Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) R. G. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Transjura“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 30 d. įsakymu priteista iš skolininkės 2 190,10 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 16 Eur bylinėjimosi išlaidos. Teismo įsakymas įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 23 d.Skolininkė 2016 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. Nurodoma, kad kai banko sąskaitoje buvo rezervuota 2 408,18 Eur suma, 2016 m. rugsėjo 15 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl susipažinimo su civilinės bylos Nr. L2-765-314/2016 medžiaga. Tuomet skolininkei tapo žinoma apie 2016 m. birželio 30 d. priimtą teismo įsakymą ir, kad kreditoriaus pareiškimas, pareiškimo priedas, 2016 m. birželio 30 d. teismo nutartis dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismo įsakymo kopijos jai buvo įteiktos asmeniškai 2016 m. rugpjūčio 1 d. Skolininkė nurodo, kad dėl galimai teismo raštinės klaidos jai pakartotinai buvo įteiktas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-12-182/2016, o ne civilinės bylos Nr. L2-765-314/2016 dokumentai. Taigi, apie priimtą teismo įsakymą skolininkė nieko nežinojo, dėl to neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimų kreditoriui, su kuriuo skolininkės nesiejo jokie teisiniai santykiai ir šios aplinkybės yra pagrindas atnaujinti terminą priešaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. nutartimi skolininkės prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pareikšti atmetė.Teismas nurodė, kad prieštaravimų pateikimas praėjus daugiau nei mėnesiui (37 dienoms) po teismo įsakymo įsiteisėjimo ne tik neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bet pažeidžia kreditoriaus teises bei teisėtus interesus. Šiai išvadai pagrįsti teismas nustatė, kad skolininkė nepateikė įrodymų, kurie paneigtų byloje esančios procesinių dokumentų įteikimo 2016 m. rugpjūčio 1 d. skolininkei pažymos duomenis, jog, pasirašius įteikimo pažymoje, gavo kitos civilinės bylos Nr. 2-12-182/2016 dokumentus. Be to, teismas informacinės sistemos LITEKO duomenų pagrindu nustatė, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-182/2016, kuri su skolininkės R. G. ir jos sutuoktinio apeliaciniu skundu 2016 m. birželio 20 d. išsiųsta į Kauno apygardos teismą, todėl jokie procesiniai veiksmai šioje byloje negalėjo būti atlikti.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu skolininkė (toliau – apeliantė) prašo panaikinti teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl termino atnaujinimo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodo, kad skolininkė neįrodė aplinkybės, susijusios su dokumentų iš civilinės bylos Nr. 2-12-182/2016, o ne iš civilinės bylos Nr. L2-765-314/2016, gavimu. Iš byloje esančio teismų informacinės sistemos Liteko išrašo teismas nustatė, kad skolininkės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl civilinėje byloje yra patvirtinantys įrodymai, jog procesiniai dokumentai skolininkei nebuvo įteikti siunčiant (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės tik patvirtina, kad teismo raštinėje per klaidą buvo įteikti kiti dokumentai.Apie vykstantį teisminį procesą skolininkė nežinojo ir neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimus. Kreditorės pateikti įrodymai ir skolos fakto klausimas ginčo teisenos tvarka nebuvo vertinami, todėl aptariamu atveju yra apribotos skolininkės teisės ginčyti kreditoriaus reikalavimą.Tinkamas teismo įsakymo nuorašo skolininkui įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Šiuo atveju nebuvo užtikrintos šalių interesų pusiausvyros ir šalių procesinio lygiateisiškumo principų įgyvendinimas.Teismas nevertino skolininkės aktyvaus elgesio įgyvendintant procesines teises. Po to, kai 2016 m. rugsėjo 15 d. skolininkė sužinojo apie priverstinį skolos išieškojimą iš banko sąskaitos duomenų, tą pačią dieną kreipėsi į teismą su prašymu dėl susipažinimo su civilinėje byloje Nr. L2-765-314/2016 esančia medžiaga. 2016-09-22 buvo pasirašyta su advokatu teisinių paslaugų sutartis. 2016-09-28 apeliantė pateikė teismui prašymą dėl termino atnaujinimo prieštaravimams pateikti. Šiuo atveju skolininkė nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis.Praleisto termino reikšmė turėtų būti vertinama pasekmių, kurias skolininkė patirtų neatnaujinus termino, atžvilgiu.Kreditorius atsiliepimu į akirąjį skundą prašo jį atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Patirties teisminiuose ginčiuose ir įgyvendinat savo procesines teises turėdama skolininkė negalėjo nežinoti, už kokių dokumentų įteikimą pasirašo teismo raštinėje. Dėl šių aplinkybių, teismo argumentas, kad skolininkė neįrodė, jog 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismo raštinėje pasirašė įteikimo pažymoje už kitos bylos gautus dokumentus, yra pagrįstas.Skolininkė nepateikė jokių duomenų, paneigiančių teismo nustatytas faktines aplinkybes, kad išsiuntus iš teismo civilinę bylą Nr. 2-12-182/2016 į Kauno apygardos teismą, galėjo būti išduotas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas. Akivaizdu, kad aptariamu atveju procesiniai dokumentai iš civilinės bylos Nr. 2-12-182/2016 negalėjo būtų įteikti 2016 m. rugpjūčio 1 d. teismo raštinėje.Praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų skolininkės atskirojo skundo ir tuo pačiu prašymo dėl praleisto termino atnaujinimo argumentus.Prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo neatitiko įstatyme nustatytiems reikalavimams, nes kartu su prašymu nėra pateikti prieštaravimai (CPK 78 straipsnio 3 dalis). Dėl šios aplinkybės atskirasis skundas turi būti atmetamas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl termino prieštaravimams paduoti atnaujinimo

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas atnaujinti terminą prieštaravimams dėl teismo įsakymo išdavimo pateikti, nes skolininkė neįrodė svarbių priežasčių, dėl kurių buvo praleistas terminas, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK XXIII skyriuje įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios supaprastintą procesą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Vienas iš teismo įsakymą apibūdinančių požymių yra specifinė šio procesinio sprendimo įsiteisėjimo tvarka. Teismo įsakymas įsiteisėja tik tuomet, kai šio teismo procesinio sprendimo patvirtinta kopija įstatymo nustatyta tvarka įteikiamas skolininkui ir šis per 20 dienų nuo pranešimo apie teismo įsakymo išdavimą įteikimo dienos nepareiškia prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo (CPK 436 straipsnio 7 dalis, 437 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktai, 438 straipsnis). Taigi, tinkamas teismo įsakymo patvirtintos kopijos įteikimas skolininkui, yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant šis teismo procesinis sprendimas įgyja res judicata galią. Taigi, šio supaprastinto proceso esmė – greitai ir su nedidelėmis kreditoriaus bei teismo sąnaudomis išspręsti situaciją, kai skolininkas negrąžina skolos kreditoriui ir iš esmės ginčo dėl skolos nėra.Įsiteisėjus teismo įsakymui, išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šio supaprastinto proceso tikslus, skolininko prašymu teismas gali atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti, jeigu dėl svarbių priežasčių skolininkas prieštaravimus pareiškė pasibaigus CPK 439 straipsnio 2 dalyje nurodytam 20 dienų terminui (CPK 78 straipsnio 1 dalis ir 439 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju skolininkė įrodinėja aplinkybę, kad terminas prieštaravimams pareikšti praleistas dėl svarbių priežasčių. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad teismo procesiniai dokumentai su teismo įsakymu buvo įteikti skolininkei asmeniškai 2016 m. rugpjūčio 1 d. (b.l. 19). Taigi, skolininkė vėliausiai iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. turėjo galimybę teismui pateikti prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimo priimti teismo įsakymą. Atskirajame skunde apeliantė tvirtina, kad procesiniai dokumentai jai buvo neįteikti siunčiamais skolininkės nedeklaruotos gyvenamojos vietos adresais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) ir šios aplinkybės teismui buvo žinomos. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šie skolininkės teiginiai nepaneigia procesinių dokumentų įteikimo fakto skolininkei teismo raštinėje, kurį patvirtina byloje esanti įteikimo pažyma su skolininkės ranka rašytu parašu. Atkreiptinas dėmesys, kad tinkamu įteikimu laikomas ir procesinių dokumentų įteikiamas asmeniškai proceso šaliai, nors jie ir neįteikti siunčiant paštu (CPK 123 straipsnio 1 dalis).Aplinkybės, kad skolininkė pasirašė procesinių dokumentų įteikimo pažymoje, neginčija ir pati apeliantė, tačiau nurodo, kad vietoje procesinių dokumentų civilinėje byloje Nr. L2-765-314/2016, jai buvo įteiktas Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimas iš civilinės bylos Nr. 2-12-182/2016. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė neįrodė šio savo teiginio (CPK 178 straipsnis). Skolininkės teiginius paneigia skundžiamoje teismo nutartyje nustatytos objektyvios faktinės aplinkybės, kad skolininkės ir jos sutuoktinio apeliacinis skundas kartu su civiline byla Nr. 2-12-182/2016 2016 m. birželio 20 d. buvo išsiųstas į Kauno apygardos teismą ir dėl to jokie procesiniai veiksmai, įskaitant sprendimo kopijų išdavimą, negalėjo būti atliekami. Taigi, šiuo atveju procesinių dokumentų įteikimas skolininkei 2016 m. rugpjūčio 21 d. laikytinas tinkamu procesinių dokumentų įteikimu, ir, priešingai nei teigia apeliante, nepažeidžia CPK numatytos procesinių dokumentų įteikimo tvarkos.Atskirajame skunde nurodyti skolininkės argumentai dėl aktyvių procesinių veiksmų įgyvendinimo civilinėje byloje Nr. L2-765-314/2016 po to, kai buvo informuota apie teismo įsakymo priėmimą, nepatvirtina šiuo konkrečiu atveju, dėl kokių svarbių priežasčių apeliantė iki 2016 m. rugpjūčio 22 d. nepateikė prieštaravimų. Tai reiškia, kad apeliantė praleido CPK 439 straipsnio 2 dalį numatytą 20 dienų terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti be svarbių priežasčių, todėl teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, neturėjo teisinio pagrindo atnaujinti praleisto termino, nes priešingu atveju būtų paneigta pati supaprastinto proceso dėl teismo įsakymo išdavimo paskirtis. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo daryti skirtingą išvadą ir pripažinti apeliantės nurodytas aplinkybes svarbiomis priežastimis, kurių pagrindų būtų galima atnaujinti terminą prieštaravimams dėl priimto teismo įsakymo pateikti.Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad teismo įsakymas išduotas nepagrįstai, nes skolininkė neturėjo prievolės kreditorei. Pažymėtina, kad dėl šio supaprastinto proceso esmės kreditorius, prašydamas išduoti teismo įsakymą, neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais, todėl pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo stadijoje teismas pagrįstai nevertino pareikštų reikalavimų pagrįstumo, įrodymų egzistavimo ar pakankamumo, taip pat sutartinių sąlygų sąžiningumo, o pasisakė tik dėl pareikštų reikalavimų galimumo iš esmės, t. y. jų atitikties imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis), tačiau šis pagrindas taikytinas tik tada, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra nerealus arba materialiųjų teisės normų pagrindu vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Nagrinėjamu atveju skolininkė, nesutikdama su kreditorės reikalavimu ir ginčydama teismo įsakymu priteistos skolos faktą arba dydį, turi teisę ginti savo pažeistas teises pasinaudojant kitais procesinių teisių įgyvendinimo institutais, įskaitant ir galimybę atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-765-314/2016 (CPK 366 straipsnis). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Skolininkei inicijavus apeliacinį procesą, teismo byloje turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), todėl 3,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme, iš apeliantės priteisiamos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš skolininkės R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3,42 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.