- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-14
- Bylos Nr.
- N-575-441-06
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutarties J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Panevėžio miesto VPK pareigūnas 2005 m. rugsėjo 27 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. S. dėl ATPK 131 str. 4 d. numatyto teisės pažeidimo padarymo už tai, kad jis 2005-09-13 apie 11 val. 40 min. Panevėžyje, Ramygalos g. ties namu Nr. 149F vairuodamas dviratį nuvažiavo nuo šaligatvio į gatvę bei važiuodamas prieš eismo kryptį susidūrė su iš teritorijos į gatvę išvažiuojančia transporto priemone.
Panevėžio miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2005-10-04 nutarimu J. S. pagal ATPK 131 str. 4 d. paskirta 100 litų bauda.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. kreipėsi į administracinį teismą prašydamas panaikinti Panevėžio miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2005-10-04 nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjo nuomone, jis Kelių eismo taisyklių nepažeidė, važiavo kairiąja kelio puse dviračių taku, todėl negalima traktuoti, kad važiavo prieš transporto priemonių važiavimo kryptį. Kelių eismo taisykles pažeidė automobilio vairuotojas A. Š. , nes jis, išvažiuodamas iš teritorijos ties namu Nr. 149F į Ramygalos gatvę, turėjo praleisti jį važiuojantį dviračiu. Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog bylą nagrinėjęs pareigūnas neapklausė autoįvykio liudytojų, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes.
Institucija, paskyrusi nuobaudą, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Paaiškino, kad autoįvykio vietoje, Ramygalos g. ties namu Nr. 149F nei ženklų, nei kelio ženklinimo, žyminčio dviračių taką, nėra. Todėl J. S. vairavo dviratį ne dviračių taku.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2005 m. lapkričio 18 d. nutartimi nutarė skundą tenkinti iš dalies - pakeisti Panevėžio miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus viršininko 2005-10-04 nutarimu J. S. pagal ATPK 131 str. 4 d. paskirtą 100 litų baudą į įspėjimą. Teismas nurodė, jog teismo 2005-11-04 reikalavimu Panevėžio miesto savivaldybės administracijos miesto ūkio skyrius pateikė Panevėžio miesto tarybos 2002-06-13 sprendimu Nr. 32-23 patvirtintą Bevariklio transporto trasų, aikštelių, reklamos stendų išdėstymo specialųjį planą bei pėsčiųjų-dviračių tako schemą nuo parduotuvės „Norfa“, esančios ties Bajoriškių - Ramygalos g. sankryža iki kelio į Pažagienių kaimą. Teismas vertino, kad nei minėtas planas, nei schema neįrodo, kad buvo realiai įrengtas pėsčiųjų-dviračių takas nuo Panevėžio miesto centro iki Pažagienių kaimo. Pagal Kelių eismo taisyklių 52 p. eismą Lietuvos Respublikos keliuose reguliuoja kelio ženklai (aptarti kelių eismo taisyklių l priede), kelių ženklinimas, šviesoforai ir reguliuotojo signalai. Teismas pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas ir Vyriausybės 2002 rn. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintos Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kad dviračių takas - tai specialiuoju ženklu pažymėta, dviračių ir mopedų eismui skirta kelio dalis arba takas, kuriuose draudžiamas motorinių transporto priemonių eismas. Pagal Lietuvos standartą LST 1405, 3.5.10 punktą Kelio ženklas „413“ (Pėsčiųjų ir dviračių takas) yra statomas tako pradžioje dešinėje pusėje ir pakartojamas už kiekvieno tako susikirtimo su keliu. Iš pareiškėjo J. S. , Panevėžio m. VPK atstovo, nukentėjusiojo A. Š. paaiškinimų, eismo įvykio vietos apžiūros plano, su kuriuo sutiko abu eismo įvykio dalyviai, matyti, kad eismo įvykio, įvykusio 2005-09-13, vietoje, Ramygalos g., ties namu Nr. 149F, nei kelio ženklo „413“ (Pėsčiųjų ir dviračių takas), nei pėsčiųjų ar dviračių taką žyminčio kelių horizontaliojo ženklinimo nėra. Todėl teismas konstatavo, kad įvykio vietoje, esančioje Ramygalos g., ties namu Nr. 149 F, pėsčiųjų ir dviračių tako nėra. Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal KET 104 p. reikalavimus važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o kur jų nėra - tam tinkamu (su asfalto arba betono danga) kelkraščiu pagal eismo kryptį. Be to, KET 105 p. nurodo, kad jeigu eismas intensyvus ir reikia pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms. Tiek J. S. , tiek antrasis eismo įvykio dalyvis A. Š. savo paaiškinimuose, rašytuose policijos komisariatui bei teismo posėdžių metu nurodė, kad J. S. važiavo dviračiu kairiąja kelio puse prieš transporto priemonių važiuojančių Ramygalos g. kryptį. Pasibaigus šaligatviui, privažiavus kelią (išvažiavimą iš šalia esančios teritorijos), norėdamas jį pervažiuoti, J. S. privalėjo nulipti nuo dviračio ir jį kirsti vesdamas dviratį, tačiau jis nuo dviračio nebuvo nulipęs. Teismas vertino, kad J. S. teiginys, kad įvykio vietoje nėra jokio transporto eismo, neatitinka tikrovės, nes toje teritorijoje yra prekybos bazė, keletas parduotuvių, todėl eismas toje vietoje vyksta ir pakankamai intensyviai. Todėl teismas padarė išvadą, kad J. S. veika atitinka ATPK 131 str. 4 d. sudėtį, jam paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad praeityje J. S. nėra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą, yra II-os grupės invalidas, autoįvykio metu buvo sužalotas, teismas nusprendė taikyti ATPK 30¹ str. ir paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas J. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005-11-18 nutartį bei Panevėžio m. VPK VP EPS nutarimą. Apelianto nuomone, teismo teiginiai nėra objektyvūs. Paaiškina, kad iš autoįvykio vietos jį išvežė Greitoji medicinos pagalba, todėl pareigūnams įvykio vietoje nustatant šio įvykio aplinkybes jis nedalyvavo. Paaiškinimą parašė ir po eismo įvykio schema pasirašė dar neatsigavęs po įvykio. Policijos darbuotojai nepagrįstai nepripažino, kad toliau už „Norfos“ prekybos centro yra pėsčiųjų-dviračių takas. Teismui pateiktos nuotraukos įrodo, kad ir ženklas „413“, ir horizontalus ženklinimas yra, ir tęsiasi iki pat įvykio vietos. Paaiškina, kad šių ženklų pačioje įvykio vietoje nebuvo tik todėl, kad ten ne sankryža, o viso labo išvažiavimas iš teritorijos, o „413“ ženklas galioja nuo sankryžos iki sankryžos (ties kiekvienu kiemu jo statyti nebūtina). Be to, šiuo metu įvykio vietoje ženklai jau yra pastatyti. Net jeigu jis ir pažeidė KET 87 punktą, tai visai ne iš blogos valios, nes vyko statybos ir už tvoros nieko nesimatė. Vairuotojo automobilis autoįvykio vietoje atsirado staiga ir netikėtai, automobilis į jį atsitrenkė visai nestabdydamas. Apelianto teigimu, vairuotojas pažeidė KET 72, 75, 172, 146, 220 punktų reikalavimus. Paaiškina, kad jis važiavo kairėje kelio pusėje vien todėl, kad kitoje gatvės pusėje visiškai nėra šaligatvio. Be to, pėsčiųjų-dviračių taku eismas vyksta abiem kryptimis, todėl nereiškia, kad važiuodamas ta puse, kur įrengtas „413“ ženklu pažymėtas takas, jis važiavo prieš eismo kryptį. Apeliantas taip pat atkreipia teismo dėmesį į tai, kad toje vietoje, kur įvyko autoįvykis iš tiesų kažkada buvo prekybinės bazės ir eismas buvo intensyvus. Tačiau dabar ten liko tik smulkios parduotuvės ir ten nebėra intensyvaus eismo. Paaiškina, kad kirsdamas išvažiavimą iš teritorijos, jis pirmiausiai pažiūrėjo į dešinę (į Ramygalos g. pusę), ar nesuka koks nors transportas bei buvo pasiruošęs nulipti. Perkėlus dešinę koją per dviratį, benulipantį jį nutrenkė automobilis. Smūgis buvo gan stiprus, nes su galva, perskridęs per automobilio dangtį, išmušė stiklą, automobilis stabdydamas perkirto „pėsčiųjų perėją“ kokius 5-6 metrus ir nubloškė jį į priekį dar apie 3 metrus. Apeliantas paaiškina, kad jis turi vairuotojo pažymėjimą nuo 1972 m., todėl Kelių eismo taisykles žino gerai. Taip pat pažymi, jog yra II grupės invalidas, su žmona augina dukrą su visiška negalia iš vaikystės, žmona taip pat invalidė.
Atsiliepimas
Nukentėjusysis A. Š. atsiliepime nurodo, jog nesutinka su J. S. apeliaciniu skundu. Paaiškina, kad autoįvykio metu nei ženklų, nei horizontalaus ženklinimo linijų nebuvo. Pats J. S. savo apeliaciniame skunde patvirtina, kad minėti ženklai autoįvykio vietoje pastatyti jau po paties autoįvykio. Todėl J. S. važiuojamosios dalies kirtimas „įsivaizduojamąja tiese“ negali būti laikomas jo nekaltumo įrodymu. Taip pat nepagrįstai J. S. teigia, kad automobilis važiavo neleistinu greičiu. Automobilis autoįvykio vietoje atsidūrė netikėtai, kadangi J. S. važiavo dviračiu visiškai patvoriu, o tai trukdė matyti eismo aplinkybes abiems eismo dalyviams. Nukentėjusysis A. Š. taip pat nurodo, jog nesutinka su J. S. pateikiamu aiškinimu apie susidūrimo mechanizmą. Paaiškina, kad ne jo vairuojamas automobilis partrenkė J. S. , o jis važiuodamas dviračiu trenkėsi į automobilio priekinį dešinįjį sparną ir priekines keleivio dureles. Be to, J. S. neskrido per automobilio dangtį ir automobilio priekinį stiklą išdaužė ne J. S. galva, o jo dviračio vairo rankena, jis taip pat nebuvo nublokštas 3 metrus į priekį, o nukrito nuo dviračio prie automobilio dešiniųjų priekinių durelių. Visa tai įrodo policijos autoįvykio tyrimo medžiaga ir nuotraukos. Taip pat neteisingai J. S. nurodo, kad jis nedalyvavo autoįvykio vietos tyrime, atvykus policijos pareigūnams. Paaiškina, kad J. S. apžiurėjo pirmieji atvykę greitosios pagalbos gydytojai, tačiau jie jokių rimtų sužalojimų nenustatė, todėl į ligoninę tolimesniems tyrimams J. S. buvo išvežtas tik po pirminės atvykusių policijos pareigūnų apklausos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas J. S. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.
Nepagrįsti apelianto argumentai, kad jis dviračiu važiavo dviračiu taku. Šią aplinkybę paneigia byloje surinkti įrodymai – pareigūno A. G. tarnybinis pranešimas, Eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurių matyti, jog kelio ženklų ar horizontalaus kelio ženklinimo įvykio vietoje nebuvo. Tai, kad įvykio vieta po įvykio buvo paženklinta atitinkamais kelio ženklais, žyminčiais dviračių taką, nepatvirtina pareiškėjo teiginių ir negali būti vertinama kaip pareiškėjui naudinga aplinkybė. Kilus abejonių dėl to, ar jis turi pirmumo teisę, pareiškėjas turėjo imtis visų atsargumo priemonių, įsitikinti, kad kiti eismo dalyviai Kelių eismo taisykles šioje situacijoje objektyviai gali vertinti taip pat kaip ir jis. Be to, įvykio vietoje dėl statybos darbų ir aptvertos tvoros buvo ribotas matomumas, todėl apelianto važiavimas dviračiu šioje vietoje buvo nepagrįstai rizikingas. Teisėjų kolegija vertina, kad esamoje situacijoje J. S. važiavimas dviračiu priešinga eismui kryptimi turėjo tiesioginės reikšmės eismo įvykiui kilti.
Apelianto argumentai, kad automobilis atsitrenkė į jį, o ne jis įvažiavo į automobilį, prieštarauja eismo įvykio vietos apžiūros protokolui, fotonuotraukoms, automobilio apgadinimams.
Administracinėn atsakomybėn J. S. yra patrauktas pagrįstai, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytų Kelių eismo taisyklių 53, 104 ir 105 punktų reikalavimų pažeidimai yra įrodyti, apelianto veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ATPK 131 str. 4 d.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sušvelninta apeliantui skirta administracinė nuobauda yra pakankama nuobaudų tikslams pasiekti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijus.
Administracinėn atsakomybėn traukimo asmens teisės nagrinėjant bylą nebuvo pažeistos.
Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ją ar panaikinti apelianto nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2005 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.