Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. M. 2023 m. birželio 7 d. apie 20.00 val. miškelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais į kairį šoną J. K., taip padarydamas nukentėjusiajai J. K. kairio IV šonkaulio lūžį su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu, bet jai nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teisiamajame posėdyje D. M. kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad su J. K. nuėjo į miškelį, turėjo alaus, sukūrė laužą, žodis už žodžio, ir sudavė jai smūgius. Sutinka su medikų išvadomis. Ji (J. K.) iškvietė policiją ir greitąją, J. K. jam pasakė, kad gali eiti, kad iškvietė tik greitąją. Pasakė, kad pretenzijų neturi, buvo ją aplankęs, atsiprašė. Vėliau su ja susitaikė. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis D. M. paaiškino, kad iki sausio 26 dienos negali būti registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), nes nepraėjo pusė metų nuo paskutinio karto, kada išėjo iš Užimtumo tarnybos, bando įsidarbinti, kol kas niekas nepriima. Gali iš pirmos algos sumokėti ieškinį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. D. M. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. M. savo kaltę visiškai pripažino ir dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo gailisi bei parodė, kad J. K. pažįsta jau 6-7 metus. Ji yra jo draugė. Jie gyvena atskirai. Jis gyvena ir yra registruotas adresu, kuris yra nurodytas asmens duomenų pažymoje. Kaip jam yra žinoma, tai J. K. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Minėtas namas priklauso J. K. sugyventiniui, vardu V. 2023 m. birželio mėn. pradžioje J. K. jam pasiskundė, kad neturi kur gyventi, nes jos sugyventinis ją išvarė iš namų. Ji nusprendė pagyventi miškelyje, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis jai padėjo ten apsigyventi, t. y. atnešė palapinę. 2023 m. birželio 7 d. apie 18 val. jis kartu su J. suvartojo ne mažiau kaip 3 l alaus. Bendravimo metu tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, apsižodžiavo vienas su kitu, jis supyko ir tikrai ne mažiau kaip 5 kartus savo dešinės rankos kumščiu trenkė J. į kairį šoną. Po jo smūgių J. pasidarė bloga, silpna. J. paskambino į 112. Jis girdėjo, kaip J. iškvietė policiją bei medikus. J. jam pasakė, kad turi atvažiuoti policija ir medikai. Tada jis jai pasakė, kad reikia išeiti iš miškelio, nes nei medikai, nei policija jų nesuras miškelyje. Po ko jis palydėjo, padėjo J. nueiti iki autobuso stotelės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Nuo minėtos stotelės iki vietos, kur įvyko konfliktas, t. y. miškelyje prie palapinės, apie 500 m atstumas. Jis J. padėjo nueiti, nes jai buvo bloga, labai sunkiai kvėpavo, ji susilpnėjo. Kai jie jau buvo stotelėje, jis laukė policijos, o J. medikų. Po ko J. jam pasakė, kad atvažiuos tik medikai, kad policijos nebus. Po 5 min. atvažiavo medikai, apžiūrėjo J. ir išvežė į Lazdynų ligoninę. Po 3 dienų jis ligoninėje aplankė J. Prieš tai jis jai paskambino, atsiprašė. Kai atvažiavo pas J. į ligoninę, tai ji jam pasakė, kad policijos pareigūnams pasakė tiesą apie įvykį, kad jis ją sumušė. Tai pat paminėjo, kad civilinio ieškinio jam nereikš. 2023 m. rugsėjo 12 d. J. jį sužalojo peiliu. Ji buvo išgėrusi, todėl ir sužalojo jį peiliu. Ji dabar yra suimta ir sėdi Panevėžio PN (t. y. Lietuvos kalėjimų tarnybos Panevėžio kalėjime). Jis labai gailisi, kad sumušė J., kad padarė minėtą nusikaltimą. Toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą. Jis supyko ir sumušė J. Pasižada ateityje J. atžvilgiu jokio smurto nenaudoti. Ji nėra jo sugyventinė, ji yra tik jo draugė, pažįstama. Jis pasižada atlyginti ligonių kasai padarytą turtinę žalą. Dabar jis niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, tačiau artimiausiu metu planuoja įsidarbinti (b. l. 59-61).

Bendrojo pagalbos centro duomenimis, 2023 m. birželio 8 d. 02.00 val. registruotas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pranešimas apie tai, kad 2023 m. birželio 7 d. 22.37 val. GMP pristatė J. K., kurią 2023 m. birželio 7 d. 21 val. namuose sumušė draugas. Diagnozė: 4-ojo šonkaulio lūžis ir pneumotoroksas kairėje pusėje (b. l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2023 m. birželio 7 d. apie 20.00 val. ji kartu su savo draugu D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., su kuriuo yra pažįstama apie 2 metus, atvyko į miškelį, esantį šalia (duomenys neskelbtini). Ji kartu su juo planavo miškelyje praleisti laiką, vartoti alkoholį. Vakaro metu tarp jos ir draugo D. M. įvyko žodinis konfliktas, nes jis pradėjo pavydėti, kad ji nuomojasi butą (duomenys neskelbtini) iš savo buvusio vaikino. Kažkuriuo metu, kuriuo, tiksliai nepamena, jos draugas D. M. daugiau negu 5 kartus trenkė jai į kairį šoną ties šonkauliais. Po tokių jo veiksmų ji pajuto fizinį skausmą. Po to daugiau nieko nepamena, ar D. jai dar kažką sakė. Po viso konflikto D. pasišalino jai nežinoma kryptimi. Ji nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimo stotelę ir pati išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie atvažiavę ją apžiūrėjo ir išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Ligoninėje jai buvo diagnozuota 4-ojo šonkaulio lūžis ir pneumotoraksas kairėje pusėje. Nori paminėti, kad pretenzijų D. neturi, ji jam dėl įvykio atleidžia, pareiškimo rašyti nenori (b. l. 17-19).

2023 m. birželio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole (su priedu – fotolentele) apžiūrėta įvykio vieta – miškelis, kurio koordinatės 54.681024, 25.317795, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-14).

2023 m. liepos 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. 2229/2023(01) nurodoma, kad J. K. kūne konstatuotas kairio IV šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas galimai 6 val. bėgyje iki apžiūros RVUL 2023 m. birželio 8 d. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. J. K. kūne konstatuotas kairio IV šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. J. K. kūne konstatuotas kairio IV šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Konstatuotas sužalojimas, tikėtina, susidarė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgį. Sužalojimo lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimo padarymo metu. Konstatuotas sužalojimas, tikėtina, susidarė užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgį (b. l. 33-35).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Nesunkus sveikatos sutrikdymas, kaip ir bet kuris kitas sveikatos sutrikdymas, objektyviai gali pasireikšti ir žmogaus sužalojimu, t. y. žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimu dėl mechaninio, fizinio ar cheminio poveikio.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad byloje surinktų duomenų, kurie teismo yra pripažįstami įrodymais, visuma yra įrodyta, jog D. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, žodinio konflikto metu tyčia sudavė ne mažiau kaip 5 smūgius kumščiais į kairį šoną J. K., taip padarydamas nukentėjusiajai J. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – kairio IV šonkaulio lūžį su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje.

Kaltinamasis D. M. tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo neginčijo. Pripažino, kad buvo neblaivus, su nukentėjusiąja susipyko, apsižodžiavo ir jis nukentėjusiajai sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius. Kaltinamasis su nukentėjusiąja J. K. susitaikė, jos atsiprašė. Specialisto išvadoms neprieštaravo. Kaltinamojo nurodomas aplinkybes patvirtina kiti pirmiau aptarti bylos įrodymai: Bendrojo pagalbos centro sistemoje registruotas ligoninės, į kurią pristatyta J. K., darbuotojos pranešimas, įvykio apžiūros protokolas, nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada. Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji J. K. paaiškino, su D. M. planavo miškelyje praleisti laiką, vartoti alkoholį, jiems būnant miškelyje, susipyko ir kažkuriuo metu D. M. daugiau negu 5 kartus trenkė jai į kairį šoną ties šonkauliais. Po tokių D. M. veiksmų ji pajuto fizinį skausmą, nuėjo į „(duomenys neskelbtini)“ autobusų sustojimo stotelę ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą, kurie atvažiavę ją apžiūrėjo ir išvežė į ligoninę, kur jai buvo diagnozuotas 4-ojo šonkaulio lūžis ir pneumotoraksas kairėje pusėje. Specialisto išvada Nr. 2229/2023(01) patvirtina, kad nukentėjusiajai kūne užfiksuotas kairio IV šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Sužalojimas padarytas galimai 6 val. iki apžiūros RVUL 2023 m. birželio 8 d., kietu buku daiktu. Specialisto išvadoje taip pat nurodoma, kad sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, tikėtina, suduodant smūgį. Teismas konstatuoja, kad sužalojimų lokalizacija ir pobūdis visiškai atitinka nukentėjusiosios J. K. parodymus, kad jai į šonkaulių sritį buvo suduoti mažiausiai penki smūgiai kumščiu.

Sugretinus ir palyginus aptartus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymus, medicinos specialisto išvados duomenis, nenustatyta pagrindo abejoti, kad J. K. kairio IV šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje padarytas būtent kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, tyčiniais D. M. veiksmais.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, nesunkiai jį sužalojant ar susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalis) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis). Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sutrikdyti kito žmogaus sveikatą.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis D. M. būtų norėjęs nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios J. K. sveikatą ir to būtų siekęs. Tiek nukentėjusioji J. K., tiek kaltinamasis D. M. pripažino, kad buvo pavartoję alkoholio, bebendraudami kažkuriuo momentu susipyko (kaip nurodė nukentėjusioji – galimai dėl kaltinamojo pavydo), t. y. kaltinamasis nesugebėjo suvaldyti sukilusių pykčio, pavydo emocijų, ir, nors norėjo sukelti nukentėjusiajai nemalonius jausmus, visgi, abejotina, kad siekė nesunkiai sužaloti nukentėjusiąją. Kaip matyti iš paties kaltinamojo parodymų, pamatęs, kad nukentėjusiajai pasidarė silpna, savo smurtinių veiksmų netęsė, juos nutraukė. Nukentėjusioji nenurodė, kad jai būtų buvę grasinama sužalojimu, iš ko būtų galima daryti išvadą, kad būtent tokių padarinių kaltinamasis smurtaudamas ir siekė. Vis dėlto, suduodamas nukentėjusiajai smūgius į šonkaulių sritį (kairiąją pusę), D. M. neabejotinai numatė, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti padariniai (sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sužalojimas), ir nors tokių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Todėl darytina išvada, kad jis veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Asmeniui veikiant netiesiogine tyčia, jo veika kvalifikuojama pagal padarinius. Minėtoje specialisto išvadoje nurodoma, kad J. K. nustatyti sužalojimai: kairio IV šonkaulio lūžis su krūtinplėvės pažeidimu ir oro susikaupimu krūtinplėvės ertmėje, atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą. Todėl D. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

D. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus ir tai neabejotinai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nors objektyviai girtumas nustatytas nebuvo, kadangi kaltinamasis pasišalino iš nusikaltimo vietos ir operatyviai sulaikytas nebuvo, tačiau fakto, jog buvo neblaivus, kaltinamasis neneigia. Priešingai, tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme paaiškino, jog miškelyje turėjo alaus, jį vartojo.

Skirdamas bausmę D. M., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą, nusikaltimas yra baigtas, yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas taip pat atsižvelgia, jog D. M. anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs) (b. l. 72-74). Atitinkamai, parinkdamas bausmės rūšį, teismas taiko BK 55 straipsnio nuostatas. Per pastaruosius vienerius metus kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, duomenų apie baudos sumokėjimą nėra (b. l. 71), darbo teisinius santykius keliose skirtingose darbovietėse palaikė nuo 1994 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. rugsėjo 27 (b. l. 69), Užimtumo tarnyboje buvo registruotas laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 11 d. iki 2023 m. liepos 27 d. (b. l. 70), šiuo metu nedirba, kaltinamojo teigimu – iki 2024 m. sausio 26 d. negali pakartotinai registruotis Užimtumo tarnyboje, tačiau aktyviai ieško darbo. Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo pateiktais duomenimis, kaltinamasis minėtame centre konsultavosi / gydėsi nuo 2001 m. lapkričio 9 d. dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas F10.2. Dėl konsultacijos ir gydymo į Respublikinį priklausomybės ligų centrą Vilniaus filialą per penkių metų laikotarpį nesikreipė (b. l. 76-77). Prokurorės pateiktais duomenimis taip pat nustatyta, kad D. M. VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (b. l. 78-80), VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės duomenimis, paskutinio gydymo laikotarpio diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 81).

Įvertinęs pirmiau aptartų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad už šią nusikalstamą veiką jam skirtina sankcijoje numatyta ir prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas, bausmės dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies vidurkiui – 45 paras arešto.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Ikiteisminiame tyrime D. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 62-63). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl PSDF biudžetui padarytos turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiosios J. K. gydymo, prašo iš kalto asmens priteisti 695,21 Eur žalos atlyginimo ir 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 39). 2023 m. spalio 19 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašas patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 8 d. iki 2023 m. birželio 13 d. J. K. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos gydymo paslaugos, diagnozuotas pneumotoraksas – kai būklė nesudėtinga, pagrindinė diagnozė – trauminis pneumotoraksas. Bendra medicininių paslaugų vertė 695,21 Eur. Civilinio ieškovo atstovė į posėdį neatvyko, 2023 m. gruodžio 22 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant, civilinį ieškinį palaiko (b. l. 105). Kadangi J. K. sveikatos sužalojimas padarytas kaltinamojo D. M. kaltais veiksmais, J. K. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, ieškinio dydis pagrįstas byloje esančiais įrodymais, jis tenkintinas visiškai ir civiliniam ieškovui – Vilniaus teritorinei ligonių kasai iš D. M. priteistina 695,21 Eur dydžio suma turtinei žalai atlyginti bei 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji J. K. ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nepareiškė. 2024 m. sausio 8 d. teisiamajame posėdyje iki įrodymų tyrimo pradžios patvirtino, kad civilinio ieškinio kaltinamajam nereikš.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti areštą 30 (trisdešimčiai) parų.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš D. M. 695,21 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (įm. kodas 191351679) sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 24 straipsnio 3 dalimi, nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo (darbo dienomis, įstaigų darbo metu) atvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės;

2) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki BVK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą;

3) nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.