Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-02-23 · Civilinė byla Nr. 2A-285/2010

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-23
Bylos Nr.
2A-285/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Milašienė, Gintaras Pečiulis, Egidijus Žironas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva“
Ieškovas
Daugiabučio
Kategorijos
  • 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-285/2010Procesinio sprendimo kategorija: 45.6. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei ,dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui R. K.,atsakovo atstovui advokatui N. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Alsva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimo, kuriuo civilinėje byloje Nr. 2-1588-104/2009 patenkintas ieškovo Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilnius savininkų bendrijos ieškinys atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alsva“ dėl išlaidų, būtinų automobilių stovėjimo aikštelės statybos trūkumams pašalinti, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilniuje savininkų bendrija pareiškė ieškinį atsakovui UAB „Alsva“ dėl išlaidų, būtinų automobilių stovėjimo aikštelės kokybės trūkumams pašalinti, atlyginimo ir prašė bendrijai iš atsakovo priteisti 191 244,90 Lt. Nurodė, kad daugiabučio namo (Krokuvos g. 13, Vilniuje) patalpų savininkai iš statytojo atsakovo UAB „Alsva“ nusipirko požeminę automobilių aikštelę. Pradėjus naudotis automobilių aikštele, paaiškėjo jos kokybės trūkumai: per perdangų sujungimus, jose esančias ertmes elektros instaliacijai, lubas nuolat skverbėsi vanduo, dėl to šlapo aikštelės lubos, sienos, krito šviestuvai. UAB „Alsva“ trūkumus pripažino ir ne kartą mėgino juos šalinti, tačiau nesėkmingai. Vėliau trūkumų šalinimo darbams atlikti atsakovas nusamdė UAB „Begasta“, tačiau tai padarė nesuderinęs su bendrija darbų atlikimo laiko ir tvarkos, negavęs leidimo darbams, kurie buvo pradėti nesilaikant būtinų saugumo reikalavimų, todėl bendrija pareikalavo juos nutraukti. Ekspertizės išvados patvirtina, kad buvo pasirinkti netinkami trūkumų šalinimo darbai, todėl aikštelės savininkai priversti samdyti kitą rangovą, o išlaidas privalo atlyginti atsakovas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. liepos 23 d. sprendimu ieškinį patenkino - priteisė ieškovui iš atsakovo 191 244,90 Lt ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad bendrijos narius su atsakovu sieja pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovas kaip pardavėjas atsako už daikto kokybę, o ieškovas kaip pirkėjas, turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus, arba atlygintų pirkėjo išlaidas (CK 6.333 str. – 6.334 str.). Atsakovas per protingą terminą trūkumų nepašalino, todėl, teismo nuomone, ieškovas pagrįstai kreipėsi į teismą dėl trūkumų pašalinimo išlaidų priteisimo. Atlikus ekspertizę buvo nustatyta, kad trūkumų šalinimo išlaidos gali sudaryti nuo 164 821,68 Lt iki 196 240,84 Lt, priklausomai nuo parinktos hidroizoliacijos sistemos. Ieškovas po ekspertizės atlikimo kreipėsi į UAB „Ermedos statyba“, kuri sutiko pašalinti trūkumus už 191 244,90 Lt. Teismas nurodė, kad ieškovas pagrįstai atsisakė nuo atsakovo pasirinkto rangovo UAB „Begasta“ paslaugų, nes iš atliktos ekspertizės išvados matyti, kad atsakovo pasirinktas pratekėjimo lokalizavimo būdas, kuris apibrėžtas sutartyje su UAB „Begasta“, yra netinkamas bei nepakankamas ir neatitinka normatyvinių dokumentų reikalavimų. Teismas konstatavo, jog atsakovo teiginiai, kad ginčo darbai gali būti atlikti už minimalią 164 821,68 Lt eksperto nurodytą kainą nepagrįsti, nes už šią kainą galima pašalinti defektus naudojant Latexfalt Parkdeck grindų dangą, o ekspertas pažymėjo, kad minėta danga turi neigiamų savybių ir rekomendavo naudoti Dekckshield ED grindų dangą.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Alsva“ apeliaciniu skundu prašo apygardos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Išdėsto argumentus:

1. Automobilių aikštelė, dėl kurios yra kilęs ginčas, nuosavybės teise priklauso 48 fiziniams asmenims bei atsakovui. Ieškovas nėra šio objekto savininkas ir neturėjo teisės reikšti ieškinį, todėl ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas (CPK 296 str. 1 d. 3 p.).

2. Ginčo objekto savininkus ir atsakovą sieja pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau faktiškai ginčo dalykas šioje civilinėje byloje yra statybos darbų rezultatas. Todėl turėjo būti taikomos teisės normos, reglamentuojančios atsakomybę už statybos darbų kokybę ir statybos defektų šalinimą. Tarp atsakovo ir objekto savininkų sudarytos sutartys nenumatė teisės ieškovui ar gyventojams šalinti statybos darbų trūkumus (CK 6.665 str., CK 6.678 str. 3 d.). Atsakovas neatsisakė pašalinti nustatytus trūkumus. Atsakovo pasamdytai įmonei atlikti trūkumų šalinimo darbus sutrukdė pats ieškovas, kuris su atsakovu bendradarbiauti atsisakė.

3. Ieškovas prašomų priteisti defektų šalinimo išlaidų realiai nepatyrė. Nepagrįstai pasirinko 30 000 Lt brangesnį trūkumų šalinimo būdą, nei nurodyta eksperto išvadose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai nurodė, kad pigesnė šalinimo sistema turi trūkumų. Ekspertizės akte nurodyti pigesnės sistemos trūkumai, nagrinėjamu atveju, neturi įtakos ir negali būti pakankama priežastimi rinktis brangesnę dangą. Teismo išvada, kad ekspertizės akte nurodytos išvados nenuginčytos yra nepagrįsta. Teismas nevertino atsakovo pateiktų duomenų apie ženkliai sumažėjusias statybos darbų kainas.

Atsiliepimas

Ieškovas pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad automobilių aikštelė Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo prasme laikytina bendrojo naudojimo patalpa, todėl bendrija laikytina tinkamu ieškovu. Atsakovas atsakingas už parduoto turto kokybės trūkumus kaip daikto kokybę garantavęs pardavėjas. Nustatydamas darbų kainą, teismas pagrįstai rėmėsi eksperto rekomendacijomis, atsakovas eksperto išvadų nenuginčijo.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Nenustačius CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str.).

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad ieškinį pareiškė teisės neturintis asmuo, nes Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilniuje savininkų bendrija nėra automobilių stovėjimo aikštelės savininkas, aikštelė nėra namo bendrojo naudojimo objektas, o nuosavybės teise priklauso 48 asmenims, kurie ir galėtų reikšti reikalavimus dėl jų nuosavybės kokybės.

Argumentas atmetamas. Daugiabučio namo savininkų bendrija yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti šio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Bendrojo naudojimo objektai – bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 str. 5 d.). Atsakovo ir namo gyventojų (bendrijos narių) pirkimo – pardavimo sutartyse nurodyta, kad pirkėjas (gyventojas) perka dalį (dažniausiai 1346/100000) požeminio automobilių parkingo. Visas parkingas yra įregistruotas kaip vienas nekilnojamasis daiktas, parduotos dalys nėra atidalintos, atskirai įregistruotos, unikalūs numeriai joms nesuteikti. Vadinasi automobilių aikštelė, dėl kurios sprendžiamas ginčas šioje byloje, yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas (CK 4.72 str. 1 d., 4.73 str., 4.74 str.) su nustatytomis kiekvieno bendraturčio idealiomis nuosavybės dalimis. Apelianto nurodoma LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, kad daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, laikomos bendrojo naudojimo jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, reiškia, kad bendrąją nuosavybe negali būti laikomos patalpos, kurios pagal savo pobūdį yra tokios, tačiau nuosavybės teise priklauso konkrečiam asmeniui, kuris tik vienas turi teisę šią patalpą savo nuožiūra valdyti, naudoti ir ja disponuoti (CK 4.37 str. 1 d.). O nagrinėjamu atveju automobilių aikštelė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 48 bendrijos nariams. Kaip minėta, bendrijos paskirtis yra įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų valdymu, naudojimu (LR Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. 1 d.). Tokie pat tikslai nustatyti ir ieškovo Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilniuje savininkų bendrijos įstatų II skyriuje. Aplinkybė, kad automobilių aikštelės bendraturčiais yra ne visi, o tik didžioji dalis bendrijos narių, nėra kliūtis bendrijai, kaip juridiniam asmeniui įgyvendinti įstatuose numatytus tikslus. Juolab, kad sprendimas kreiptis į teismą dėl konkrečių išlaidų priteisimo priimtas bendrijos įstatų reglamentuota tvarka įvykusiame visuotiniame narių susirinkime. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad šis ieškovo argumentas skundžiamame sprendime neaptartas. Tai yra civilinio proceso įstatymo (CPK 270 str. 4 d. 2, 3 p.) pažeidimas, tačiau dėl to byla nebuvo išspręsta neteisingai, o naikinti sprendimą vien formaliais pagrindais neleidžiama (CPK 328 str.).

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taikė netinkamas materialinės teisės normas. Atsakovo teigimu, nors šalis sieja pirkimo-pardavimo sutartys, tačiau faktiškai ginčo dalykas šioje civilinėje byloje yra statybos darbų rezultatas, todėl byloje taikytinos teisės normos, reglamentuojančios atsakomybę už statybos darbų kokybę ir statybos defektų šalinimą.

Argumentas atmetamas. Atsakovo nuomone teismas turėjo taikyti materialinės teisės normas, reglamentuojančias rangos teisinius santykius. Tačiau byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad bendrijos nariai automobilių stovėjimo aikštelės dalis nuosavybėn iš atsakovo įsigijo sudarę su juo pirkimo-pardavimo sutartis. Duomenų apie tai, kad atsakovas automobilių stovėjimo aikštelę būtų įsipareigojęs pastatyti pagal bendrijos narių užduotį per šalių sulygtą terminą už sutartą kainą, byloje nėra. Bendrijos nariai iš atsakovo pirkimo-pardavimo sutartimis įsigijo užbaigto ir įregistruoto nekilnojamojo daikto, kuris atsakovui nuosavybės teise priklausė pagal 2003 m. balandžio 25 d. pirkimo-pardavimo sutartį, VAVA pažymą ir VĮ Registrų centras pažymėjimą. Bendrijos narių ir atsakovo pirkimo-pardavimo sutartys nenuginčytos, apsimestiniais sandoriais nepripažintos. Byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog bendrijos nariai ar atsakovas, sudarydami pirkimo-pardavimo sutartis, žinojo, kad sutarčių pasekmėms bus taikomos rangos santykius reguliuojančios teisės normos. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas spręsdamas bylą pagrįstai taikė CK 6.333 straipsnį ir 6.334 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančius pardavėjo pareigą perduoti kokybišką daiktą ir atsakomybę už tai, bei pirkėjo teises, įsigijus nekokybišką daiktą.

Skunde teigiama, kad atsakovas neatsisakė pašalinti nustatytus trūkumus, kad atsakovo pasamdytai įmonei atlikti trūkumų šalinimo darbus sutrukdė pats ieškovas, kuris, be to, atsisakė bendradarbiauti su atsakovu parenkant defektų šalinimo būdą.

Argumentas nėra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą. Kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, iš eksperto išvados matyti, jog atsakovo pasirinktas pratekėjimų lokalizavimo būdas, kuris apibrėžtas 2007-12-27 sutartyje su UAB „Begasta" yra netinkamas ir nepakankamas. Todėl aplinkybė, kad UAB „Begasta", neturėjo pakankamų sąlygų darbams atlikti, negali būti pagrindas spręsti, jog ieškovas neteko teisės reikalauti nuostolių atlyginimo.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad ieškovas prašomų priteisti defektų šalinimo išlaidų realiai nepatyrė, sudarydamas sutartį nepagrįstai pasirinko 30 000 Lt brangesnį trūkumų šalinimo būdą, o pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai tokiam pasirinkimui pritarė. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai rėmėsi ekspertizės akte nurodytais pigesnės sistemos trūkumais ir nevertino atsakovo argumentų šiuo klausimu.

Argumentas atmetamas. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo 191 244,90 Lt būsimų ieškovo išlaidų, rėmėsi eksperto išvada, kurioje įrašyta, jog orientacinė sąmata yra 178 594,94 Lt arba 196 240,84 Lt, priklausomai nuo parinktos sistemos. Atsakovas, kritikuodamas eksperto išvadą, kad trūkumų pašalinimui tikslinga naudoti Deckshield ED t. y. brangesnę grindų dangos sistemą, teigia, jog ekspertas, vertindamas pigesnę Latexfalt Parkdeck grindų dangos sistemą, nurodė arba neesminius trūkumus –spalvą, arba savybes, kurios nėra trūkumas – atsparumą drėgmei. Tačiau ieškovo atsiliepime šis atsakovo argumentas paneigtas nurodant, kad eksperto išvadoje įrašytos ir kitos neigiamos Latexfalt Parkdeck grindų dangos savybės – galimybė susidaryti provėžoms ir nelygumams saulės spindulių poveikyje, mažas atsparumas ilgalaikiam benzino ir aliejaus poveikiui. Esant tokiems duomenims pagrįstai konstatuota, kad trūkumai tinkamai pašalinti gali būti naudojant Deckshield ED grindų dangą už UAB „Ermedos statyba“ paruoštoje lokalinėje sąmatoje apskaičiuotą kainą, kuri yra mažesnė už eksperto nurodytą maksimalią kainą. Pažymėtina, kad ir UAB „Ermedos statyba“, atsižvelgusi į eksperto išvadas, nurodė, jog šiuo konkrečiu atveju panaudojant Latexfalt Parkdeck dangą kokybė negalėtų būti garantuojama. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikta 90 910 Lt dydžio trūkumų šalinimo lokalinė sąmata negalėjo būti pagrindas teismui priimti kitokį sprendimą, nes joje numatyta panaudoti kitas, nei eksperto išvadoje nurodytos medžiagos, siūloma kaina labai nedidelė, lyginant su įvardinta ekspertizės akte ir kelia pagrįstų abejonių dėl siūlomų darbų kokybės, juolab, kad, kaip ir nurodyta skundžiamame sprendime, ekspertas pasisakė dėl netinkamos UAB „Begasta" darbų kokybės, o atsakovo pateiktoje sąmatoje pagrindiniai darbai numatyti būtent šitai bendrovei. Apygardos teismas taip pat pagrįstai atmetė atsakovo argumentą dėl Statistikos departamento statybos sąnaudų kainų pokyčių statistinių rodiklių, nes į bylą nebuvo pateikti įrodymai dėl jų įtakos ginčo darbų kainai bylos nagrinėjimo dieną, konkretūs apskaičiavimai ar palyginimai. Įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui negali turėti ir apeliacinės instancijos teismui pateikti UAB „Vervitas“ ir UAB „Kovenda“ pasiūlymai. Paaiškindamas šių dokumentų nepateikimą pirmosios instancijos teismui, atsakovo atstovas paaiškino, kad anksčiau pateiktus įrodymus apygardos teismas sprendimu pripažino nepakankamais. Nesant byloje aptariamų dokumentų pirmosios instancijos teismas jų vertinti neturėjo galimybės, anksčiau juos pateikti kliūčių nebuvo, todėl apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai negali įtakoti jau priimto sprendimo teisėtumo, nes tai prieštarautų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principams.

Šalies argumentai

Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas netyrė aplinkybės, ar šalintini automobilių stovėjimo aikštelės trūkumai atsirado iki daikto perdavimo pirkėjams (CK 6.333 str. 1 d.). Skundo argumentas nepagrįstas, nes šiuo aspektu ginčo byloje nebuvo, atsakovas trūkumus pripažino ir ginčijo tik jų šalinimo būdą bei kainą. Dėl tų pačių motyvų yra nepagrįstas ir argumentas dėl garantijos termino netaikymo, juolab, kad aikštelės pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos 2004 m. balandžio 7 – 21 dienomis, o iš byloje esančio šalių susirašinėjimo matyti, kad derybos dėl defektų šalinimo vyko jau 2005 m. balandžio mėn. t. y. nepraleidus CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatyto dvejų metų termino.

Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka nenustatyta įstatyme (CPK 329, 330 str.) įtvirtintų pagrindų, įgalinančių panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Netenkinant apeliacinio skundo iš atsakovo ieškovui priteisiamos atstovavimo išlaidos, patirtos apeliaciniame procese (CPK 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. liepos 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš atsakovo UAB ,,Alsva“ ieškovui Daugiabučio namo Krokuvos g. 13, Vilnius savininkų bendrijai priteisti 968 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Danutė MilašienėGintaras PečiulisEgidijus Žironas