Utenos apylinkės teismo sprendimas

ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui Broniui Varnui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-1045-356/2017 pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui E. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, L. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Atsakovas yra M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, vaiko motina J. B. mirė (duomenys neskelbtini), Utenos rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-815-228/2013, atsakovui terminuotai 2 metams buvo apribota tėvo valdžia ir sustabdytos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, sūnaus M. S. atžvilgiu, vaikui nustatyta nuolatinė globa, globėja paskirta L. Š., kartu su ja nustatyta vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta, iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis 200,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis (4-8 b.l.). Atsakovo šeima į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą buvo įrašyta dar 2011-03-22 dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, socialinių įgūdžių stokos, gaunamos valstybės paramos panaudojimo ne šeimos poreikiams tenkinti (21 b.l.).

2013 m. liepos 30 d. teismo sprendimu atsakovui tėvo valdžia buvo apribota terminuotai 2 metų laikotarpiui dėl to, kad jis pats auginti vaiką savarankiškai negalėjo, nes tam neturėjo normalių gyvenimo sąlygų, nes po to, kai gaisro metu žuvo vaiko motina ir sudegė gyvenamasis namas, jis gyveno laikinai įrengtoje lauko virtuvėlėje, tuo metu nedirbo ir neturėjo pajamų, kad užtikrinti materialinį vaiko, kuriuo jis turėjo rūpintis vienas, aprūpinimą.

Tuo metu teismas padarė išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti, nes atsakovas su vaiku bendravo, iš dalies, kas liečia alkoholio vartojimą, buvo pakeitęs savo elgesį, jam buvo teikiamos socialinės paslaugos.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuo 2013 metų teismo sprendimo priėmimo, kaip patvirtina liudytojos L. G., socialinės darbuotojos, teikiančios atsakovui socialines paslaugas, parodymai, situacija iš esmės nepasikeitusi, nors atsakovas dirba, tačiau jo gaunamos pajamos yra mažos, jo turtinė padėtis labai sunki, jis neturi reikiamų sąlygų vaikui kartu gyventi ir pakankamai lėšų jį išlaikyti, nors dirba, namas neatstatytas, neįrengtas, pats atsakovas kartu su sutuoktine tebegyvena lauko virtuvėje, yra pastebėti vartojant alkoholį. Tokius faktus patvirtina ir Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštas bei informacija apie darbą su atsakovo šeima (9-10 b.l.).

Atsakovas ieškinį pripažino, nurodė, kad vaikui kartu gyventi ir jam sudaryti tokias sąlygas, kokias vaikas turi dabar, jis negali, su sūnumi bendrauja, iš jo darbo užmokesčio išskaičiuojama dalis vaiko išlaikymui, vaiką susigrąžinti kol kas neturi galimybės.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Byloje pateikti įrodymai patikimai patvirtina, jog atsakovas savo sūnaus teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino tiek iki priimant 2013-07-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-815-228/2013, tiek ir iki šio laiko. Jo pripažinimas ieškinio priimtinas (CPK 42 straipsnio 2 dalis), nes atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės ir motyvai atitinka nurodytus ieškovo, patvirtintus rašytiniais įrodymais, trečiojo asmens L. Š. paaiškinimu, liudytojos L. G. parodymais.

Tai, kad atsakovo sūnus M. S. gerai ir saugiai jaučiasi globėjos šeimoje ir nori ten gyventi, jo poreikiai tenkinami, patvirtina Švenčionių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015-06-05 ir 2017-02-07 surašyti globojamo vaiko aplankymo aktai (17-20 b.l.).

Šioje byloje ištyrus ir įvertinus įrodymus, gautus iš keleto įrodinėjimo priemonių, skyrium ir jų visetą, yra pagrindas padaryti išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina sūnumi: nuo 2011 metų yra įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą, neaugina ir neauklėja savo sūnaus pats, jam tinkamų sąlygų gyventi kartu nesudarė, kartu su sūnumi negyvena, vaiką susigrąžinti nesiekia. Tai yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, sūnaus M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu apriboti neterminuotai, nes nėra pagrindo padaryti išvadą, kad padėtis ateityje galėtų pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis). Atsakovui sūnaus atžvilgiu sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų ( CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Ieškinys tenkinamas, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 96 straipsniai). CPK 93 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismas šalių procesinį elgesį vertina iš esmės tinkamu, todėl nukrypti nuo CPK 93 straipsnio nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių pagrindo nėra.

Iš atsakovo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 3,64 EUR ir 31 EUR žyminio mokesčio už ieškinio reikalavimą apriboti tėvo valdžią (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo nuorašas nustatyta tvarka nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CK 3.219 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 269, 270 straipsniais

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sūnaus M. S., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 31 EUR žyminio mokesčio ir 3,64 EUR išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo nuorašą nustatyta tvarka ir terminais nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.