- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-27
- Bylos Nr.
- 1-2616-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23709-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. R.
- Kategorijos
- 1.2.20.13Vengimas atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes arba baudžiamojo poveikio priemones (BK 243 str.)
- 1.2.25.6Kitos BK XXXIX skyriuje numatytos nusikalstamos veikos
- 2.10.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:
M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ dažytoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas keturis kartus:
1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. spalio 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 9 mėnesiams;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, 235 straipsnio 1 dalį – 780 (6 MGL) dydžio bauda. Bauda sumokėta 2013 m. spalio 14 d.;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį – 36 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 24 parų arešto bausmė. Iš įkalinimo vietos paleistas 2015 m. birželio 26 d., atlikus arešto bausmę;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį – 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu bei paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – turto konfiskavimą ir uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas;
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. R. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, o būtent:
jis, 2019 m. birželio 6 d., apie 22.35 val., Švariojoje g., ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės (įvertinus paklaidą) etilo alkoholio koncentracija.
Taip M. R. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, M. R. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent:
jis, žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir jam, vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejiems metams vairuoti kelių transporto priemones, 2019 m. birželio 6 d., apie 22.35 val., Švariojoje g., ties pastatu Nr. 3, Vilniuje, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip tyčia vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Taip M. R. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje.
M. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta rašytine bylos medžiaga, t.y.
- kaltinamojo M. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriais jis savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad psichikos ligomis nesirgo, galvos traumų neturėjo, nėra registruotas psichiatrinėje ir narkologinėje įskaitoje, įtarimo esmę supranta. 2019 m. birželio 6 d., prie Savičiūnų esančio ežero, kartu su draugais vartojo alkoholinius gėrimus – degtinę ir alų. Alaus išgėrė apie 3 ar 4 litrus, 5,1 laipsnių stiprumo. Degtinės išgėrė apie 400 g. Praėjus valandai po išgerto alkoholio, sėdo į jo tėvui nuosavybės teise priklausantį automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo atvažiavęs ir važiavo pas draugą, gyvenantį Naujojoje Vilnioje. Automobiliu važiavo vienas. Minėtą automobilį paėmė tėvui nežinant, kai šis nuėjo miegoti. Automobilio rakteliai paprastai būna kambaryje, laisvai prieinamoje vietoje. Tą vakarą rakteliai taip pat buvo kambaryje, todėl juos paėmė, tėvo neklausęs. Važiavo link Naujos Vilnios, kai kakavos spalvos automobilis užtvėrė jam kelią. Minėto automobilio vairuotojas priėjo prie jo ir iškvietė policiją. Kol laukė policijos, jis stovėjo prie savo automobilio. Nieko negėrė. Atvažiavę policijos pareigūnai davė pūsti į alkotesterį. Ką rodė alkotesteris, neatsimena. Atvykus tralui, kuris ištempė jo vairuotą automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą, o iš jo – į areštinę (b.l. 52-53).
Papildomų apklausų metu M. R. patvirtino ankstesnius savo parodymus ir paaiškino, kad visas baudas yra apmokėjęs, skolų neturi. Paskirtą 2 400 Eur dydžio baudą už tai, kad 2019 m. sausio 27 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, moka dalimis, po 100 Eur kas mėnesį. Baudą turi išmokėti per 24 mėnesius. Dirba nuo 16 metų. Pastoviai dirba vienoje ar kitoje įmonėje. Šiuo metu nuo 2019 m. vasario 19 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl prašo skirti piniginę baudą, nes nenori prarasti darbo ir pajamų, iš kurių gali mokėti ir moka paskirtas baudas bei padeda tėvui. Tėvas turi judėjimo negalią, todėl turi padėti šiam buityje. Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos (b.l. 56). Apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, žinojo ir suprato, kad vairuoti automobilio jis negali. Tačiau, nepaisydamas šio draudimo, 2019 m. birželio 6 d., apie 22.35 val., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl savo poelgio labai gailisi, daugiau tai nepasikartos. (b.l. 58);
- liudytojos – policijos pareigūnės E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 6 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiuoju patruliu L. K. (policijos ekipaže V1825), apie 22.41 val., iš Vilniaus apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Vilniuje, Gurių gatve, link Naujosios Vilnios, nuvažiavo automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, nesaugiai manevravo. Tą pačią dieną, apie 22.47 val., gavo dar vieną pranešimą, kad minėtą automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kartu su neblaiviu vairuotoju sulaikė Vilniuje, Švariojoje g., priešais 3 pastatą. Jiems atvykus nurodytu adresu, pranešėjas G. Š. paaiškino, kad 2019 m. birželio 6 d., apie 22.35 val., važiuodamas Kolaso gatve, pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiavo dideliu greičiu, vėliau, be jokių priežasčių staigiai stabdė, tad pranešėjui kilo įtarimų, kad automobilio Volkswagen vairuotojas galimai neblaivus. Užkirtęs kelią šiam Volkswagen Golf automobiliui, jį sustabdė bei, pastebėjęs jame sėdintį akivaizdžiai neblaivų vairuotoją, paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą. G. Š. nurodė, kad automobilyje Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apart neblaivaus vairuotojo, jokių asmenų nebuvo, šis važiavo vienas, be to, iš jo akiračio dingęs nebuvo, jokių alkoholinių gėrimų nevartojo. Bendraujant su automobilio Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoju M. R., iš šio burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, judesių koordinacija buvo sutrikusi, buvo įvertinta bendra asmens būklė. Vairuotojas nurodė, kad alkoholinius gėrimus vartojo dienos metu, paskutinį kartą prieš porą valandų iki sulaikant. Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 su galiojančia patikra Nr. 0964859, 22.55 val. M. R. buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas, antras tikrinimas atliktas 23.24 val., nustatytas 2,51 promilės girtumas. Su alkotesterio parodymais supažindintas, jų neginčijo. M. R. jiems paaiškino, kad automobilio šis nevairavo, jį vairavo kitas jam nepažįstamas asmuo, kuris iki jų atvykimo pabėgo. Jokių asmenybę patvirtinančių bei automobilio dokumentų nepateikė. Automobilis Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priverstinai išvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę Vilniuje, Minsko pl. 21 (b.l. 27-28);
Papildomai E. B. parodė, jog pirmo pūtimo laikas nurodytas 22.55 val. yra netikslus, kadangi dėl išsikrovusios spausdintuvo baterijos negalėjo atspausdinti pūtimo kvito ir tikslaus pūtimo laiko nežinojo. Nors alkotesterio kvitas nebuvo atspausdintas, pūtimo parodymai buvo užrašyti į Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalą. Tačiau alkotesteris Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 turi vidinę atmintį, kurioje išlieka tikrinimo rezultatai. Atspausdinus tikrinimo rezultatus, matoma, kad sąrašo Nr. 476 pažymėtame lauke yra 2019-06-06, 22:57:56, darytas tikrinimas ir jo rezultatas – 2,53 promilės (b.l. 30);
- liudytojo G. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. birželio 6 d., apie 22.30 val., važiavo J. Koloso g. link Tolimosios g. Pamatė, kad į jį dideliu greičiu priešpriešiais atvažiuoja automobilis Volkswagen Golf. Kadangi prasilenkti galimybės nebuvo, jis sustabdė savo vairuojamą automobilį. Tuomet privažiavęs prie pat jo iš priekio savo automobilį sustabdė ir Volkswagen Golf vairuotojas. Šis atbulomis įsuko į įvažiavimą link vaikų darželio. Tuo metu jis važiavo pro šalį ir pamatęs, kad vairuotojas neblaivus, nesiorientuojantis, neadekvatus šio elgesys, nutarė apsisukti ir važiuoti paskui automobilį Volkswagen Golf. Įvažiavus į Švariąją gatvę, šį automobilį aplenkė ir užblokavo kelią. Einant prie automobilio Volkswagen Golf, jo vairuotojas pats atidarė dureles ir jis pamatė, kad šis buvo akivaizdžiai neblaivus: sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti. Tuomet ištraukė vairuotoją iš automobilio ir paskambino Nr. 112. Automobilyje Volkswagen Golf vairuotojas važiavo vienas. Kol laukė atvykstančių policijos pareigūnų, šis nieko negėrė ir nevalgė. Po penketo minučių atvykę policijos pareigūnai davė vairuotojui pūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai pasakė, kad alkotesteris parodė 2,38 promilių girtumą. Po to jis parašė paaiškinimą ir išvažiavo (b.l. 40-41);
- BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. birželio 6 d., 22.47 val., bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad Vilniuje, Švarioji g. 3, pranešėjas tarp bažnyčios ir pašto sulaikė neblaivų vairuotoją, kuris vos su automobiliu VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nepartrenkė pranešėjo (b.l. 5);
- 2019 m. birželio 6 d. neblaivumo nustatymo aktu, iš kurio matyti, kad alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002, patikrinus M. R. blaivumą 22.55 val., jam buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas. Antrą kartą patikrinus jį 23.24 val., buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas (b.l. 9);
- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriuose nurodyta, jog vidutinė automobilio VW Golf (2000 m.) kaina Lietuvoje be PVM yra 1331 eurų (b.l. 20-21);
- VĮ „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, jog automobilis VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. sausio 12 d. priklauso P. R., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22);
- alkoholio kiekio matuoklio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 panaudojimo registracijos žurnalu, kuriame užfiksuota, kad M. R. 2019 m. birželio 6 d., 22.55 val. įpūtė 2,53 promiles alkoholio (sąrašo Nr. 476), 2019 . birželio 6 d., 23.23 val. įpūtė 2,51 promilės alkoholio (b.l. 33). Atspausdinus minėto alkotesterio vidinėje atmintyje esančius rezultatus, nustatyta, kad sąrašo Nr. 476 pažymėtame lauke yra nurodyta daryto patikrinimo data - 2019-06-06, laikas - 22:57:56, ir jo rezultatas – 2,53 promilės (b.l. 32);
- patikros sertifikatu, patvirtinančiu, kad etilo alkoholio koncentracijos nustatymo dieną alkotesteris Alcotest 7510 Nr. ARDJ-0002 buvo tinkamas naudoti, patikra galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 22 d. (b.l. 67).
Motyvuojamoji dalis
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad M. R. 2019 m. birželio 6 d., apie 22.35 val. Vilniuje, Švarioji g., ties pastatu Nr. 3, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas 2,51 promilės neblaivumas. Pažymėtina, kad patikrinus M. R. neblaivumą alkotesteriu pirmą kartą 2019 m. birželio 6 d., 22:57:56 val., jam buvo nustatytas 2,53 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus jo blaivumą alkotesteriu maždaug po pusvalandžio, t.y. 2019 m. birželio 6 d., 23.23 val., M. R. buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas. Kaltinamasis su alkotesterio parodymais sutiko. Tais atvejais, kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Tad nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad M. R. vairavo automobilį neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,51 promilės girtumas. Tuo M. R. neabejotinai pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Pažymėtina, kad pagal alkotesterio patikros sertifikatą, numatyta konkretaus prietaiso paklaida – ±1,7 %, kurią įvertinus kaltinamojo naudai, konstatuotinas 2,47 promilių neblaivumas ir atitinkamai kaltinimas tikslintinas, nurodant, kad M. R. vairavo būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, pastebint, jog nurodytas tikslintinas kaltinimo esmės nekeičia, kadangi ir šiuo atveju neblaivumas viršija ribą, nuo kurios (kai asmuo vairuoja transporto priemones) numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tokia M. R. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemingumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.
Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. R. vengė atlikti jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, įsiteisėjo 2019 m. balandžio 15 d., paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams, nes po šio baudžiamojo įsakymo priėmimo, jis 2019 m. birželio 6 d. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas. Tokie jo neteisėti veiksmai laikytini piktybiniu vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokia jo veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. R. pareiškė, kad sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda jos dydžiu bei siūlomomis skirti baudžiamojo poveikio priemonėmis, tačiau prašo leisti jam skirtą baudą sumokėti per 24 mėnesius (b. l. 81-82).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui bei baudžiamasis nusižengimas teisingumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. R. – anksčiau teistas keturis kartus (b.l. 69-70), turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, baustas administracine tvarka, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 75-80), nedirba (b.l. 68), duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse byloje nėra, taip pat byloje nėra duomenų, ar jis yra įrašytas į Priklausomybės ligų centro įskaitą.
Atsižvelgdamas į šias nusikalstamas veikas ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, taip pat į tai, kad M. R. dirba, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma subendrinta 90 MGL (4500 eurų) dydžio bauda, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes (teistas keturis kartus, nustatytas sunkus girtumo laipsnis, nežymiai viršijantis vidutinio girtumo laipsnio maksimalią ribą) šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms, todėl mažinti jos jokio pagrindo nėra.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu M. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. birželio 6 d., 22.55 val. iki 2019 m. birželio 7 d., 13.15 val. (1 para). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 44, 62).
Teismas, atsižvelgęs į paskirtos baudos dydį bei į tai, kad kaltinamasis dalimis moka kitas teismo skirtas baudas, sprendžia esant tikslinga M. R. nustatyti ilgesnį, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje numatytą baudos sumokėjimo terminą, tai yra 24 mėnesius.
Kaltinamajam M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.
M. R. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,47 promilės neblaivumas. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.). Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – faktinį M. R. neblaivumo laipsnį, kai jis vairavo transporto priemonę, anksčiau vieną kartą buvo teistas už analogišką nusikaltimą bei 2016 metais baustas administracine už vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas sunkus 2,73 promilės girtumo laipsnis, teigiamų išvadų po skirtų nuobaudų nepadarė, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise maksimaliam penkerių metų terminui. Nors M. R. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, šiuo metu taip pat neturi šios teisės (ji yra atimta), visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (LAT nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašė M. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1331 eurų valstybės naudai.
Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (72 straipsnio 2 dalis). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK72 straipsnio 5 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam, o būtent trečiajam asmeniui – P. R. (b.l. 22). Atsižvelgiant į M. R. nustatytą girtumo laipsnį, taip pat į tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajai, teismas sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga būtų konfiskuoti iš M. R. valstybės naudai pinigų sumą, atitinkančią jo vairuoto automobilio VW GOLF vertę, t.y. 1331 eurą. Neskirti M. R. šios baudžiamojo poveikio priemonės jokio pagrindo nėra, nes šį automobilį kaltinamasis tiesiogiai naudojo savo nusikalstamai veikai padaryti, todėl iš jo turi būti konfiskuojama minėto automobilio vertė.
Vilniaus apskrities VPK nurodė, kad dėl transporto priemonės VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo UAB „Sauda“ aikštelėje, patirtos 1,05 euro išlaidos (b. l. 14). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL, t.y. 4500 eurų dydžio baudą.
M. R. pripažinti kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti jam 50 MGL, t.y. 2500 eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrinti paskirtas bausmes apėmimo būdu bei skirti M. R. subendrintą 90 MGL, t.y. 4500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. R. skirti galutinę 60 MGL, t.y. 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2a punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. R. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. birželio 6 d., 22.55 val. iki 2019 m. birželio 7 d., 13.15 val., prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai ir konstatuoti, kad nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t.y. 2900 (du tūkstančiai devyni šimtai) eurų.
Nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių skirtos baudos sumokėjimo terminą, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti M. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Paskirti M. R. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir konfiskuoti iš M. R. automobilio VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1331 ( vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną) eurą valstybės naudai.
Kaltinamajam M. R. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš M. R. 1,05 eurą (vieną eurą 5 centus) išlaidų, patirtų dėl automobilio nuvežimo ir saugojimo.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda mokama į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (-us) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių.
2. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.