Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl laidojimo išlaidų atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė pateikė išvadą, kuria palaikė atsakovės, mažamečio įpėdinio motinos poziciją dėl būtinų laidojimo išlaidų priteisimo, išskyrus gedulingus pietus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Iš mirties liudijimo (6 b. l.) matyti, kad S. K. mirė 2012 m. sausio 24 d. Iš santuokos ir gimimo liudijimų ( 39 b. l.) matyti, kad mirties dieną S. K. buvo santuokoje su atsakove A. K., augino mažametį sūnų Viktorą, gimusį 2006-02-19. Iš Kelmės rajono 2-ojo notaro biuro notaro liudijimų apie palikimo priėmimo faktą (48 b. l.) matyti, kad po S. K. mirties dėl jo palikimo priėmimo kreipėsi palikėjo sūnus V. K. ir jo sutuoktinė A. K., paduodami pareiškimus notarui. Iš ieškovo pateiktų sąskaitų faktūrų (7-9 b. l.), kasos pajamų orderio (10, 66 b. l.) matyti, kad, būtent, ieškovas organizavo mirusio brolio laidotuves, dėl ko patyrė išlaidų. Atsakovė šios faktinės aplinkybės neginčija, ji pripažįsta, kad ieškovas apmokėjo jo ieškinyje nurodytas išlaidas, susijusias su jos sutuoktinio laidojimu.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė ir jos mažametis sūnus privalo atlyginti ieškovui jo turėtas laidojimo išlaidas. Nors CK nėra normos, kuri reglamentuotų laidojimo išlaidų priteisimo iš įpėdinių klausimą, tačiau pagrįstos išlaidos priteistinos taikant CK 5.59 str. 2 d. 1 p. Šioje įstatymo normoje numatyta įpėdinių teisė panaudoti bendro paveldėjimo dalį laidojimo ir kapo sutvarkymo išlaidoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 5.59 str. 2 d. ir 6.50 str. darytina išvada, kad asmuo, palaidojęs mirusįjį, tampa įpėdinių kreditoriumi, nes laidojant palikėją jis panaudojo savo asmenines lėšas. Tokiu būdu, ieškovas įgijo teisę reikalauti sumokėtų laidojimo išlaidų atlyginimo iš velionio palikimą priėmusių asmenų. Kaip matyti iš notaro pateiktos paveldėjimo bylos (33-50 b. l.), paveldėjimo teisės liudijimai į palikėjo S. K. turtą neišduoti, jo palikimą sudaro nekilnojamas turtas. Duomenų apie tai, kad palikėjas būtų palikęs piniginių lėšų, iš kurių galima būtų padengti palikėjo laidojimo išlaidas, teismui nepateikta. Esant tokioms aplinkybėms, šioje byloje sprendžiant išlaidų, susijusių su S. K. laidojimu, atlyginimo klausimą netaikytinos CK 5.59 str. nuostatos, kurios suteikia įpėdiniui teisę iš paveldimo turto apmokėti palikėjo laidojimo išlaidas, tačiau netaikytinos nuotolių atlyginimo atveju.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 str.). Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovė – mirusiojo S. K. sutuoktinė, palikėjo sūnus, įstatyminis įpėdinis – mažametis, neturintis civilinio veiksnumo asmuo, kurio turtą ir lėšas uzufrukto teise pagal įstatymo nuostatas (CK 3.190 str. 1 d.) valdo jo motina, t. y. atsakovė A. K.. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principais, darytina išvada, kad būtent atsakovei tenka prievolė ir pareiga atlyginti išlaidas, susijusias su jos sutuoktinio laidojimu, todėl šios išlaidos ieškovui priteistinos iš atsakovės, o ne iš jos ir palikėjo mažamečio sūnaus proporcingai paveldimoms turto dalims.

Atsakovė pripažino ieškovo nurodytas išlaidas, susijusias su velionio sutuoktinio laidojimu ir šarvojimu, t. y. išlaidas karstui su raidėmis 720 Lt, kostiumui 140 Lt, kaklaraiščiui 9 Lt, baltiniams 24 Lt, glaudėms 8 Lt, marškinėliams 8, kojinėms 2 Lt, batams 50 Lt, žvakėms 24 Lt, gėlėms prie karsto 300 Lt, velionio transportavimui 132,23 Lt. Iš ieškovo pareikšto ieškinio 2100 Lt sumai nesutinka atlyginti 1563 Lt išlaidų už gedulingus pietus, t.y. atsakovė pripažįsta ieškinį dėl 537 Lt laidojimo išlaidoms atlyginti. Pagal LR CPK 140 str. 2 d. nuostatas atsakovas bet kurioje proceso stadijoje turi teisę pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimus ir nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 str. 5 p., 187 str. 1 d.).

Tiek parengiamojo, tiek teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad ji pripažįsta ieškovo nurodytas išlaidas, susijusias su S. K. laidojimu, jo aprengimu, šarvojimu, šarvojimo vietos papuošimu, išskyrus išlaidas gedulingiems pietums, neginčija jų dydžio, sutinka jas atlyginti. Atsakovės pripažinimas dalies ieškinio dėl ieškovo nurodytų išlaidų, išskyrus gedulingų pietų išlaidas, pripažinimas atitinka bylos aplinkybes, nėra pareikštas dėl atsakovės apgaulės, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nuslėpti tiesą, todėl atsakovės ieškinio pripažinimas dalyje dėl 537 Lt laidojimo išlaidų atlyginimo priimtinas. Vadovaujantis nurodytomis CPK nuostatomis ieškovo pateikti įrodymai dėl tokių išlaidų teismo neaptartini, ieškinys dalyje dėl 537 Lt priteisimo tenkintinas.

Byloje kilo ginčas dėl išlaidų, kurias ieškovas išleido gedulingiems pietums, 1563 Lt atlyginimo. Atsakovė nesutiko atlyginti tokias ieškovo turėtas išlaidas motyvuodama tuo, kad gedulingus pietus ieškovas organizavo savo nuožiūra, nepasitaręs su ja, jai tokios išlaidos yra pernelyg didelės, kadangi jos šeimos turtinė padėtis sunki, santaupų neturi, jos šeima pragyveno iš socialinių pašalpų, remiama artimųjų, nei ji, nei jo sutuoktinis niekur nedirbo. Ieškovas pripažino, kad atsakovė laidotuvėse dalyvavo, kad jis nesitarė su ja dėl gedulingų pietų organizavimo, savo nuožiūra nusprendė, kur ir kokio masto surengti gedulingus pietus po brolio laidotuvių. Liudytojai N. R., E. P., V. K. patvirtino, kad po S. K. laidotuvių jo artimieji pakvietė laidotuvėse dalyvavusius žmones į gedulingus pietus, kurie buvo surengti kavinėje. Liudytoja apklausta ieškovo sutuoktinė V. K. patvirtino, kad ieškovas ir ji nusprendė, kur organizuoti gedulingus pietus po S. K. mirties, kokiam žmonių skaičiui, su atsakove šių klausimų nederinę.

Pagal krikščioniškąsias tradicijas po laidojimo apeigų mirusiojo artimieji rengia gedulingus pietus. Teismui nekyla abejonių, kad ieškovas, mirusiojo S. K. brolis, organizavo gedulingus pietus po brolio laidotuvių, už juos kavinėje sumokėjo 1563 Lt (66 b. l.). Ieškovui buvo žinoma, kad jo brolis susituokęs su A. K., turi vaiką, kuris yra palikėjo turto paveldėtojas, mirusiojo sutuoktinė dalyvavo laidotuvėse, tačiau ieškovas dėl gedulingų pietų organizavimo su atsakove, mirusiojo sutuoktine, nesitarė, savo iniciatyva, savo nuožiūra juos surengė, reikšmingų aplinkybių, kodėl ignoravo atsakovę sprendžiant laidotuvių organizavimo klausimus, teismui jis nenurodė. Tokiu būdu, jis savo rizika surengė tokius pietus, laidotuvių užbaigimo ceremonija gedulingais pietumis nėra būtina ir nėra privaloma liturginių apeigų dalis, todėl ieškovas privalo prisiimti ir visas dėl to turėtas išlaidas. Ieškinys dalyje dėl išlaidų, susijusių su gedulingais pietumis – 1563 Lt, atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d. nuostatas, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas, kurias jis prašo priteisti, sudaro žyminis mokesti 71 Lt (2-3 b. l.) ir advokato išlaidos 500 Lt (24 b. l.), sumokėtos už atstovavimą teisme ir dokumentų surašymą. Bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovas prašė paduodamas ieškinį teismui, atstovavimo išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitu (24 b. l.), jos nėra didelės, todėl šios išlaidos priteistinos. Kadangi ieškinys patenkintas dalinai, ieškovui priteistinos tokios bylinėjimosi išlaidos, kurios yra proporcingos patenkintų reikalavimų daliai, t.y. ieškinys patenkintas 25,57 procentų (537 litai iš 2100), todėl priteistinos bylinėjimosi išlaidos sudaro 146 Lt (571x25,57%=146). Atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias ji prašo priteisti (67 b. l.) sudaro advokatei, atstovavusiai ją teisme, sumokėtas atlyginimas 600 Lt, kurias grindžia pateiktu pinigų priėmimo kvitu (68 b. l.). Šios išlaidos realios ir pagrįstos, jos atsakovei priteistinos iš ieškovo proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t. y. 74,43 procentų, kas sudaro 446,58 Lt (600x74,43%=446,58).

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei, kurias sudaro teismo procesinių dokumentų įteikimo išlaidos – 16,35 Lt (CPK 88 str. 1 d. 3 p.), priteistinos iš ieškovo proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.), t. y. 12,17 Lt (16,35x74,43%=12,17).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai. Priteisti iš A. K. V. K. 537 Lt (penkis šimtus trisdešimt septynis litus) laidojimo išlaidų ir 146 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinį dalyje dėl 1563 Lt išlaidų, susijusių su gedulingais pietumis, ir laidojimo išlaidų pritesimo iš V. K. atmesti.

Priteisti iš V. K. A. K. 446,58 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus 58 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš V. K. valstybei 12,17 Lt (dvylika litų 17 ct.) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.