- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-16
- Bylos Nr.
- e2-17584-454/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10283-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- A. Ž.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo šalių prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius Šakių rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
teisme nagrinėjamas ieškovės V. K. ieškinys atsakovui A. Ž. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities skyrius Šakių rajone, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Šalys susitarė bylą baigti taikiai ir pateikė šalių sudarytą taikos sutartį. Prašė rašytinio proceso tvarka patvirtinti pateiktą taikos sutartį, bylą nutraukti. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalį dalyvaujantys byloje asmenys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje. Sudarydamos taikos sutartį, ginčo šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Taikos sutartis – tai dispozityvumo principo išraiška, šalims turint teisę įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis ir proceso teisėmis. Teismas tvirtina taikos sutartį, jei ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
Šalys pateikė teismui prašymą patvirtinti ginčo šalių pasirašytą taikos sutartį. Šalys nurodė, kad joms yra žinomos ir suprantamos taikos sutarties sudarymo ir patvirtinimo teisinės pasekmės.
Teismas pagal pateiktos taikos sutarties sąlygas nustatė, jog taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, todėl yra pagrindas šią sutartį patvirtinti pagal joje išdėstytas sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnis, CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis). Tvirtinamas visas šalių pateiktas taikos sutarties tekstas, išskyrus taikos sutarties nuostatas, kuriomis išreiškiami šalių patvirtinimai ir išsprendžiami techniniai / organizaciniai klausimai (taikos sutarties 5–6 punktai, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-8-464/2017).
Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnis). Tačiau teismas šalims išaiškina, kad remiantis CK 3.201 straipsniu, jei iš esmės pasikeičia šalių turtinė padėtis ar pasikeičia vaiko poreikiai, ar atsiranda kitos aplinkybės, turinčios reikšmės išlaikymo dydžiui, šalis gali kreiptis į teismą prašydama pakeisti (padidinti ar sumažinti) išlaikymo dydį.
Teismui patvirtinus ginčo šalių sudarytą taikos sutartį, civilinė byla nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis, 293 straipsnio 5 punktas).
Šalims sudarius taikos sutartį, yra grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio (CPK 87 straipsnio 2 dalis). Paduodant ieškinį, ieškovė žyminio mokesčio nemokėjo CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Todėl patvirtinus taikos sutartį dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo valstybei priteistina 25 procentai mokėtino žyminio mokesčio, tai yra 10,25 Eur (150,00 Eur išlaikymas x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. x 25 proc.) (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Ieškovei pagal 2019 m. kovo 6 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-1033-3969 teikiama 100 proc. antrinė teisinė pagalba. 2019 m. spalio 14 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.15)NTP-7-5749, patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 123,50 Eur.
Šalys prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė, kad šalys viena iš kitos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nereikalauja.
Šalys neaptarė bylinėjimosi išlaidų, kurias patyrė valstybė, teikdama ieškovei antrinę teisinę pagalbą, atlyginimo. Vien ta aplinkybė, jog šalys taikos sutartyje susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų viena kitai atlyginimo (neatlyginimo), neteikia pagrindo išvadai, kad teismas neturi spręsti bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei klausimo CPK numatyta tvarka.
Kadangi šiuo atveju bylinėjimosi išlaidas patiria valstybė, kuri tiesiogiai nedalyvauja šalims sudarant taikos sutartį, todėl šalims nesusitarus, kuri iš jų atlygins visas valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas, jos valstybei turi būti atlygintos remiantis CPK 96 straipsniu (CPK 99 straipsnio 2 dalis).
CPK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Iš byloje pareikšto ieškinio, taikos sutartimi išspręstų reikalavimų, spręstina, kad ieškovės reikalavimai iš esmės buvo patenkinti.
Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad valstybės turėtos 123,50 Eur bylinėjimosi išlaidos atstovaujant ieškovei, priteistinos iš atsakovo.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei sudaro 5,51 Eur. Šalys prašyme dėl taikos sutarties patvirtinimo nurodė, kad šias išlaidas apmokės atsakovas, todėl jos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, straipsniais,
nutaria:
patvirtinti ieškovės V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio 14 d. sudarytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:
1. Šalys susitaria, kad jų nepilnamečio sūnaus A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatoma su motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
2. Atsižvelgdami į vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį, šalys susitaria, kad nuo nutarties, kuria bus patvirtinta taikos sutartis, įsiteisėjimo, A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokės periodinėmis išmokomis po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kiekvieną mėnesį iki sūnaus pilnametystės.
3. Šalių nepilnamečio sūnaus A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkys motina V. K., a. k. (duomenys neskelbtini)
4. Šalys patvirtina, kad vienas kitam jokių pretenzijų ir / reikalavimų, susijusių su sūnaus A. Ž. gyvenamosios vietos nustatymu bei išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis neturi.
Civilinę bylą Nr. e2-17584-454/2019 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 10,25 Eur (dešimties eurų 25 ct) žyminį mokestį ir 5,51 Eur (penkių eurų 51 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.
Priteisti iš atsakovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 123,50 Eur (vieno šimto dvidešimt trijų eurų 50 ct) išlaidas už antrinės teisinės pagalbos suteikimą. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5630.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.