Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal L. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. K. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto G. G. 2016 m. spalio 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalį 57 Eur bauda už tai, kad 2016 m. rugsėjo 1 d. 18.08 val. ties (duomenys neskelbtini), esant leistinam 50 km/h greičiui, vairavo transporto priemonę „Opel Meriva – A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), registracijos dokumento Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas 76 km/h (paklaida 2 km/h) greičiu, t. y. leistiną greitį viršijo 24 km/h (įvertinus paklaidą).

Nesutikdamas su šiuo nutarimu, L. K. jį apskundė Šiaulių apylinkės teismui.

Be to, apelianto teigimu, teismas jo kaltę grindė išimtinai policijos pareigūno S. V. parodymais, nors pastarasis negalėjo nurodyti esminių su greičio matavimu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu susijusių aplinkybių. Pasak L. K. tai, kad policijos pareigūnai pažeidė greičio matavimo priemonės naudojimo instrukciją, patvirtina paties policijos pareigūno S. V. nurodyta aplinkybė, kad pareigūnai stovėjo skirtingose vietose, „tarp pareigūno, kuris fiksavo greitį ir apačioje stovėjusio pareigūno galėtų būti 100–150 metrų“, todėl tik pats matavimą atlikęs pareigūnas galėtų nurodyti, kokio automobilio greitį jis matavo. Mano, kad tokiu atveju nėra pašalinta klaidos tikimybė ir piktnaudžiavimo galimybė. Nurodo, kad šioje byloje niekas nepatvirtino, jog greičio matavimas buvo atliktas tinkamai, nė vienas iš pareigūnų nenurodė, kuris iš jų atliko matavimą. Policijos pareigūnas S. V. negalėjo patvirtinti, kad būtent jis pats asmeniškai matavo automobilio „Ford Focus“ greitį ir, kad būtent administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyti „Ford Focus“, o ne „Opel Meriva“ greičio ir matavimo laiko duomenys.

L. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus.

ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojui, kuris nustatytą greitį viršijo daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad L. K. kaltė dėl ginčijamo jam inkriminuoto pažeidimo padarymo įrodyta visiškai.

Iš L. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, kad jis neneigė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku važiavęs per viaduką, kai tuo metu vyko reidas. Tačiau kartu pažymėjo, kad jis vairavo ne administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą automobilį, o automobilį „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nurodė, kad posūkio jis nedarė, ar lenkė kitą automobilį, nepamena. Kadangi jis nesutiko, jog viršijo greitį, greičio matuoklį jam po 5–10 min. atnešė policijos pareigūnas, kuris stovėjo ant viaduko ir jį „nušovė“, o ne tas, kuris jį sustabdė (b. l. 36–37). Kaip liudytojas apklaustas policijos pareigūnas S. V. nurodė, kad tąkart vyko reidas, buvo daug pareigūnų, surašyta daug protokolų. Vienas pareigūnas stovėjo ant viaduko, „šaudė“ ir per raciją pranešdavo apie pažeidėją, t. y. nurodydavo, koks automobilis ir kiek viršijo greitį, kolegai, stovinčiam viaduko apačioje. Kadangi atstumas tarp greitį matavusio pareigūno ir viaduko apačioje stovėjusio pareigūno buvo 100–150 m, ateiti ir pažeidėjui parodyti greičio matuoklį pakako mažiau nei minutės. Į pateiktus klausimus liudytojas taip pat atsakė, kad jis, surašydamas pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą, t. y. jame nurodydamas ne to automobilio duomenis, dėl žmogiškojo faktoriaus galėjo suklysti. Kartu pažymėjo, kad asmuo, kuriam surašytas protokolas, sustabdytas tikrai buvo (b. l. 36A–37). Taigi bylos duomenys patvirtina, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku L. K. iš tikrųjų savo vairuojamu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), ant viaduko buvęs ir automobilių greitį matavęs policijos pareigūnas, užfiksavęs, kad automobilio vairuotojas viršijo leistiną greitį, apie tai pranešė viaduko apačioje stovėjusiam kolegai, kuris sustabdė L. K. vairuotą automobilį. Kadangi pastarasis nesutiko viršijęs greitį, jam policijos pareigūnas atnešė parodyti greičio matuoklyje užfiksuotus duomenis. Duomenų, kad policijos pareigūnai būtų pažeidę greičio matavimo priemonės naudojimo instrukciją (b. l. 21–27), byloje nėra. Be to, kaip paaiškino liudytojas S. V. tąkart vienas pareigūnas stovėjo ant viaduko ir matavo automobilių greitį, o nustatęs, kad greitis viršytas, per raciją pranešdavo apie pažeidėją, t. y. nurodydavo, koks automobilis ir kiek viršijo greitį, kolegai, stovinčiam viaduko apačioje. Esant tokioms aplinkybėms nekyla abejonių, kad būtent dėl to, jog greitį matavęs pareigūnas užfiksavo, jog L. K. viršijo leistiną greitį, jis apie tai pranešė viaduko apačioje stovėjusiam kolegai ir būtent dėl šios priežasties L. K. vairuotas automobilis buvo sustabdytas.

Atsakant į apelianto skundo argumentus, susijusius su netinkamai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, atkreipiamas dėmesys, kad iš bylos duomenų matyti, jog tąkart vyko reidas, dirbo daug policijos pareigūnų, buvo užfiksuota daug pažeidimų, surašyta daug administracinių teisės pažeidimų protokolų. Taigi neatmetama, kad policijos pareigūnas, surašydamas L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą, galėjo suklysti dėl žmogiškojo faktoriaus – didelio darbo krūvio, nuovargio ir pan. (2016-09-01 per dvi valandas buvo nustatyta penkiolika administracinės teisės pažeidimų, b. l. 28). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 4–5) matyti, kad jame nurodyti būtent L. K. anketiniai duomenys, teisingai nurodyti pažeidimo padarymo vieta ir laikas, tik suklysta nurodant automobilio duomenis – nurodyti ne automobilio „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29), o automobilio „Opel Meriva–A“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris iš tikrųjų egzistuoja ir priklauso kitam savininkui (b. l. 33), duomenys. Šiame kontekste pastebėtina, kad pats L. K. dalyvavo surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą, jį pasirašė, nurodė, kad paaiškinimus duos bylos nagrinėjimo metu, tačiau nenurodė, kad protokole surašyti ne jo vairuoto automobilio duomenys, taigi, pats nebuvo pakankamai atidus. Be to, iš bylos matyti, kad L. K. suprato jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmę, pirmosios instancijos teismui pateiktame skunde ginčijo su greičio matavimu susijusias aplinkybes, t. y. teigė, kad jis greičio neviršijo, automobilio greitis buvo nustatytas pažeidžiant greičio matuoklio naudojimosi instrukciją. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme L. K. taip pat nenurodė, kad jam būtų neaišku, už ką jis yra nubaustas. Taigi nėra pagrindo sutikti su pastarojo skundo teiginiu, kad netinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeista jo teisė į tinkamą teismo procesą, pažeista teisė žinoti, dėl kokiomis aplinkybėmis padarytos veikos jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn. Esant išdėstytoms aplinkybėms, pritariama skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad L. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą pildęs policijos pareigūnas jame paliko kito automobilio, kurio savininkui anksčiau buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, duomenis, ir pagrįstai skundžiama nutartimi šį protokolą patikslino. Sutikti su pažeidėjo skundo argumentu, kad dėl to teismas buvo šališkas, užėmė kaltintojo poziciją ir atliko policijos pareigūnų darbą, nėra jokio pagrindo. Duomenų, kad teismas, nagrinėdamas bylą, būtų padaręs įstatymų pažeidimų, kad būtų pažeidęs nekaltumo prezumpcijos principą, byloje nėra.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tinkamai motyvuota, todėl tenkinti apelianto skundą ir naikinti skundžiamą sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartį nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.