- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-05
- Bylos Nr.
- ATP-1065-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-06614-2013-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Viktoras Preikšas
Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarties, kuria atmestas T. R. prašymas dėl termino sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu T. R. už pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130 str. 1 d., 127 str. 2 d., paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
T. R. 2015 m. rugsėjo 14 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kauno apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartimi T. R. prašymo netenkino.
Šalies argumentai
T. R. skunde prašo panaikinti 2015 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo nutartį ir sutrumpinti jam paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Nurodo, kad prašymo pateikimo metu buvo specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpino pagrindai. Pažymi, jog apeliantas po šios nuobaudos paskyrimo kritiškai vertina savo poelgį, padarė išvadas, nėra padaręs jokio kito administracinės teisės pažeidimo, yra teigiamai charakterizuojamas, nutarimu paskirtą baudą sumokėjo. Apeliantas teigia, kad padaręs pažeidimą pats atvyko į policijos įstaigą ir padėjo išaiškinti visas įvykio aplinkybes, atlygino žalą, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Skunde taip pat teigiama, jog padarytas pažeidimas nesukėlė didelių neigiamų pasekmių, teismas turėjo atsižvelgti, kad T. R. vairavimo teisė yra reikalinga dėl jam suteiktino darbo, pasitraukimui iš įvykio vietos įtakos turėjo pažeidėjo sveikata, todėl ši aplinkybė turėtų būti įvertinta kaip svarbi, sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą.
Atsiliepimas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
T. R. skundas netenkinamas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė kito teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, kai yra praėję ne mažiau kaip pusė paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai jis gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad ATPK 329 str. yra taikomas, esant ne tik šiame straipsnyje tiesiogiai nustatytoms sąlygoms, bet kartu įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą, elgesį nuobaudos vykdymo metu bei nustačius, kad bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti nuobaudos skyrimo tikslai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-2128/2006, Nr. N575-6950/2010). Galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis ATPK 329 str., yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3994/2009).
T. R. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nubaustojo padarytas teisės pažeidimas kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Kaip matyti iš pažymos apie asmens įvykdytus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, T. R. Kelių eismo taisyklių pažeidimus daro sistemingai, buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, galima teigti, kad T. R. jam suteikta teise vairuoti transporto priemones piktnaudžiauja.
Apygardos teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog T. R. šiuo metu neturi darbo, kad padarė išvadas, nesudaro pakankamo pagrindo sutrumpintini nubaustajam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.
T. R. nubaustas už tai, kad vairuodamas automobilį buvo neatidus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į medį bei į tvorą, nepranešęs apie eismo įvykį policijai iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, T. R. padarytas pažeidimas sukėlė pasekmes – eismo įvykio metu buvo sugadinta 4,10 m. tvoros. Tai, kad pažeidėjas pasišalino iš eismo įvykio vietos, rodo, kad jis elgėsi itin neatsakingai, dėl ko buvo apgadintas svetimas turtas. Tai, kad nubaustasis administracine tvarka per teisių vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nebuvo baustas administracine tvarka, yra praėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, nors ir sudaro visas numatytas privalomas sąlygas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimui, bet tai nesudaro privalomo pagrindo trumpinti paskirtą terminą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N444-1587/2007).
ATPK 20 str. reglamentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Atkreiptinas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėmesys, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pažymėtina, kad įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.
Iš apelianto skundo argumentų matyti, kad jis pagal savo išsilavinimą negali susirasti jokio kito darbo, todėl jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas, siekiant patenkinti bent minimalius savo poreikius. Teismas pažymi, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, aukštesnysis teismas vertina, kad nors šiuo metu apeliantas patiria nepatogumų, tačiau jo nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės bei nesudarančios pagrindo pripažinti, kad administracinės nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas ATPK 329 str. taikymo klausimą išsprendė nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartį nepakeistą ir T. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.