Kauno apygardos teismo nutartis

2007-08-06 · Civilinė byla Nr. 2A-873-01/2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-06
Bylos Nr.
2A-873-01/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Eduardas Monkevičius (pirm.), Galina Blaževič, Albinas Čeplinskas
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Kategorijos
  • 73.2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 104.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-873 -1/2007Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.1.1;104.1; 121.21 (S)
Pirmosios instancijos teismo teisėja O.ValentukevičiūtėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. rugpjūčio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,susidedanti iš

kolegijos pirmininko Eduardo Monkevičiaus,

kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Albino Čeplinsko ,sekretoriaujant Deimantei Milevičiūtei,

dalyvaujant trečiąjam asmeniui J. B. ,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimo,kuriuo atmestas ieškinys dėl žalos priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašė teismą priteisti iš atsakovės S. J. 598 litus žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų ir 50 litų žyminio mokesčio išlaidų.

Ieškovo atstovas paaiškino,kad 2004 m. sausio 15 d. vykdant statybos darbus atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute Šiaurės pr. 99-34, buvo apgadintas (užlietas) po juo esantis draudėjo –trečiojo asmens J. B. butas.Tos aplinkybės patvirtintos prie ieškinio pridėtais rašytiniais įrodymais.D. J. B. ieškovas išmokėjo 598 litus draudimo išmoką,kuri priteistina iš atsakovės,nes ji pažeidė pareigą elgtis rūpestingai ir apdairiai,kad nebūtų padaryta žala.Atsakoves kaltė preziumuojama ir ji privalo įrodyti,kad yra aplinkybės,atleidžiančios ją nuo atsakomybės.

Atsiliepimas

Atsakovė S. J. prašė ieškinį atmesti.Paaiškino,kad ieškinyje minimas įvykis,kuriuo metu buvo užpiltas trečiojo asmens butas,jai yra nežinomas,dėl tariamai padarytos žalos jos kaltės nėra.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2007 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį atmetė.Sprendime teismas nurodė,kad atsakovė regreso tvarka galėtų atlyginti ieškovui žalą,jeigu nustatyta tvarka būtų įrodyta atsakovės kaltė dėl žalos padarymo,tačiau vertindamas ieškovo pateiktus įrodymus,teismas padarė išvadą,kad atsakovės kaltė neįrodyta.

Teismas nustatė,kad pranešimas-paskaičiavimas,kuris yra vienas iš pagrindinių draudiminio įvykio faktą konstatuojančių dokumentų, surašytas pavėluotai,tik 2004 m. sausio 15 d., o butas buvo užlietas 2004 m. sausio 10 d.Šiame dokumente nėra nurodyta,koks turtas sugadintas, įrašai yra išbraukyti ir neaptarti.Butą apžiūrėjęs ekspertas ir liudytojai patvirtino,kad atsakovei išviso nebuvo žinoma apie atliktą apžiūrą užlietame bute,be to yra prieštaravimų tarp pranešime-apskaičiavime nurodytų aplinkybių ir eksperto bei liudytojų parodymų apie sugadintą turtą.Iš ieškovo pateiktų fotonuotraukų ir pažymos neaišku,koks turtas buvo užlietas, nėra įvykio fiksavimo datos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo šį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą,ieškinį patenkinti.Skunde apeliantas nurodė šiuos argumentus:

1) dėl pavėluoto pranešimo apie draudiminį įvykį apeliantas mano,kad įstatymas įtvirtina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ne tik pavėluoto pranešimo atveju,bet ir tada,kai išviso nepranešta apie draudiminį įvykį,jei tai neįtakoja draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.Todėl ieškovas,išmokėdamas draudimo išmoką pagal pavėluotą pranešimą,nepažeidė nei Draudimo taisyklių,nei CK 6.1012str. nuostatų,

2) dėl įrodymų vertinimo apeliantas nurodo,kad ieškinį pagrindė rašytiniais įrodymais-pranešimu-paskaičiavimu,lokaline sąmata,pažyma,fotonuotraukomis,

kuriuos teismas netinkamai vertino,todėl nepagrįstai atmetė.,

3) teismas neteisingai taikė įstatymą,nes žala buvo padaryta vykdant statybos

kurie yra prilyginami padidinto pavojaus šaltiniui, atsakovės kaltė yra

preziumuojama,todėl teismas neteisingai perkėlė įrodinėjimo naštą ieškovui,nes

atsakovė privalėjo įrodyti,kad ji nekalta dėl žalos padarymo.

Rašytinio atsiliepimo š ieškinį įstatymo nustatytu terminu negauta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal CK 6.1012 str, 1 dalį,draudėjas, sužinojęs apie draudiminį įvykį,privalo apie tai pranešti draudikui ar jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą ir sutartyje nurodytu būdu.Gyventojų turto draudimo taisyklių Nr 052 2.5.5 punkte nustatyta,kad atsitikus draudiminiam įvykiui draudėjas per 1 parą turi pranešti draudikui apie drausminį įvykį ir suteikti jam išsamią informaciją apie visas draudėjui žinomas draudiminio įvykio aplinkybes, o per 3 darbo dienas raštu patvirtinti draudikui apie draudiminį įvykį bei užpildyti draudiko nustatytos formos dokumentus. (b.l. 149-150).Tuo tarpu iš ieškovo pretenzijos atsakovei ir Sprendimo dėl draudimo išmokos matosi,kad draudiminio įvykio data yra 2004 m. sausio 10 d., o raštiško pranešimo apie draudiminį įvykį data yra 2004 m. sausio 15 d. (b.l.6, 13) Akivaizdu,kad raštišką pranešimą apie draudiminį įvykį draudikas gavo pavėluotai.Be to,pats pranešimas –apskaičiavimas įformintas netinkamai,nes įvykio data ir priežastys yra braukyti,taisyti bei neaptarti.,todėl jokios įrodomosios galios neturi.(b.l.13).

Tokiu būdu,kolegija konstatuoja,kad draudėjas neįvykdė savo pareigos laiku pateikti ir tinkamai įforminti pranešimą apie draudiminį įvykį,todėl ieškovas turėjo teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. (CK 6.1012 str. 2 dalis).Kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus,kad draudikas privalo mokėti draudimo išmoką net ir tada,kai draudikui nepranešta apie draudiminį įvykį,jeigu tai neįtakoja draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.Šioje byloje,pagal CK 6.1012 str. 2 dalį ir Gyventojų turto draudimo taisyklių 2.5.5 p., „c“ pap.,draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką atsiranda tik tuomet,kai jis gauna nustatytu laiku ir nustatyta tvarka įformintą raštišką pranešimą apie draudiminį įvykį.Todėl dėl netinkamo draudiminio įvykio įforminimo draudikas neprivalėjo mokėti draudimo išmokos ir tuo pačiu netenka regreso teisės į žalą padariusį asmenį.

Kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir kitus apelianto argumentus,kad teismas netinkamai vertino ieškovo pateiktus įrodymus ir netinkamai perkėlė kaltės įrodinėjimo naštą ieškovui.Pirmos instancijos teismas tinkamai vertino ir aptarė ieškovo pateiktus įrodymus: pranešimą paskaičiavimą,lokalinę sąmatą,pažymą ir fotonuotraukas ir padarė tinkamą išvadą,kad tie įrodymai neįrodo atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl žalos padarymo.Kolegija neturi pagrindo netikėti aplietą butą apžiūrėjusių eksperto ir liudytojų parodymais,kurie patvirtino,kad ieškovei išviso nebuvo žinoma apie užlietą butą ir apie atliktą apžiūrą tame bute.Be to,kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes,kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, (CPK 178 str.),todėl nors atsakovės kaltė ir preziumuojama,tai neatleidžia ieškovą nuo pareigos įrodinėti savo ieškinio pagrįstumą.Tokių įrodymų šioje byloje ieškovas nepateikė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 326 str.1 p.,kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apeliacinį skundą atmesti.Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas E.MonkevičiusTeisėjai: G.BlaževičA.Čeplinskas