Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. M.-M. (toliau – ir Pareiškėja) ir jos gynėjo advokato Vytauto Sketerio (toliau – ir Gynėjas) skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutarties, kuria pratęstas S. M.-M. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje terminas, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi S. M.-M., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi S. M.-M. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartimi – į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kuri Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartimi pakeista į priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartimi S. M.-M., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, kuri tęsiama iki šiol, paskutinį kartą pratęsta Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. sausio 7 d. nutartimi.

3. Skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartimi, tenkinus VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą, ši S. M.-M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta.

5. Į teismo posėdį proceso dalyviai, kuriems apie skundo nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundai atmetami.

7. Išnagrinėjęs skundų argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta S. M.-M. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir tenkinti skundus nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros 2021 m. birželio 11 d. išvadą Nr. 266, kurioje nurodyta, kad stebėjimo laikotarpiu S. M.-M. konfliktinių situacijų, smurtinio elgesio nestebėta, jos nuotaika ir emocijos stabilesnės, adekvatesnės, struktūruotoje aplinkoje buvo stebėti pakilios nuotaikos, manipuliatyvaus elgesio epizodai retėjantys, pavieniai, S. M.-M. savarankiškai apsitarnauja, prisižiūri, teisingai reaguoja į pastabas, noriai lanko užimtumo veiklas, bendrauja su kitomis pacientėmis, jos išvaizda tvarkinga, ji yra teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike, bendraujant palaiko akių kontaktą, įsitempusi, pokalbio metu nuolat juda, manieringa, linkusi į manipuliacijas, į klausimus atsako pagal prasmę, teigia kad norėtų tęsti gydymą ambulatoriškai. S. M.-M.nuotaika vidutiniška, jos emocijos šiuo metu stabilios, impulsų kontrolė pakankama, mąstymas vidutinio tempo, pakankamai nuoseklus, aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių nekonstatuota, agresyvaus, smurtinio elgesio nestebėta, naktinis miegas geras, apetitas tenkina, būsenos atžvilgiu kritika formali.

11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad S. M.-M. sveikatos būklė reikšmingai pasikeitė ir gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Nors S. M.-M. psichikos sveikatos būklė yra gerėjanti (jos nuotaikos yra stabilesnės, adekvatesnės, retėja manipuliatyvaus elgesio epizodai), ką skunde akcentuoja Gynėjas, tačiau ji dar nėra pakankamai stabili – pacientė vis dar yra linkusi elgtis manipuliatyviai, jos asmenybė stokoja brandos, nuotaikos yra permainingos, ji menkina įvykdytą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sugeba išbūti tik struktūruotoje aplinkoje. Šių aplinkybių visetas patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas S. M.-M. tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo atžvilgiu.

13. Svarbu ir tai, kad iš bylos medžiagos bei Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad S. M.-M. priverstinis stacionarinis stebėjimas taikomas nebe pirmą kartą – anksčiau taikyto ambulatorinio gydymo metu ji kelis kartus buvo gydyta stacionare, jos būklė nebuvo pakankamai stabili, pacientė nebuvo kritiška savo ligai, atsisakė vartoti vaistus, jai pasireiškė klausos haliucinacijos, kliedesinė simptomatika, disforija, blogėjo socialinė adaptacija. Be to, 2019 m. balandžio 22 d., t. y. ambulatorinio gydymo metu, S. M.-M. pripažinta nepakaltinamumo būsenoje padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Šių aplinkybių visetas dar kartą patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas S. M.-M. tolesnis pastovus stebėjimas bei gydymas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o jos skunde nurodytos aplinkybės šiame kontekste laikytinos išimtinai deklaratyviomis.

14. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi S. M.-M. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl skundai atmetami, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. liepos 2 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – S. M.-M. ir jos gynėjo advokato Vytauto Sketerio skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. liepos 2 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama.