Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos teisėjų Romualdos Janovičienės ir Algirdo Auruškevičiaus

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB “Lietuvos rytas” apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų P. N. , V. N. , R. N. ieškinį atsakovams UAB “Lietuvos rytas”, tretiesiems asmenims J. V., I. G. dėl teisių į privatų gyvenimą, į atvaizdą gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovai P. N. , V. N. ir R. N. ieškinyje nurodė, kad 2004-11-30 kelyje Biržai – Pasvalys, Naciūnų k. automobiliu buvo mirtinai sužalota ieškovo P. N. sutuoktinė bei ieškovų V. N. ir R. N. motina A. N. . 2005-06-19 Biržų rajone tvenkinyje nuskendo jų sūnus ir brolis D. N. . Šie įvykiai buvo aprašyti ir iliustruoti nuotraukomis dienraščio “Panevėžio rytas”, kurio leidėju yra atsakovas UAB “Lietuvos rytas”: 2004-12-02 dienraštyje Nr. 280/3357 straipsnyje “Tamsiame kaimo kelyje – dviejų moterų žūtis” ir 2005-06-21 dienraštyje Nr. 143/3524 straipsnyje “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis”. Atsakovas, ieškovų nuomone, rinkdamas ir paskelbdamas informaciją apie jų šeimos privatų gyvenimą bei išspausdindamas nuotraukas, kuriose jie užfiksuoti kartu su žuvusiąja A. N. nelaimių metu, padarė du pažeidimus, o būtent: pažeidė jų teisę į privatų gyvenimą bei pažeidė teisę į atvaizdus. Ieškovai prašė teismo pripažinti šiuos pažeidimus ir priteisti iš atsakovo UAB “Lietuvos rytas” neturtinei žalai atlyginti: už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą – P. N. – 5000 Lt, V. N. ir R. N. kiekvienam po 3000 Lt, už teisės į atvaizdą pažeidimą – P. N. 5000 Lt, V. N. 2000 Lt ir R. N. 3000 Lt. Ieškovai taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko.

Vilniaus miesto trečias apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

pripažino, kad atsakovas UAB “Lietuvos rytas” be ieškovų P. N. ir V. N. sutikimo rinko ir paskelbė duomenis apie jų privatų gyvenimą, tuo pažeidė ieškovų teisę privatų gyvenimą;

pripažino, kad atsakovas UAB “Lietuvos rytas” 2004-12-02 dienraščio “Panevėžio rytas” Nr. 280/3357 išspausdintame straipsnyje “Tamsiame kaimo kelyje – dviejų moterų žūtis” pirmame puslapyje išspausdindamas nuotrauką pažeidė teisę į P. N. ir R. N. atvaizdus;

pripažino, kad atsakovas UAB “Lietuvos rytas” 2005-06-21 dienraščio “Panevėžio rytas” Nr. 143/3524 išspausdintame straipsnyje “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis” pirmame ir septintame puslapiuose išspausdindamas nuotraukas, pažeidė teisę į R. N. ir V. N. atvaizdus.

Neturtinės žalos atlyginimui kiekvienam ieškovui priteisė po 2000 Lt už teisės į privatų gyvenimą pažeidimą, ir po 2000 Lt už teisės į atvaizdą pažeidimą.

Apylinkės teismas sprendime nurodė, kad ir žinios, ir fotonuotraukos buvo gautos ir paskelbtos be ieškovų sutikimo, kad išsamus įvykių aplinkybių aprašymas ir fotonuotraukų spausdinimas atliktas nekorektiškai. Teismas pažymėjo, kad informuoti visuomenę apie nelaimingus įvykius ir tokiu būdu įspėti skaitytojus elgtis atsargiau, galima neviešinant įvykių detalių. Teismas konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog abiem atvejais būtent tokia (ginčijama) informacija paskelbta esant teisėtam viešam interesui.

Atsakovas padavė apeliacinį skundą. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad teisė į privatų gyvenimą nėra absoliuti ir gali būti ribojama, kai informacijos apie privatų gyvenimą skleidimas atitinka visuomenės teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti. Žurnalistė informavo visuomenę apie įvykusias skaudžias nelaimes. Abu straipsniai turėjo auklėjamąją prasmę, buvo siekiama, kad visuomenė atkreiptų dėmesį ir siektų išvengti panašių nelaimių. Apeliantas nurodo, kad teisė į atvaizdą taip pat nėra absoliuti. Asmens sutikimo nereikia jeigu fotografuojama viešoje vietoje (CK 2.22 str. 2 d.). Skunde teigia, kad spausdinant ginčijamas nuotraukas nebuvo pažeminta asmens (asmenų) garbė ar orumas. Apeliantas nurodo, kad Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmę sprendimus, dėl straipsnio “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis”, kuriais konstatavo, kad nebuvo pažeista nei teisė į privatų gyvenimą, nei teisė į atvaizdą.

Ieškovai pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti.

Sprendimas paliekamas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad straipsnius “Tamsiame kaimo kelyje – dviejų moterų žūtis” ir “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis” bei juos iliustruojančias fotonuotraukas atsakovas publikavo be ieškovų sutikimo. Fizinio asmens nuotrauka (jos dalis) gali būti paviešinta tik jo (ar mirusio asmens šeimos narių) sutikimu (LR CK 2.22 str. 1 d.). Sutikimo nereikia, jei fotografuojama viešoje vietoje o nuotraukų paviešinimas nežemina asmens garbės ir orumo (LR CK 2.22 str. 2 d.). Informacija apie privatų gyvenimą taip pat gali būti skelbiama tik jo sutikimu išskyrus atvejus, kai informacijos skleidimas atitinka teisėtą ir pagrįstą visuomenės interesą tokią informaciją žinoti (LR CK 2.23 str. 1, 3 d.). Esant tokioms bylos aplinkybėms ir įstatymo nuostatoms byloje sprendžiama dėl galimybės riboti fizinių asmenų (šiuo atveju ieškovų) teisę į privatų gyvenimą ir atvaizdą atsižvelgiant į visuomenės interesą žinoti. Kadangi nustatyta, jog ieškovai nedavė sutikimo rinkti ir skelbti aptariamą medžiagą, byloje reikalinga nustatyti, ar šiuo atveju visuomenės interesas žinoti paskelbtą informaciją yra svarbesnis už ieškovų ir žuvusių jų šeimos narių privatų gyvenimą ir teisę į atvaizdą. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju ieškovų teisė į privatų gyvenimą galėjo būti apribota, nes žurnalistė informavo visuomenę apie įvykusias skaudžias nelaimes, abu straipsniai turėjo auklėjamąją prasmę, buvo siekiama, kad visuomenė atkreiptų dėmesį ir siektų išvengti panašių nelaimių. Tokia žurnalisto teisė ir profesinė pareiga nekvestionuojama. Tačiau pateikiant informaciją apie įvykusiais nelaimes, ypač susijusias su asmenų žūtimi, svarbu ne tik fakto paviešinimas, bet ir atskleidimo būdas, apimtis, forma, etikos normų laikymasis. To reikalauja ir LR Visuomenės informavimo įstatymo 43 str., 41 str. 2 d. 5 p. Nagrinėdamas bylą pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju, visuomenės informavimo priemonėje atskleidžiant asmenų duomenis (vardus ir pavardes), nebūtinas įvykių smulkmenas, publikuojant fotonuotraukas, etikos ribos, o taip pat visuomenės teisėto ir pagrįsto intereso žinoti ribos, buvo peržengtos. Dienraščio priedermė informuoti apie nelaimes, auklėti ir įspėti visuomenę būtų visiškai bei pilnai įvykdyta ir neatskleidžiant paminėtų duomenų. Tai pažymėjo ir Žurnalistų etikos inspektorius nurodęs, kad buvo pažeisti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso reikalavimai. Išvada pagrįsta, nes paminėto Etikos kodekso 8 str. reikalauja pateikiant informaciją nesukelti asmeniui papildomų išgyvenimų ir kančių, 36 str. draudžia be žmogaus sutikimo skelbti žinias apie privatų gyvenimą, nebent žinios susijusios su viešuoju asmeniu arba yra fiksuojama nusikalstama veika. Pažymėtina, kad ieškovai ir žuvę jų šeimos nariai nėra viešieji asmenys, o aptariamose publikacijose nebuvo fiksuojamos nusikalstamos veikos. Svarstant apelianto argumentą apie publikacijų auklėjamąją prasmę, apie siekį, kad visuomenė išvengtų panašių nelaimių, atkreipiamas dėmesys, kad su šiais tikslais visiškai nesusijęs pakartotinis autoavarijos ir A. N. žūties aprašymas straipsnyje “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis”, akcentuojant skyrelio pavadinimą „išėjo paskui motiną“. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovų teisė į privatų gyvenimą pažeista. Su visuomenės teisėtu ir pagrįstu interesu žinoti tokią informaciją įstatymas tiesiogiai sieja duomenis apie fizinio asmens privatų gyvenimą (LR CK 2.23 str. 3 d.). Dėl fizinio asmens atvaizdo LR CK 2.22 str. 2 d. pasakyta, kad asmens sutikimo nereikia, jeigu fotografuojama viešoje vietoje, tačiau asmens atvaizdo negalima viešinti jeigu tai pažemintų asmens garbę ir orumą. Sprendžiant šią bylą būtina turėti omenyje, kad atsakovo leidžiamame dienraštyje išspausdintas tekstas ir fotonuotraukos tarpusavyje tampriai susiję ir liečia tuos pačius įvykius. Todėl svarstant, ar publikuojant fotonuotraukas nebuvo prasilenkta su įstatymo reikalavimais, reikalinga fotonuotraukas vertinti kontekste su dienraščiuose išspausdintais straipsniais “Tamsiame kaimo kelyje – dviejų moterų žūtis” bei “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis”. Todėl motyvai dėl privataus gyvenimo taikytini ir fotonuotraukų paviešinimui. Kita vertus, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, atsakovo atspausdintose nuotraukose atpažįstami žuvusioji A. N. , prie jos esantys šeimos nariai – ieškovai P. ir R. N. , taip pat atpažįstami tuoj po jaunesniojo brolio D. N. nufotografuoti R. ir V. N. . Tokios nuotraukos vertintinos kaip neetiškos, nekorektiškos, sukeliančios papildomus išgyvenimus ir kančias, o tai, atsižvelgiant į straipsnių tekstą, reiškia garbės ir orumo pažeidimą.

Apeliantas skunde nurodo, kad ieškinys negali būti patenkintas, nes Vilniaus miesto trečias apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas jau yra priėmę sprendimus, dėl straipsnio “Vestuvių linksmybes aptemdė tragedijos šešėlis”, kuriais konstatavo, kad nebuvo pažeista nei teisė į privatų gyvenimą, nei teisė į atvaizdą. Argumentas atmetamas. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovas savo atsikirtimų šia aplinkybe negrindė ir atitinkamų duomenų į bylą nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme nauji įrodymai gali būti pateikiami ir į bylą priimami tik CPK 314 str. nustatyta tvarka. Tokių įrodymų ir prašymų atsakovas kartu su apeliaciniu skundu nepateikė, CPK 314 str. įvardintų priežasčių nenurodė. Kolegija neturi duomenų, kad būtų priimti ir įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose dėl to paties dalyko pagal tų pačių ieškovų reikalavimus. Be to, kaip matyti iš ieškovų atsiliepimo, kitoje civilinėje byloje buvo sprendžiami kitų asmenų ieškininiai reikalavimai.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka (CPK 320 str.), nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) numatytų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2006 m. gegužės 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.