Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-515-317-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-03
Bylos Nr.
1A-515-317-2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-0815-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. L. J.
Civilinis atsakovas
UADBB „(duomenys neskelbtini)“
Nukentėjusysis
J. Z.
Advokatai
Danius Svirinavičius

Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr. 1A-515-317/2010

Teisėja: Lidija Deksnienė (Proceso Nr. 61-1-0815-2008)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.7.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. lapkričio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir A. U., sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei ir Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, gynėjui Daniui Svirinavičiui, nuteistajam D. L. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. L. J. ir civilinio atsakovo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl 2010 m. gegužės 5 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. L. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 2 d. -50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, uždraudžiant naudotis specialia teise-vairuoti transporto priemones vienerius metus.

Iš UADB „Industrijos garantas“ priteista nukentėjusiajam J. Z. 1726,40 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš UADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajam J. Z. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. L. J. nuteistas už tai, jog 2008 m. rugsėjo mėn. 11d. apie 00.40 val. kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 29,840 km, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir vairuodamas UADBB „(duomenys neskelbtini)“ automobilį „Mersedes Benz S400“(valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių Eismo Taisyklių (toliau KET) 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...“; KET 19 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti“; KET 28 punkto reikalavimų nurodymą, kad „...vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui“, KET 132 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę...“, KET 133 punkto reikalavimų nurodymą, kad „...Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios kliūties, turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių...“, KET 134 punkto reikalavimų nurodymą, kad „Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas ... privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams“. Nevykdydamas šių reikalavimų, jis nesuvaldė automobilio, dėl ko atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir A. P. vairuojamą automobilį „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, automobilis „Mazda 323“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į medį, kas sukėlė pastarojo automobilio keleiviui J. Z. galvos sumušimą su odos nubrozdinimu kaktoje, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodines kraujosruvas dešinio peties, dešinio klubo srityje, krūtinės ląstos sumušimą, XII krūtinės slankstelio kompresinį lūžimą be nugaros smegenų sužalojimo ir taip nesunkiai sutrikė jo sveikatą.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. L. J. apeliaciniame skunde prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį - jį išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Skunde nurodė, jog nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad dėl autoįvykio kilimo ir automobilių susidūrimo kaltas yra a/m „Mazda" vairuotojas, nes jis stabdė staiga, nesant tam jokios svarbios ir pateisinamos priežasties, todėl L. J. neturėjęs galimybės išvengti automobilių susidūrimo. Apelianto teigimu, jis autoįvykio metu staiga stabdė lenkimo metu viduryje kelio, tačiau kliudė automobilį „Mazda". Jis teigia, kad automobilyje MB yra įrengta ABS bei praslydimo kontrolės sistemos, todėl įvykio vietos apžiūros protokolo schemoje nurodytos stabdymo žymės negali būti ištisos, o gali būti tik su pertrūkiais. Šią aplinkybę teisme patvirtino ir specialistas autotechnikas V. M., o autoįvykio metu jo vairuotam automobiliui MB padaryti priekinės dešinės pusės apgadinimai įrodo, kad jis susidūrė su „Mazda" dešine puse, kai ją lenkė, o pastarasis automobilis staiga stabdė.

Apeliantas nesutinka su nukentėjusiojo J. Z. pareikštu civiliniu ieškiniu, nes jis sužalotas ne iki galo aiškiomis aplinkybėmis. Jo nuomone, J. Z. galėjo nebūti A. P. vairuotame automobilyje, nes greitoji pagalba J. Z. iš įvykio vietos kaip nukentėjusiojo nepaėmė ir nepristatė į ligoninę, kur nuėjo J. Z. po įvykio ir kur jis dar galėjo būti sužalotas-neaišku. Skundo autoriaus nuomone, itin svarbu yra tai, jog iš J. Z. medicininių dokumentų matyti, kad jam stuburo skausmai jau buvo nustatyti ir ankščiau. Jonavos ligoninės pažymoje nurodyta, kad J. Z. lūžimų nepastebėta. Šiuo metu J. Z. yra sveikas, jam neliko jokių tariamo sužalojimo pasekmių. Be to, iki sužalojimo jis nedirbo, buvo bedarbis, todėl jokio darbo ir darbo užmokesčio neprarado.

Skunde pažymima, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 "Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą" 3.1.8 punkte nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta abejonių pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Tačiau apylinkės teismas priimdamas nuosprendį į tai neatsižvelgė.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, pagrindinė, vienintelė ir tiesioginė nagrinėjamo autoįvykio priežastis buvo automobilio "Mazda" vairuotojo A. P. padaryti KET 3 p., 4 p., 9 p., 28, 140.4 p., 146 p. reikalavimų pažeidimai. Dėl šių pažeidimų D.L. J. neturėjo jokios galimybės išvengti automobilių susidūrimo, todėl ir neturi atsakyti pagal inkriminuojamą baudžiamąjį įstatymą.

Apeliantas nurodo, jog jam inkriminuoto ir LR BK 281 str. 2d. numatyto nusikaltimo sudėties būtina sąlyga yra tai, kad KET taisyklių pažeidimo pasėkoje fiziniam asmeniui būtų padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tačiau jam kyla pagrįstų abejonių, ar iš tiesų nukentėjusiajam J. Z. buvo padarytas būtent nesunkus sveikatos sutrikdymas, ar nukentėjusysis aplamai važiavo autoįvykio metu automobilyje "Mazda". Apelianto teigimu, apylinkės teismo buvo prašoma nukentėjusiajam J. Z. paskirti teismo medicinos ekspertizę, tačiau teismas prašymą nepagrįstai atmetė, kas sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Civilinis atsakovas UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010-05-05 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: D. L. J. išteisinti, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nukentėjusiojo J. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Skunde nurodo, jog nagrinėjamas autoįvykis įvyko ne dėl D. L. J. padarytų KET reikalavimu pažeidimų, o dėl vairuotojo A. P. kaltės. Bylos duomenys patvirtina, kad būtent automobilio "Mazda" vairuotojo A. P. padaryti KET 3 p., 4 p., 9 p., 28 p., 140.4 p., 146 p. reikalavimų pažeidimai buvo pagrindinė, vienintelė ir tiesioginė nagrinėjamo autoįvykio priežastis, o D. L. J. dėl A. P. padarytų KET pažeidimų neturėjo jokios galimybės išvengti automobilių susidūrimo. Apelianto įsitikinimu, jeigu nukentėjusiajam minėtojo autoįvykio pasėkoje iš tiesų buvo padarytas sveikatos sutrikdymas ir jeigu tas sveikatos sutrikdymas pagal savo laipsnį nesunkus, tai turėjo atsakyti ne D. L. J., bet A. P..

Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindo abejoti tuo, ar iš tiesų nukentėjusiajam J. Z. nagrinėjamo autoįvykio metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir, ar aplamai nukentėjusysis iš tiesų važiavo autoįvykio metu automobilyje "Mazda". Apelianto įsitikinimu, kaltinamasis pagrįstai apylinkės teismą prašė paskirti nukentėjusiajam J. Z. teismo medicinos ekspertizę, tačiau apylinkės teismas pastarąjį kaltinamojo prašymą nepagrįstai atmetė. Toks apylinkės teismo elgesys, sudaro pakankamą pagrindą išvadai, bylą išnagrinėjo šališkas teismas.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis D.L. J. bei jo gynėjas prašė nuteistojo bei civilinio atsakovo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus tenkinti juose išdėstytais motyvais.

Prokurorė prašė nuteitojo D.L. J. ir civilinio atsakovo UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino D. L. J. kaltu padarius LR BK 281 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Vien tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinių skundų.

Nuteistasis D. L. J., iš esmės neigdamas savo kaltę, nurodo, jog pagrindinė, vienintelė ir tiesioginė nagrinėjamo autoįvykio priežastis buvo automobilio Mazda vairuotojo A. P. veiksmai ir padaryti KET 3 p., 4 p., 9 p., 28 p., 140.4 p., 146 p. reikalavimų pažeidimai, dėl kurių jis neturėjo jokios galimybės išvengti automobilių susidūrimo.

Teisme ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai paneigia nuteistojo nurodytas autoįvykio kilimo aplinkybes ir patvirtina, jog būtent kaltinamasis vairuodamas automobilį Mersedes Benz S400, pažeidė kelių eismo taisyklių 9, 19, 28, 132, 133, 134 punktų reikalavimus, nesuvaldė automobilio, dėl ko ir atsitrenkė į priekyje ta pačia kryptimi važiavusį ir A. P. vairuojamą automobilį Mazda 323. Nuosprendyje aptarti įrodymai tik patvirtina, kad abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio, o automobilis Mazda 323 dar ir atsitrenkė į medį dėl nuteistojo neatsargių veiksmų, o automobilio Mazda keleiviui J. Z. tikrai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

LR BK 281 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi BK 281 straipsnyje 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti ir priežastinį ryšį tarp padarytų kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimų bei kilusių padarinių.

Priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismo nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina, jog būtent nuteistojo D.L. J. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai-KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui...), 19 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 28 punkto (vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių eismui), 132 punkto (vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę...), 133 punkto (pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios kliūties, jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių), 134 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams) ir buvo autoįvykio bei jo metu kilusių pasekmių priežastis. Būtent D.L. J. veiksmai – kad jis nevykdė savo, kaip transporto priemonės vairuotojo pareigų, neužtiktino saugumo kitiems eismo dalyviams, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir nesilaikė tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiavusią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais, t.y. automobilio Mazda 323 keleiviui J. Z. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Akivaizdu, jog net ir tuo atveju, jei A. P. tikrai būtų staiga stabdęs savo vairuojamą transporto priemonę (nors tiek A. P. parodymais, tiek ir kitais teisme ištirtais įrodymais, tai paneigta, o tokie veiksmai nėra uždrausti KET reikalavimais), o D.L. J. būtų laikęsis kaltinime nurodytų visų KET reikalavimų, būtų pasirinkęs tinkamą atstumą tarp automobilių, jo vairuojamas automobilis Mersedes nebūtų atsitrenkęs į A. P. vairuojamą automobilį Mazda 323 ir nebūtų kilusios LR BK 281 str. 2d. numatytos pasekmės.

Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, avarijos priežastimi pripažįstama tuomet, kai analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų, įvykis nebūtų įvykęs. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog susidariusioje eismo situacijoje, jeigu kaltinamasis būtų laikęsis jo kaltinime nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, jis būtų galėjęs išvengti susidūrimo. Todėl būtent D.L. J. veika, o ne A. P. veiksmai, buvo tiek autoavarijos, tiek ir jos metu kilusių pasekmių priežastis.

Nėra jokio objektyvaus pagrindo tikėti nuteistojo aiškinimu, jog jam pradėjus lenkimo manevrą ir jo automobiliui būnant kelio viduryje, priekyje važiavęs automobilis Mazda 323 staiga pradėjo stabdyti, pasisuko skersai eismo juostos, kuria jis važiavo, todėl jis neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu Mazda 323. Tokį apelianto aiškinimą paneigia nuoseklūs nukentėjusiojo A. P., liudytojo P. K. parodymai bei kiti byloje esantys objektyvūs duomenys. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto nuotraukomis ir planu (t. 1 b. l. 5-16) aiškiai matyti, jog D.L. J. vairuojamas automobilis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį automobilį Mazda 323 ne kelio viduryje, ne antroje eismo juostoje, o pirmojoje eismo juostoje .

Kolegija nemato pagrindo tikėti D.L. J. paaiškinimais teisme, kad autoįvykis įvyko dėl A. P. kaltės dar ir dėl to, jog D.L. J. pateikta versija yra pagrįsta tik jo vieno nenuoseklias parodymais. D.L. J. pateiktomis įvykio aplinkybėmis kolegija netiki ir jomis nesivadovauja, nes autoįvykio metu nuteistasis buvo neblaivus, pirminiuose parodymuose teigė, jog A. P. vairuojamas automobilis išvažiavo iš dešinio kelkraščio, ėmė staiga be jokios priežasties stabdyti bei sukti vėl į dešinį kelkraštį, todėl jis ir atsitrenkė į Mazda automobilį. Vėliau jau jis pateikė kitokias autoįvykio aplinkybes patvirtinančią versiją.

Taigi, kolegija daro išvadą, jog jokie teisme ištirti įrodymai nepatvirtina apeliantų teiginių, kad automobilio "Mazda" vairuotojas A. P. padarė KET 3 p., 4 p., 9 p., 28 p., 140.4 p., 146 p. reikalavimų pažeidimus ir, kad jo pažeidimai buvo pagrindinė, vienintelė ir tiesioginė nagrinėjamo autoįvykio priežastis.

Apeliacinės instancijos teismui buvo pateikta specialisto išvada, kurią atliko nepriklausoma specialistė Ona Lukoševičienė. Pažymėtina tai, jog sutartiniais pagrindais atliktų tyrimų rezultatai, užfiksuoti rašytiniame dokumente, pagal Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 18 straipsnio 2 dalį neturi teismo ekspertizės akto statuso.Specialistės O. Lukoševičienės išvados užfiksuotos rašytiniame dokumente, pavadintame „specialisto išvada“, padarytame pagal advokato Daniaus Svirinavičiaus prašymą. Toks dokumentas pagal LR BPK 88 straipsnį nėra nei ekspertizės aktas, nei pagal BPK 90 straipsnį specialisto išvada, todėl nėra pagrindo suteikti jam pirmenybės. Be to, ši išvada prieštarauja absoliučiai visiems kitiems byloje esantiems įrodymams, todėl ja apeliacinės instancijos teismas nesivadovauja ir atmeta kaip nepagrįstą.

Iš autoįvykio vietos apžiūros protokolo bei jo schemos ir nuotraukų(T.1 b.l. 5-16) aiškiai matyti, jog įvykio vietoje rasti automobilio stabdymo pėdsakai, kurių ilgis 28,7 m ir 32,4 m yra palikti ne A. P. vairuojamo automobilio Mazda, o D.L. J. vairuoto automobilio Mersedes. O.Lukoševičienės tyrime nurodyti techniniai duomenys bei jos išvados pagrįstos ne visais teisme ištirtais įrodymais, o tik nuteistojo D.L. J. nenuosekliais parodymais bei nemotyvuota ir nežinia iš kokių duomenų padarytomis išvadomis, kad ratų žymės ant asfalto, besitęsiančios iki automobilio Mersedes stovėjimo vietos, yra A. P. vairuojamo automobilio Mazda paliktos stabdymo žymės. Tokia O.Lukoševičienės išvada yra nemotyvuota, nepagrįsta faktiniais duomenimis, aiškiai neteisinga ir būtent dėl to kolegija ją atmeta.

Ištyrusi visus įrodymus, kolegija nerado pagrindo abejoti ir tuo, kad nukentėjusysis J. Z. važiavo automobiliu Mazda 323 ir, kad jam autoįvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tiek paties nukentėjusiojo J. Z., tiek ir kartu automobiliu važiavusių A. P. bei P. K. parodymais nustatyta, jog J. Z. važiavo automobilyje Mazda 323, sėdėjo ant galinės sėdynės, o važiuojant buvo užsnūdęs. Po autoįvykio jis pasijuto blogai tik kitą dieną, todėl ir kreipėsi pagalbos į medikus. Tai, kad J. Z. nebuvo pristatytas greitosios medicinos pagalbos automobiliu į Jonavos ligoninės priėmimo skyrių, nepaneigia tos aplinkybės, jog nukentėjusysis buvo sužalotas autoįvykio metu. Nukentėjusysis J. Z. nuosekliai nurodė, dėl kokių priežasčių nebuvo pristatytas į gydymo įstaiga, dėl ko į gydymo įstaigą kreipėsi tik sekančią dieną. Jis motyvuotai paaiškino, kad buvo gydomas Jonavos ligoninėje, po to gydėsi Kauno medicinos universiteto klinikose.

2008-10-22 specialisto išvadoje Nr. 3358/089(02) J. Z. konstatuota galvos sumušimas su odos nubrozdinimu kaktoje, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies srityje, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, poodinės kraujosruvos dešinio peties, dešinio klubo srityje, krūtinės ląstos sumušimas, XII krūtinės slankstelio kompresinis lūžimas be nugaros smegenų sužalojimo. Specialisto išvada patvirtina ir tai, kad sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nugaros sritis ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku t.y. 2008-09-11, o XII krūtinės slankstelio kompresinis lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1 b. l. 59-60).

Apeliantui pateikus savo abejones dėl specialisto išvados bei J. Z. padaryto kūno sužalojimo laipsnio, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo ir jo gynėjo prašymą atlikti J. Z. teismo medicinos ekspertizę, atliko įrodymų tyrimą ir teisiamajame posėdyje apklausė ekspertę S.Makšimaitę. Ji patvirtino savo 2008-10-22 išvadą Nr. 3358/089(02) bei paaiškino, kad atliekant tyrimą dėl J. Z. sužalojimo, buvo pateikta Jonavos ligoninės gydymo stacionare kortelės kopija ir rentgenograma, kurioje lūžimų nepastebėta, tačiau gydant nukentėjusįjį Kauno medicinos universiteto klinikose, J. Z. buvo atlikta kompiuterinė tomograma. Pastaroji ir parodė krūtinės slankstelio lūžimą, kuris ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo laipsnį. Kadangi po ekspertės apklausos nuteistajam ir jo gynėjui jų abejonės dėl išvados išnyko, jie savo prašymo skirti atlikti nukentėjusiajam J. Z. pakartotiną teismo medicinos ekspertizę atsisakė, o teismui specialisto išvada abejonių nekelia, ekspertizė nebuvo paskirta (t. 2 b. l. 253).

Atsižvelgdama į tai, kolegija konstatuoja, kad teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl D. L. J. kaltumo padarius LR BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 281 straipsnio 2 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, atsižvelgė į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė. Teismas motyvavo, kodėl priteisė iš apelianto UADBB „(duomenys neskelbtini)“ 8000 Lt. dydžio neturtinę žalą J. Z. ir kolegija su nurodytais motyvais sutinka, nes jie atitinka įstatymų reikalavimus.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Sprendžiant nuteistojo kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Kaltinamojo kaltė grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Šie faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Teismas, skirtingai nuo apeliantų D. L. J. ir civilinio atsakovo UADBB „(duomenys neskelbtini)“, nuosprendį pagrindė ne spėliojimais ir prielaidomis, o teisme ištirtais įrodymais, jį surašė vadovaudamasis LR BPK 305 str. nuostatomis, o surinktus įrodymus pagrįstai ir teisėtai įvertino bendrame bylos duomenų kontekste, todėl nuosprendį naikinti skunduose nurodytais motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Nuteistojo D. L. J. ir UADBB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus atmesti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo.

Kolegijos primininkas Algirdas JaliniauskasTeisėjai: Jurgis KiškisAlgerdas Urbšys