Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-209/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-24
Bylos Nr.
1S-156-209/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Stasys Lemežis
Nuteistasis
J. J.
Kategorijos
  • 1.1.10pavadinimo nepavyko patikrinti
NuorašasSkundas Nr. 1S-156-209/2019
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.; 2.5.19. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 24 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Lemežis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo J. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. vasario 14 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

1. J. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį (4 veikos), 199 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 260 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 199 straipsnio 3 dalį (6 veikos), 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jam paskirta 2 (dvejų) metų ir 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. J. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 213 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 199 straipsnio 3 dalį (3 veikos), 259 straipsnio 2 dalį (3 veikos) ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

4. Bausmės vykdymo pradžia – 2017 m. liepos 26 d., pabaiga – 2020 m. lapkričio 4 d. (užskaityti 2 mėnesiai ir 22 dienos) 1/2 laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2019 m. vasario 4 d. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis 2019 m. vasario 4 d. – 1 metai 8 mėnesiai ir 20 dienų.

5. 2019 m. kovo 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas atsisakė tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą dėl J. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Apylinkės teismas nurodė, kad yra formalusis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindas, tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl Komisijos nutarimo patvirtinimo, atsižvelgia į nuteistojo ankstesnį teistumą, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą, į nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į neaiškius ateities planus, į nepakankamą savo elgesio pasekmių vertinimą, į menkai dengiamą civilinį ieškinį, kuris išskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, dirbdamas pataisos įstaigoje nesistengia savanoriškai atlyginti likusios nedidelės ieškinio sumos, į tai, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo visiškai nepriekaištingas (tris kartus pažeidė režimo reikalavimus, baustas vieną kartą), neskatintas, sumenkina informaciją kalbėdamas apie savo nusikaltimus.

II. Skundo argumentai

6. Skundu apygardos teismui nuteistasis J. J. prašo panaikinti apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, kurie patvirtina, kad bausmės atlikimas jam padarė pakankamą poveikį. Nuteistasis pažymi, kad iš skundžiamos nutarties nėra aišku, kaip kitaip jis turėtų elgtis, kad jo atžvilgiu būtų pritaikytas lygtinis paleidimas. Nurodo, kad apylinkės teismas nuvertino jo elgesio teigiamus pokyčius bei priėmė neaiškiais motyvais grįstą sprendimą. Apylinkės teismas, J. J. vertinimu, jo asmenybės savybes, tokias kaip uždarumą, pasyvumą ir pan. nepagrįstai vertino kaip susijusias su jo nusikalstamu elgesiu. Jo padaryti režimo pažeidimai yra mažareikšmiai, o ir padaryti jie dar būnant kardomajame kalinime, o ne atliekant bausmę. Visuma aplinkybių, nuteistojo teigimu, patvirtina, jog jis stengiasi keisti savo elgesį ir yra vertas būti paleistas į laisvę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo skundas atmetamas.

7. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, inter alia, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga – BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji „gali būti“, o ne „turi būti“ lygtinai paleisti. Teismai pabrėžia, kad taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali, įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų, o kadangi šiuo konkrečiu atveju tokios vienareikšmiškos išvados padaryti nėra galimybės, skundas atmetamas.

8. Skunde nuteistasis akcentuoja teigiamus jo asmenybės pokyčius bei skundžiamo procesinio sprendimo neišsamumą bei formalumą. Apygardos teismas sutinka, kad byloje iš tiesų yra duomenų, apibūdinančių nuteistojo asmenybę teigiamai, tačiau vien jų buvimas nėra pagrindas lygtiniam paleidimui. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai išvardijo resocializacijos priemones, kuriose dalyvavo nuteistasis – dalyvauja įstaigos administracijos organizuojamose renginiuose, 2018 m. spalio 26 d. dalyvavo renginyje „Ateities perspektyvos“, 2018 m. lapkričio 7 d. dalyvavo Lietuvos Respublikos konstitucijos dienos minėjime (išklausė apie konstitucijos raidą, konstitucionalizmą), 2018 m. lapkričio 20 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo skatinime: gamino iš vilnos meškiukus, kuriuos buvo planuojama dovanoti Šv. Kalėdų proga socialinės rizikos šeimose gyvenantiems vaikams, 2018 m. gruodžio 28 d. dalyvavo paskaitoje-užsiėmime „Šeima didžiausia vertybė“, nuo 2018 m. gruodžio 31 d. nuteistasis pradėjo dalyvauti dailės terapijos programoje „R.A.K.T.A.S.“, kurios metu buvo skatinamas analizuoti savo mintis, jausmus bei elgseną ir siekti socialiai pageidaujamų pokyčių, 2019 m. sausio 2 d. dalyvavo paskaitoje tema „Priklausomybė nuo alkoholio“, 2019 m. sausio 31 d. dalyvavo psichoedukaciniame užsiėmime „Pykčio valdymas“. Įvykdytos ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemonės. Dalyvauja integracijos į visuomenę programos paskaitose. Nuo 2018 m. gruodžio 7 d. pradėjo dalyvauti asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje. Taigi, atlikdamas bausmę J. J. iš tiesų deda pastangų pakeisti savo elgesį, tačiau, kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, jeigu jis tokių pastangų nedėtų, nedalyvautų resocializacijos programose, nebūtų netgi sąlygų svarstyti lygtinio paleidimo galimybę. Sutiktina, kad toks nuteistojo elgesys, nors ir vertinamas teigiamai, tačiau nėra išimtinis ir negali būti sureikšminamas taip, kad sąlygotų automatinį lygtinio paleidimo taikymą.

9. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo prioritetas negali būti teikiamas išimtinai vien nuteistajam, jo gerbūvio užtikrinimui. Asmens paleidimas į laisvę ankščiau, nei jis atliks visą jam paskirtą bausmę, yra reikšmingas ir visuomenei, kurios saugumo užtikrinimas yra toks pat svarbus teisinis gėris, kaip ir nuteistojo teisių apsauga ir įgyvendinimas. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad nuteistasis suvokė, kad jo laisvalaikio pomėgiai, jo veikla, kurioje jis dalyvauja, yra susijusi su nusikaltimais, tačiau šį faktą ignoruoja (asmens bylos psl. Nr. 136), jo emocinės gerovės sunkumai gali būti susiję su jo nusikalstamu elgesiu. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, kad nuteistasis nepakankamai apgalvoja savo veiksmų pasekmes ir dėl to ne visuomet gali priimti socialiai teisingus sprendimus. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis savo nusikalstamus veiksmus iš dalies yra linkęs pateisinti savo nebranda bei jaunu amžiumi (asmens bylos psl. Nr. 136), kas suteikia pagrindą abejoti, ar šiuo metu jis gali būti paleistas į laisvę.

10. J. J. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 57 balai (asmens bylos psl. Nr. 137). Prie dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis turi galimybę pakeisti, yra jo nuolatinė veikla, skatinanti nusikalstamumą, problemų identifikavimo įgūdžių stoka, pasekmių įvertinimo stoka. Dinaminiai veiksniai iš viso sudaro 37 balus iš 57, taigi, beveik du trečdalius, taigi, manytina, kad toliau atlikdamas bausmę ir tęsdamas resocializaciją, J. J. gali dar labiau pakeisti savo elgesį bei pažiūras į teigiamą pusę.

11. Apylinkės teismas, skirtingai nei skunde nurodo nuteistasis, neturėjo nurodyti, kokius dar veiksmus reikia atlikti nuteistajam, kad šis būtų paleistas lygtinai. Nuteistųjų resocializacija užsiima bei jų elgesį prižiūri, užimtumu rūpinasi su bausmės vykdymu susiję subjektai, visų pirma – pataisos įstaigos administracija, atskiri jos padaliniai ir t.t., todėl tokio pobūdžio duomenų nurodymas sąlygotų teismo jurisdikcijos peržengimą.

12. Aukštesnės instancijos teismas taip pat negali neatsižvelgti į tai, kad bausmės režimą J. J. pažeidė 3 kartus. Nors pats nuteistasis teigia, kad pažeidimai yra nereikšmingi, apygardos teismo teisėjas sprendžia, kad toks nuteistojo požiūris tik dar labiau sustiprina manymą, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs būti paleistas iš pataisos įstaigos, nes bando teisinti ir ignoruoti jo elgesį pataisos įstaigoje. Pažymėtina, kad šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad pažeidimai padaryti kardomojo kalinimo metu.

13. Įvertinus visumą byloje esančių duomenų darytina išvada, kad apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Šiuo metu negalima padaryti išvados, kad būdamas laisvėje J. J. elgsis vienareikšmiškai teisėtai, kad jis suprato ir pats visiškai prisiima atsakomybę už savo veiksmus, o ne teisina juos jaunu amžiumi. Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, jis baustas ir už režimo taisyklių nesilaikymą, todėl tolesnis bausmės atlikimas, tikėtina, jam gali padaryti teigiamos įtakos.

14. Apygardos teisėjas vertina, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra objektyvaus teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo J. J. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas (parašas) Stasys LemežisNuorašas tikrasTeisėjas Stasys Lemežis