Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Impresus“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „V. Kononenkos administratorių biuras“, ieškinį atsakovui V. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „Impresus“ (toliau – ieškovė), atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „V. Kononenkos administratorių biuras“ (toliau – nemokumo administratorė), pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo V. V. (toliau – atsakovas) 277 861 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteiktas 2023 m. rugpjūčio 25 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus, atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neprašė pratęsti nustatyto termino, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, jog pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Atsižvelgdamas į CPK 285 straipsnio 2 dalį, teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.

Juridinį asmenį su jo vadovu sieja fiduciariniai santykiai, taigi įmonės direktorius turi veikti išimtinai įmonės interesais, laikytis įstatymuose nustatytų pareigų. Bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Bendrovės vadovo kompetencijai priskirtų pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas gali lemti jo civilinės atsakomybės atsiradimą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organai, nevykdantys ar netinkamai vykdantys šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331-695/2015).

Pagal kasacinio teismo praktiką, bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 26 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad jeigu teismas kelia bankroto bylą, teismo nutartyje papildomai nurodomi turto, dokumentų ir informacijos perdavimo terminai, kaip numatyta JANĮ 57 straipsnyje. Vadovaujantis JANĮ 57 straipsnio 1 dalimi, iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai, o kai bankroto byla iškelta ūkinei bendrijai, – jos tikrieji nariai, kurie vykdo CK 2.67 straipsnyje ir 2.82 straipsnio 3 dalyje nustatytas valdymo organų pareigas, per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui: 1) juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis; 2) visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartimi, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „V. Kononenkos administratorių biuras“, taip pat nustatyta, kad įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla. Kaip minėta, nutartis dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo įsiteisėjo 2023 m. balandžio 27 d., todėl nuo šios datos atsirado atsakovo pareiga perduoti nemokumo administratorei visą ieškovės turtą ir dokumentus. Ieškovės, atstovaujamos nemokumo administratorės, teigimu, atsakovas neperdavė ieškovės ilgalaikio turto 25 967 Eur sumai ir trumpalaikio turto 251 894 Eur sumai, iš viso 277 861 Eur vertės, ir nepateikė įrodymų, kad šis turtas buvo panaudotas ieškovės kreditoriniams įsipareigojimams padengti. Darytina išvada, kad atsakovo žalos atlyginimo prievolė kyla iš visos apimties turto neperdavimo nemokumo administratorei JANĮ 57 straipsnio 1 dalies pagrindu, taip pat pažeidus CK 2.87 straipsnio nuostatas.

Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas parengė bendrovės turto balansą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, nėra objektyvios galimybės nustatyti ieškovės faktinio turto tuo momentu dydžio. Dėl to atsakovas turi įrodyti, kad jis perdavė ieškovės nemokumo administratorei visus bendrovės dokumentus, taip pat visą bendrovės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, tačiau įrodymų, galinčių patvirtinti visų dokumentų ir turto perdavimo faktą, byloje nebuvo pateikta. Atsakovas, kaip tuometinis ieškovės vadovas, buvo atsakingas už tinkamą bendrovės veiklos organizavimą, taip pat ir bendrovės turto naudojimą. Jis nepaneigė ieškovės atstovaujamos nemokumo administratorės nurodytų aplinkybių dėl 277 861 Eur vertės turto netinkamo panaudojimo ir jo neperdavimo nemokumo administratorei, nepateikė teismui kitų įrodymų, pagrindžiančių, jog minėtos vertės turtas buvo panaudotas ieškovės interesais, kad atsakovas laikėsi lojalumo ieškovei pareigos ir nepažeidė įstatymų reikalavimų, todėl tokie atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais.

Žala šiuo konkrečiu atveju skaičiuojama pagal atsakovo ieškovės nemokumo administratorei neperduoto turto vertę – 277 861 Eur sumą. Nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, tai yra jeigu atsakovas būtų veikęs pagal įstatymus ir kitus teisės norminius aktus, būtų išsaugotas ieškovės turtas, kuris būtų panaudotas ieškovės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 277 861 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl tenkinamas.

Atsakovui neįvykdžius piniginės prievolės, jam kyla prievolės nevykdymo teisinės pasekmės – pareiga mokėti ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), todėl, ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiamas 3 059 Eur žyminis mokestis ir 13,28 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Impresus“, juridinio asmens kodas 300155384 – 277 861 Eur (dviejų šimtų septyniasešimt septynių tūkstančių aštuonių šimtų šešiasdešimt vieno euro) žalos atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. birželio 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 3 059 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt devynių eurų) žyminį mokestį (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660) ir 13,28 Eur (trylikos eurų 28 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų atlyginimą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662).

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.

Sprendimo už akių patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.