Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1588-104/2009 patenkintas ieškovo Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilnius savininkų bendrijos ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsva“ dėl išlaidų, būtinų automobilių stovėjimo aikštelės statybos trūkumams pašalinti, priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilniuje savininkų bendrija pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Alsva“ dėl išlaidų, būtinų automobilių stovėjimo aikštelės kokybės trūkumams pašalinti, atlyginimo ir prašė bendrijai iš atsakovo priteisti 191 244,90 Lt. Nurodė, kad daugiabučio namo (Krokuvos g. 13, Vilniuje) patalpų savininkai iš statytojo atsakovo UAB „Alsva“ nusipirko požeminę automobilių aikštelę. Pradėjus naudotis automobilių aikštele, paaiškėjo jos kokybės trūkumai: per perdangų sujungimus, jose esančias ertmes elektros instaliacijai, lubas nuolat skverbėsi vanduo, dėl to šlapo aikštelės lubos, sienos, krito šviestuvai. UAB „Alsva“ trūkumus pripažino ir ne kartą mėgino juos šalinti, tačiau nesėkmingai. Vėliau trūkumų šalinimo darbams atlikti atsakovas nusamdė UAB „Begasta“, tačiau tai padarė nesuderinęs su bendrija darbų atlikimo laiko ir tvarkos, negavęs leidimo darbams, kurie buvo pradėti nesilaikant būtinų saugumo reikalavimų, todėl bendrija pareikalavo juos nutraukti. Ekspertizės išvados patvirtina, kad buvo pasirinkti netinkami trūkumų šalinimo darbai, todėl aikštelės savininkai priversti samdyti kitą rangovą, o išlaidas privalo atlyginti atsakovas.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nenustačius CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Argumentas atmetamas. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Atsakovo ir namo gyventojų (bendrijos narių) pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjas (gyventojas) perka dalį (dažniausiai 1346/100000) požeminio automobilių parkingo. Visas parkingas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, parduotos dalys nėra atidalintos, atskirai įregistruotos, unikalūs numeriai joms nesuteikti. Vadinasi automobilių aikštelė, dėl kurios sprendžiamas ginčas šioje byloje, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas (CK 4.72 str. 1 d., 4.73 str., 4.74 str.) su nustatytomis kiekvieno bendraturčio idealiomis nuosavybės dalimis. Apelianto nurodoma LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, kad daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, laikomos bendrojo naudojimo jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, reiškia, kad bendrąją nuosavybe negali būti laikomos patalpos, kurios pagal savo pobūdį yra tokios, tačiau nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, kuris tik vienas turi teisę šią patalpą savo nuožiūra valdyti, naudoti ir ja disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). O nagrinėjamu atveju automobilių aikštelė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 48 bendrijos nariams. Kaip minėta, bendrijos paskirtis yra įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Tokie pat tikslai nustatyti ir ieškovo Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilniuje savininkų bendrijos įstatų II skyriuje. Aplinkybė, kad automobilių aikštelės bendraturčiais yra ne visi, o tik didžioji dalis bendrijos narių, nėra kliūtis bendrijai, kaip juridiniam asmeniui įgyvendinti įstatuose numatytus tikslus. Juolab, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl konkrečių išlaidų priteisimo priimtas bendrijos įstatų reglamentuota tvarka įvykusiame visuotiniame narių susirinkime. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šis ieškovo argumentas skundžiamame sprendime neaptartas. Tai yra civilinio proceso įstatymo (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.) pažeidimas, tačiau dėl to byla nebuvo išspręsta neteisingai, o naikinti sprendimą vien formaliais pagrindais neleidžiama (CPK 328 str.).

Argumentas atmetamas. Atsakovo nuomone teismas turėjo taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad bendrijos nariai automobilių stovėjimo aikštelės dalis nuosavybėn iš atsakovo įsigijo sudarę su juo pirkimo-pardavimo sutartis. Duomenų apie tai, kad atsakovas automobilių stovėjimo aikštelę būtų įsipareigojęs pastatyti pagal bendrijos narių užduotį per šalių sulygtą terminą už sutartą kainą, byloje nėra. Bendrijos nariai iš atsakovo pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo užbaigto ir įregistruoto nekilnojamojo daikto, kuris atsakovui nuosavybės teise priklausė pagal 2003 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, VAVA pažymą ir VĮ Registrų centras pažymėjimą. Bendrijos narių ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartys nenuginčytos, apsimestiniais sandoriais nepripažintos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog bendrijos nariai ar atsakovas, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, žinojo, kad sutarčių pasekmėms bus taikomos rangos santykius reguliuojančios teisės normos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą pagrįstai taikė CK 6.333 straipsnį ir 6.334 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančius pardavėjo pareigą perduoti kokybišką daiktą ir atsakomybę už tai, bei pirkėjo teises, įsigijus nekokybišką daiktą.

Skunde teigiama, kad atsakovas neatsisakė pašalinti nustatytus trūkumus, kad atsakovo pasamdytai įmonei atlikti trūkumų šalinimo darbus sutrukdė pats ieškovas, kuris, be to, atsisakė bendradarbiauti su atsakovu parenkant defektų šalinimo būdą.

Argumentas nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, iš eksperto išvados matyti, jog atsakovo pasirinktas pratekėjimų lokalizavimo būdas, kuris apibrėžtas 2007-12-27 sutartyje su UAB „Begasta" yra netinkamas ir nepakankamas. Todėl aplinkybė, kad UAB „Begasta", neturėjo pakankamų sąlygų darbams atlikti, negali būti pagrindas spręsti, jog ieškovas neteko teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

Argumentas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 191 244,90 Lt būsimų ieškovo išlaidų, rėmėsi eksperto išvada, kurioje įrašyta, jog orientacinė sąmata yra 178 594,94 Lt arba 196 240,84 Lt, priklausomai nuo parinktos sistemos. Atsakovas, kritikuodamas eksperto išvadą, kad trūkumų pašalinimui tikslinga naudoti Deckshield ED t. y. brangesnę grindų dangos sistemą, teigia, jog ekspertas, vertindamas pigesnę Latexfalt Parkdeck grindų dangos sistemą, nurodė arba neesminius trūkumus –spalvą, arba savybes, kurios nėra trūkumas – atsparumą drėgmei. Tačiau ieškovo atsiliepime šis atsakovo argumentas paneigtas nurodant, kad eksperto išvadoje įrašytos ir kitos neigiamos Latexfalt Parkdeck grindų dangos savybės – galimybė susidaryti provėžoms ir nelygumams saulės spindulių poveikyje, mažas atsparumas ilgalaikiam benzino ir aliejaus poveikiui. Esant tokiems duomenims pagrįstai konstatuota, kad trūkumai tinkamai pašalinti gali būti naudojant Deckshield ED grindų dangą už UAB „Ermedos statyba“ paruoštoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuotą kainą, kuri yra mažesnė už eksperto nurodytą maksimalią kainą. Pažymėtina, kad ir UAB „Ermedos statyba“, atsižvelgusi į eksperto išvadas, nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju panaudojant Latexfalt Parkdeck dangą kokybė negalėtų būti garantuojama. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikta 90 910 Lt dydžio trūkumų šalinimo lokalinė sąmata negalėjo būti pagrindas teismui priimti kitokį sprendimą, nes joje numatyta panaudoti kitas, nei eksperto išvadoje nurodytos medžiagos, siūloma kaina labai nedidelė, lyginant su įvardinta ekspertizės akte ir kelia pagrįstų abejonių dėl siūlomų darbų kokybės, juolab, kad, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, ekspertas pasisakė dėl netinkamos UAB „Begasta" darbų kokybės, o atsakovo pateiktoje sąmatoje pagrindiniai darbai numatyti būtent šitai bendrovei. Apygardos teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovo argumentą dėl Statistikos departamento statybos sąnaudų kainų pokyčių statistinių rodiklių, nes į bylą nebuvo pateikti įrodymai dėl jų įtakos ginčo darbų kainai bylos nagrinėjimo dieną, konkretūs apskaičiavimai ar palyginimai. Įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti ir apeliacinės instancijos teismui pateikti UAB „Vervitas“ ir UAB „Kovenda“ pasiūlymai. Paaiškindamas šių dokumentų nepateikimą pirmosios instancijos teismui, atsakovo atstovas paaiškino, kad anksčiau pateiktus įrodymus apygardos teismas sprendimu pripažino nepakankamais. Nesant byloje aptariamų dokumentų pirmosios instancijos teismas jų vertinti neturėjo galimybės, anksčiau juos pateikti kliūčių nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai negali įtakoti jau priimto sprendimo teisėtumo, nes tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant apeliacinio skundo iš atsakovo ieškovui priteisiamos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliaciniame procese (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB ,,Alsva“ ieškovui Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilnius savininkų bendrijai priteisti 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.