- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- 2A-1315-160/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Zita Smirnovienė (pran.)
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- P. A. T.
- Trečiasis asmuo
- UAB „Geoteka“, UAB „Orkanas“
- Kategorijos
- 2.24pavadinimo nepavyko patikrinti
- 29.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Aldonos Tilindienės, sekretoriaujant Monikai Stankevičienei, dalyvaujant ieškovei L. J., jos atstovui adv. Z. B., atsakovui P. A. T., jo atstovei adv. V. L.-B., ekspertui A. S., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. J. ir atsakovo P. A. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovui P. A. T. dėl atsisakymo pasirašyti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą pripažinimo neteisėtu ir teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą be atsakovo sutikimo pripažinimo bei atsakovo P. A. T. priešieškinį dėl žemės sklypo ribų nustatymo ir teisės įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą be ieškovės sutikimo pripažinimo, tretieji asmenys UAB „Geoteka“ ir UAB „Orkanas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. J. padavė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti neteisėtu atsakovo atsisakymą pasirašyti žemės sklypo paženklinimo-parodymo aktą ir pripažinti ieškovei teisę įregistruoti žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą, sudarytą 2008-01-11, kuriame jos sklypas Nr. 9 ribojasi su atsakovo sklypu Nr. 10 ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – (duomenys neskelbtini), bei skaičiumi 1 – (duomenys neskelbtini), be atsakovo sutikimo. Paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklausantis 0,0653 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ribojasi su sklypais Nr. 6, Nr. 8 ir Nr. 10. UAB „Geoteka“ 2008-01-11 atliko sklypo Nr. 9 tikslius geodezinius matavimus ir paženklino žemės sklypo ribas, sudarė planą, 2008-04-04 surašė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, kurį pasirašė sklypų Nr. 6, Nr. 8 savininkai ir bendrijos pirmininkas, o atsakovas (sklypo Nr. 10 savininkas), aktą pasirašyti atsisakė.
Atsakovas P. A. T. priešieškiniu prašė nustatyti žemės sklypų Nr. 10 ir Nr. 9 ribas pagal sklypo ribų paženklinimo-parodymo 2008-01-16 aktą, kuriame sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – koordinatė (duomenys neskelbtini) ir skaičiumi 1 – (duomenys neskelbtini), bei pripažinti atsakovui teisę įregistruoti žemės sklypo Nr. 10 ribų paženklinimo-parodymo 2008-01-16 aktą ir planą be ieškovės sutikimo. Paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso 0,0628 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su sklypais Nr. 9, Nr. 11 ir Nr. 5. Ieškovės parodytos sklypų ribos neatitinka faktinės žemėnaudos, riboženkliai įkalti neteisingai, neatitinka koordinačių, pagal ieškinyje nurodytas koordinates ieškovės sklypo riba kerta atsakovo sodo pastatą ir ūkinį pastatą. Jam prašant UAB „Orkanas“ 2008-01-16 atliko sklypo Nr. 10 kadastrinius matavimus, sudarė sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą. Sklypų Nr. 11 ir Nr. 5 savininkai sutiko su ribomis ir pasirašė šį aktą, o ieškovė pasirašyti atsisakė. Atsakovas pažymėjo, kad UAB „Orkanas“ atlikti jo žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu pakoreguoti ieškovės sklypo kadastriniai matavimai labiau suderina šalių interesus, atitinka įstatymų nuostatas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009-04-15 sprendimu ieškinį ir priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šalių pateikti UAB „Geoteka“ ir UAB „Orkanas“ sudaryti planai nėra teisingi ir pagrįsti, nes jie neatitinka (duomenys neskelbtini) generalinio plano privatizavimo schemose nurodytų kraštinių ilgių, konfigūracijos. Ieškovės parengtas 2008-01-11 planas, skiriasi nuo pirminio 2006-06-17 ribų paženklinimo parodymo akto, t.y. skiriasi kraštinių išmatavimai. Buvo naujai išdėstyti ir sklypus skiriantys riboženkliai bei sudarytas naujas planas ir aktas, tačiau nebuvo duomenų ar apie tai informuotas atsakovas. 2008-01-11 planas nelaikytinas teisingu, nes jis sudarytas anksčiau nei atliktas parodymų paženklinimas vietoje, be to, nenustatyta, kad tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas, išankstinė patikra. Atsakovo pateiktas planas nelaikytinas teisingu, nes atliktas pagal atsakovo nurodytas sklypų išsidėstymo koordinates, faktiškai nenustatinėjant tikslesnių faktinio naudojimo ribų pagal kitus būtinus atskaitos taškus.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų argumentai
Ieškovė L. J. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad nesutinka, jog jos pateiktas sklypo planas neatitinka (duomenys neskelbtini) generaliniame plane, kurio pagrindu buvo privatizuojami sklypai, privatizavimo schemose nurodytų kraštinių ilgių, konfigūracijos. Atliekant tikslius matavimus galima paklaida, tačiau ieškovės pateiktas planas atitinka sklypų generaliniame plane esančius išmatavimus. Generalinio plano išmatavimai: 18/20-36-18,10-36, o pateikto teismui plano – 18,12-36,06-18,04-36,47, sklypo ribos suderintos su gretimais sklypais, atitinka konfigūraciją. Teismo išvada dėl ploto viršijimo 2,67 kv.m., nepagrįsta, nes plotas tokiu metodu neskaičiuojamas. Ieškovės sklypo plotas kaip ir nurodyta pateiktame plane yra 653 kv. m. 2006-08-17 sudarant pirmąjį žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, tsakovas ribų nustatyme dalyvavo, tačiau atsisakė pasirašyti paženklinimo aktą. Nagrinėjant bylą teisme pastebėta techninė klaida, plane neteisingai nurodant koordinates, tačiau riboženklių vieta nesikeitė. Ištaisius klaidą buvo pateiktas ištaisytas planas, kurį atsakovas atsisakė pasirašyti motyvuodamas, kad planas sudarytas 2008-01-11, nors atsakovui išaiškinta, jog matavimai tikslūs ir teisingi, parodė atsakovui vietoje esančius riboženklius. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovės pateiktas planas turėjo būti sudaromas paženklinimo parodymo akto pagrindu, o kadangi šis surašytas po žemės plano sudarymo, negali būti laikomas teisingai objektyviu. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra duomenų, kad tokio paženklinimo pagrindu žemėtvarkos skyriuje būtų atliktas kadastrinių matavimų suderinimas, išankstinė patikra. 2008-01-11 plane yra kadastro tvarkytojo atžyma „Suderinta“, todėl nebuvo kliūčių pažymėti žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje. Ši žyma patvirtina atliktų geodezinių matavimų koordinačių teisingumą. Apeliantė pripažįsta, kad šiuo atveju galimai pažeista žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto sudarymo ir žemės sklypo plano sudarymo procedūra, tačiau šis pažeidimas neturėjo įtakos teisingam žemės sklypo ribų nustatymui ir teisingam bylos išsprendimui. Teismas neįvertino pateiktų įrodymų – įsiteisėjusio 2008-02-07 sprendimo, kuris nustatė šalia esančio sklypo Nr. 8 ribas ir kurio pagrindu VĮ Registrų centre įregistruotos žemės sklypo koordinatės. Šio žemės sklypo įregistravimas turi esminę reikšmę, nes įregistravus šį žemės sklypą, jis yra kaip atskaitos taškas kitų sklypų formavimui.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškovės apeliacinį skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nepriklausomai nuo to, kad kitos ieškovės sklypo ribos su kitais gretimybių savininkais jau suderintos, ribą įtvirtinus pagal priešieškinį, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 str. leistina paklaida ieškovės sklypo plotui nebūtų pažeista. Teisingų sklypų Nr. 8 ir Nr. 9 ribų nustatymo aplinkybė prejudicinės reikšmės neturi.
Šalies argumentai
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto pirmo apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimą pakeisti – priešieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad teismas neteisingai skaičiavo, dėl ko padarė klaidingas išvadas dėl šalių pateiktų sodo sklypų Nr. 10 ir Nr. 9 plotų. UAB ,,Orkanas“ pateikti pažymos duomenys paneigia teismo sprendimo išvadas, kad abiejų šalių sklypų planuose sklypų plotai yra nurodyti klaidingai. Teismo išvada, kad atsakovo sklypas yra 631,89 kv. m. – neatitinka tikrovės, nes tikrasis sklypo plotas yra 628 kv. m. Ieškovės ir atsakovo atlikti planai yra sudaryti licencijuotų matininkų, o ne pagal atsakovo pageidavimus. Racionaliausia nustatyti sklypų Nr. 9 ir Nr. 10 ribas pagal nusistovėjusią faktinę ilgametę žemėnaudą, privatizavimo schemą, (duomenys neskelbtini) planą nuo sodo sklypų suformavimo pradžios, pagal kurią išdėstyti atsakovo statiniai sodo sklype. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovo sklypo Nr. 10 planas nepraėjo išankstinės patikros, nes tiek ieškovės, tiek atsakovo sklypų išankstinė patikra nėra atlikta. Pažymėjo, kad pateiktas 2008-04-04 paženklinimo-parodymo aktas negali būti pripažintas teisėtu, nes jo pagrindu turi būti sudarytas žemės sklypo planas, kuris yra išduotas 2006-08-17.
Ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad ieškovės pateiktas planas atitinka generalinį sodų sklypų planą, sklypų ribos nustatytos pagal faktinį žemės sklypo naudojimą, pagal gretimų sklypų ribas. Ieškovė nesiekia paslinkti savo sklypo ribos į atsakovo sklypą, priešingai, atsakovo namas rekonstruotas, pastatytas įėjimas į rūsį be suderinimų ir leidimų ir yra arti sklypo ribos, todėl atsakovas šią ribą nori paslinkti į ieškovės sklypą. Pažymėjo kad šalia esančio sklypo Nr. 8 ribos įregistruotos VĮ Registrų centre. Šio sklypo įregistravimas turi esminę reikšmę, nes sklypo Nr. 8 ribos yra atskaitos taškas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009-09-09 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-04-15 sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės L. J. ieškinys panaikino ir ieškinį tenkino. Pripažino L. J. teisę be atsakovo P. A. T. sutikimo įregistruoti 2008-01-12 žemės sklypo ribų 2008-04-04 paženklinimo-parodymo aktą ir 2008-01-12 planą, parengtą UAB „Geoteka“, kuriame L. J. sklypas Nr. 9 ribojasi su P. A. T. sklypu Nr. 10 ir kuriame šių sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 - (duomenys neskelbtini) ir skaičiumi 1 - (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo P. A. T. priešieškinis atmestas – paliko nepakeistą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-01-04 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009-09-09 nutartį ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Dėl faktinių bylos aplinkybių
Ieškovei nuosavybės teise priklauso 653 kv. m. ploto žemės sklypas Nr. 9, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurį ji įsigijo 1994-12-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi. Perkant sklypą buvo sudarytas sklypo planas, sklype atžymėti jame buvę statiniai - sodo namelis ir šiltnamis. Nuo statinio 1I 1/p iki sklypo Nr. 8 ribos nurodytas 1 m. atstumas, nuo statinio Gs1/p iki pravažiavimo nurodytas 2,5 m atstumas. (t. 1, b. l. 18-22, 30). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 628 kv. m. ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo 1994-12-29 valstybinės žemės pirkimo sutartimi. Perkant sklypą buvo sudarytas sklypo planas, sklype atžymėti jame buvę statiniai – sodo namelis, ūkio pastatas, šiukšlių duobė. Nuo sodo namelio priestato sienos iki sklypo Nr.9 ribos nurodytas 1 m atstumas, nuo pastato pagrindinės dalies iki sklypo Nr.9 ribos nurodytas 2,5 m atstumas, nuo ūkio pastato iki sklypo Nr.9 ribos nurodytas 2,5 m. atstumas. (t. 1, b. l. 32, 40-42, 112).
Pagal šalių prašymus sklypams Nr.9 ir Nr.10 buvo sudarytos kadastrinių matavimų bylos. Sklypui Nr.9 UAB „Geoteka‘ sudarė kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad sklypo plotas yra 635 kv. m. Atstumai nuo statinių iki gretimo sklypo Nr.8 ribos nenurodyti ( t. I, b. l. 11-17), atsakovas sklypo Nr.10 savininkas A. T. atsisako pasirašyti sutikimą dėl sklypo ribos, kuri ribojasi su jo sklypu paaiškindamas, kad sklypo Nr.9 riba yra perkelta į jo sklypą ir nepalieka jokio atstumo nuo pastato iki sklypo ribos bei kerta jo ūkinį pastatą. Sklypui Nr.10 UAB „Orkanas“ sudarė kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodyta, kad sklypo plotas yra 628 kv. m. Atstumai nuo pastatų iki sklypo ribų nenurodyti ( t. I, b. l. 118-121), ieškovė sklypo Nr.9 savininkė L. J. atsisako pasirašyti sutikimą dėl sklypo ribos, kuri ribojasi su jos sklypu paaiškindama, kad sklypo riba yra perkelta į jos sklypo plotą ir dėl to mažėja jos nupirkto sklypo plotas bei kad atskaitos taškas kadastriniam matavimui nebuvo paimtas jos sklypo ir sklypo Nr.8 riba, kuri jau yra įteisinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir įregistruota nekilnojamojo turto registre.
Į bylą atsakovo pateikta foto medžiaga rodo, kad pagal UAB „Geoteka‘ sklypo ribų paženklinimo aktą perkėlus riboženklį, atsakovui nelieka 1 m. praėjimo tarp jo pastato ir sklypo Nr. 9 ribos (t. I, b. l. 43-46), taip pat nelieka praėjimo tarp ūkinio pastato ir sklypo ribos (t I, b. l. 176-177), nors pagal sklypo pirkimo-pardavimo dokumentus atstumas buvo net 2,5 m.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-07 sprendimu, kuris paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2008-06-02 nutartimi ( t. I, b. l.191-195) yra išspręstas ginčas tarp tos pačios Sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sklypų Nr. 8 ir Nr. 9 savininkų dėl šių sklypų ribos. Ieškovė paaiškino, kad pagal šį teismo sprendimą sklypo Nr. 8 ribos jau yra įregistruotos ir jos sklypas turi būti matuojamas nuo sklypo Nr.8 ribos, kuri ir turi būti atspirties tašku matuojant jos sklypo Nr.9 plotą. Ieškovė nagrinėjant šią bylą jos dalyve nebuvo.
Vilniaus apygardos teismas šioje byloje paskyrė ekspertizę, kurią pavedė atlikti UAB „Geodeziniai matavimai“. Ekspertui buvo užduota atsakyti į klausimą, ar faktinės žemės sklypų Nr.9 ir Nr.10 ribos, plotas ir matmenys atitinka žemės sklypų privatizavimo dokumentuose nurodytoms sklypų riboms, plotui ir matmenims ( t. II, b. l.169-173). Ieškovė paaiškino, kad jai priimtinas sklypo ribų nustatymas, kuris atsispindi išvados 4 lape (t. II, b. l.188). Šiame lape projektuojama sklypo Nr.9 riba liečia sklypo Nr.10 statinius. Ji atitinka sklypų ribas pagal pateiktą bendrijos planą, tačiau neatitinka faktinės situacijos, kuri buvo užfiksuota tiek ieškovei, tiek atsakovui parduodant sklypus – ieškovės sklypo riba su sklypu Nr.8 buvo atitraukta 1 m. atstumu nuo statinių, atsakovo sklypo riba su sklypu Nr. 9 buvo atitraukta 1 m. nuo gyvenamojo namo priestato. Atsakovas paaiškino, kad išvadų 7 lape labai aiškiai parodyta, kad jo projektuojamo sklypo riba atitinka faktinį sklypo naudojimą, kuris buvo nustatytas parduodant sklypą 1994 metais, o taip pat tokiu būdu naudojamas nuo 1967 metų.
Išvadų 5 lape yra nubrėžtos sklypų ribos, atitinkančios naudojimą ir sklypų ribos, įregistruotos po sklypo Nr.8 kadastrinių matavimų. Ši faktinė padėtis leidžia daryti išvadą, kad sklypo Nr.8 riba su sklypu Nr.9 po kadastrinių matavimų buvo pastūmėta į sklypo Nr.9 pusę. Iš išvadų 1 lapo matyti, kad sklypo Nr.9 faktinis žemės naudojimas į sklypo Nr.8 pusę baigėsi betonine sienele brėžinyje atžymėta „B“. Pagal bendrijos planą ši sienelė patenka į sklypą Nr.8. Tačiau pagal privatizavimo dokumentus (t. I, b. l. 19), ši sienelė skyrė sklypą Nr.9 nuo sklypo Nr.8 ir yra faktinio sklypų naudojimo riba.
Dėl teisės taikymo
Ginčas šioje byloje iš esmės yra dėl ribos tarp sklypų Nr.9 ir Nr.10 vietos Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pagal LR CK 4.45 str. jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Faktiškai naudojamų sklypų riba bei privatizavimo metu sudarytos sklypų schemos tvirtina, kad tiek nuo sklypo Nr. 9 statinių, tiek nuo sklypo Nr.10 statinių yra 1 metro atstumas iki šių sklypų ribų. Tokia žemės naudojimo tvarka yra ir protinga, kadangi sklypų savininkai turi teisę nevaržomai apeiti ir laisvai prižiūrėti savo nuosavybės teise valdomus sklypus. Todėl, vadovaujantis LR CK 4.45 str. įtvirtinta teise teismui nustatyti sklypų ribas, remiantis sklypų privatizavimo planais, pripažintina, kad atsakovo užsakymu atlikti jo žemės sklypo kadastrinio matavimo dokumentai labiausiai atitinka ir faktinį naudojimą, ir privatizavimo dokumentus ir neprasilenkia su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimu (LR CK 1.5 str. 3 d.). Ieškovės paaiškinimas, kad ji atsakovui ir kitiems asmenims ties sklypų riba leido naudotis taku, kuris priklausė jos žemės sklypui, nepatvirtintas jokiais įrodymais. Ta aplinkybė, kad sklypo Nr.8 riba buvo įregistruota už betoninės sienelės, kuri faktiškai skyrė 8 ir 9 sklypus, negali turėti įtakos atsakovo sklypo formavimui, kuris atitinka ilgalaikį faktinį naudojimą. Pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 23 punktą, žemės sklypo plotas, apskaičiuotas atlikus kadastrinius matavimus, gali skirtis nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo ploto, todėl ieškovės paaiškinimas, kad nustatant sklypų ribą pagal atsakovo pateiktus matavimus, jos sklypo plotas sumažės, negali būti laikomas pagrindiniu argumentu kitaip nustatyti ribą tarp sklypų. Be to, ieškovė turi galimybę tikslinti sklypo ribą su sklypu Nr. 8, kadangi toks ginčas teisme nėra išnagrinėtas ir ginčo sprendimas tarp sklypo Nr.7 ir Nr.8 neužkerta jai kelio siekti, kad jos sklypo riba būtų nustatyta pagal privatizavimo dokumentus. Taigi yra pagrindas pakeiti apylinkės teismo sprendimą: sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinys panaikinti ir šioje dalyje priešieškinį patenkinti.
Pagal LR CKP 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Tačiau LR CK 4.45 str. 2 d. įtvirtino, kad riboženklių pastatymo išlaidas privalo atlyginti abi šalys lygiomis dalimis, jeigu kitaip nenustato jų tarpusavio santykius reguliuojantys susitarimai ar teismas nenusprendžia kitaip. Iš esmės tiek ieškovės ieškinys, tiek atsakovo priešieškinys buvo nukreipti dėl sklypų ribos nustatymo, kuri privatizuojant sklypus nebuvo aiškiai įforminta. Todėl laikytina, kad visos išlaidos, susiję su šiuo ginču, yra sietinos su riboženklių pastatymo išlaidomis. Tiek ieškovė, tiek atsakovas, samdė specialistus atlikti kadastriniams matavimams, samdė advokatus teisiniams klausimams bei ekspertą paaiškinimams, todėl visos išlaidos jiems paliekamos po lygiai: kiekvienam paliekamos jų išlaidos kadastriniams matavimams, bylos vedimui, o eksperto išlaidos dalinamos po lygiai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
nusprendė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 15 d. sprendimo dalį, kuria priešieškinys atmestas panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą: nustatyti žemės sklypų Nr.9 ir Nr.10, esančių Sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), ribas pagal sklypo ribų paženklinimo – parodymo 2008-01-16 aktą, kuriame sklypų riba pažymėta skaičiumi 4 – (duomenys neskelbtini) ir skaičiumi 1 – (duomenys neskelbtini) ir pripažinti A. T. teisę įregistruoti žemės sklypo Nr.10, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 2008-01-16 UAB Orkanas“ sudarytą žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir planą be sklypo Nr.9, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)savininko sutikimo.
Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.