami bendrai, panaudodami fizinį smurtą iš nukentėjusiojo E. G. pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausantį 549,65 Eur vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 257,83 Eur vertės turtą.

Be to, T. S. pagrobė svetimą turtą – automobilį: T. S., 2014 m. birželio 18 d., apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) - jo namo kieme, (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas plėšimo metu įgytu automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rakteliu pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą - automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3475,44 Eur vertės, su šiame automobilyje buvusiais E. G. priklausančiais daiktais: navigacija „Tom Tom“ 173,77 Eur vertės, ir 350 Lt, kas atitinka 101,36 Eur. Tokiu būdu T. S. pagrobė nukentėjusiajam E. G. priklausantį 275,13 Eur vertės turtą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 3475,44 Eur vertės turtą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai T. S. pripažino kaltu ir jo nusikalstamoms veikoms taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme, prašo taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti bausmės vykdymą.

Nors nuteistasis prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau įvertinus tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. S. nebuvo suėję 18 metų, t. y. jis buvo nepilnametis, T. S. skiriant bausmę turi būti taikomi XI skyriuje numatyti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai, tarp jų ir BK 92 straipsnis, reglamentuojantis bausmės vykdymo atidėjimą nepilnamečiui. Pagal BK 92 straipsnį nustatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas skirdamas T. S. laisvės atėmimo bausmę nesilaikė BK 91 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto reikalavimo, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę būtina itin atidžiai įvertinti tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, atidedant jos vykdymą. Nesant tokio būtinumo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Taigi skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2A-7-6/2013, Nr. 2K-324/2013).

Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, kad T. S. padarė du tyčinius apysunkius nusikaltimus, savo elgesį vertina kritiškai, atsiprašė nukentėjusiojo E. G., atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam E. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, nusikaltimus padarė būdamas tris kartus teistas, bausmės vykdymo atidėjimo metu ir po šių nusikalstamų veikų padarymo buvo dar vieną kartą nuteistas. Kaip matyti realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą nuteistajam lėmė tai, jog jis nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu. Nors teismas ir turėjo formalią teisę dar kartą atidėti bausmės vykdymą, tačiau atsižvelgęs į T. S. teistumų skaičių, paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę. Tačiau priimtų teismo nuosprendžių skaičius dar nerodo šio asmens pavojingumo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. baudžiamuoju įsakymu T. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už nusikalstamos veikos 2013 m. balandžio 4 d. padarymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 24 d. baudžiamuoju įsakymu T. S. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 187 straipsnio 3 dalį už nusikalstamų veikų 2013 m. kovo 25 d. padarymą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nuosprendžiu T. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už nusikalstamos veikos 2013 m. kovo 8 d. padarymą. Kaip matyti, šias nusikalstamas veikas T. S. padarė mažiau nei per mėnesį, todėl galėjo būti nuteistas vienoje byloje, dirbtinai nedidinant teistumų skaičiaus. Nors T. S. nusikalstamas veikas už kurias nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu (t. 2, b. l. 73-75) ir jam bausmės vykdymo atidėjimas 2014 m. rugsėjo 17 d. teismo nutartimi buvo panaikintas (t. 2, b. l. 74), tačiau nuosprendžio priėmimo metu T. S. Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. nutartimi buvo lygtinai paleistas, neatlikęs 4 mėnesių 4 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas nustatė, kad nuteistasis T. S. įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, charakterizuojamas teigiamai, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, toliau jį galima laikyti neizoliuotą nuo visuomenės. (t. 3, b. l. 96-97). T. S. teismo pasitikėjimą pateisino, lygtinio paleidimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė. Taigi aplinkybė, kad T. S. nusikalstamas veikas padarė būdamas tris kartus teistas, neleidžia teigti, kad jam būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad T. S. be paminėtų nusikalstamų veikų (paskutinės nusikalstamos veikos padarytos 2014 m. birželio mėnesį) būtų padaręs dar kokių kriminalinių veikų. Tai leidžia manyti, kad T. S. savo elgesį stengiasi koreguoti teigiama linkme, bausmės atlikimas pagal ankstesnį nuosprendį ir baudžiamasis procesas nuteistajam jau padarė pakankamą auklėjamąjį poveikį. Teisėjų kolegijos nuomone, T. S. nėra toks pavojingas, jog jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan., ir kad jis nevertas teismo pasitikėjimo.

Įvertinus tai, kad T. S. atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, žalą atlygino, dirba, daugiau nusikaltimų nepadarė, charakterizuojamas gerai, darytina išvada, jog paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nors nusikalstamas veikas padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, tačiau atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės buvo lygtinai paleistas, charakterizuojamas gerai (t. 3 b. l. 116-120), todėl yra pagrindo manyti, jog T. S. gali pasitaisyti, padaryti išvadas dėl savo elgesio, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, o realus bausmės atlikimas nutrauktų esamus socialinius santykius. Be to būtina atsižvelgti į jo sveikatos sutrikimus, (nustatyta hemofilija B, 3 t. b. l.121-122). Taigi pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesvarstė galimybės taikyti T. S. BK 92 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Pažymėtina, kad BK 92 straipsnyje nėra tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, nusikalstamą veiką padariusiam pirmiau paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

BK 92 straipsnyje numatyta, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. T. S. nuteistas už apysunkių nusikaltimų padarymą laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, bei paskirtą bausmę subendrino su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 26 d., 2014 m. kovo 18 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskyrė galutinę subendrintą 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus T. S. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, akivaizdu, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, taikytinas BK 92 straipsnis ir T. S. paskirtos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas. Atidėjus bausmės vykdymą nepilnamečiui, teismas paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones (BK 92 straipsnio 2 dalis). Įvertinus bylos duomenis, T. S. skirtinos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimas, įpareigojant T. S. būti namuose nuo 21 val. iki 6 val. mokytis arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 13 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 82 straipsniu, 87 straipsniu, T. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant visą šį laiką būti namuose nuo 21 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti ir be šios priemonės vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.