Marijampolės apylinkės teismo įsakymas

2022-08-11 · Baudžiamoji byla Nr. e1-941-633/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-08-11
Bylos Nr.
e1-941-633/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27103-2022-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algis Vieraitis
Kaltinamasis
A. L.
Baudžiamoji byla Nr. e1-941-633/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27103-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3 (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 11 d.Vilkaviškis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Algis Vieraitis

pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. L., asmens kodas – (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, išlaikytinių neturintis, nedirbantis – registruotas bedarbiu Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, bet 2021 m. vasario 18 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniui (BK 38 straipsnis),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kaltinamasis A. L. 2022 m. liepos 21 d. laikotarpiu tarp 01:00 val. ir 01:25 val. šeimos namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio žodinio konflikto dėl pinigų alkoholiui su kartu gyvenančia motina L. L. metu, tyčia sudavė kumščiu jai į dešinės rankos petį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai L. L. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis A. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis A. L. kaltu prisipažino visiškai, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir parodė, kad nusikaltimo įvykio naktį grįžo apie 01.00 – 01.30 val. laiku į motinos namus, kur ir pats kartu gyvena, girtas, kadangi dar norėjo išgerti, ėmė prašyti motiną ir ieškoti pinigų alkoholiui, tačiau pats nerado, o motina duoti pinigų atsisakė, tarp jų kilo konfliktas. Jis dėl to stipriai supyko ir nesusilaikęs rankos kumščiu sudavė motinai kažkur į ranką, gali būti, jog pataikė į petį, suprato, kad dėl to motinai skauda. Kaltinamasis pritariantis, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam būtų paskirta laisvės apribojimo bausmė, kurią sutinkantis atlikti.

3. Nukentėjusioji L. L. parodė, kad jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose dviese su sūnumi (kaltinamuoju) kartu gyvenanti ir vedanti bendrą ūkį. Nusikaltimo įvykio metu jai būnant namuose ir gulint lovoje, į namus grįžęs neblaivus kaltinamasis ją prašė duoti jam pinigų alkoholiui, nes važiuosiantis pas merginas. Ji pinigų duoti atsisakiusi, kaltinamasis ėmė po namus pats ieškoti pinigų, tačiau sėkmingai, jis vis labiau pyko, tarp jų kilo ginčas, kurio metu kaltinamasis priėjęs prie lovos, kurioje ji gulėjusi, kumščiu sudavė jai į dešinės rankos petį, dėl ko ji kurį laiką jautusi fizinį skausmą. Po to sūnus išvertė ją iš lovos ir toliau ją kuitė, išsigandusi, jog smurtas pasikartos, ji telefonu iškvietusi policiją. Sūnus (kaltinamasis) prieš ją fizinį smurtą vartoja antrą kartą, - dėl pirmojo atvejo byla buvo nutraukta jiems susitaikius.

4. 2022 m. liepos 21 d. Asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji L. L. parodė kūno vietą, kurioje jautė fizinį skausmą, - dešinę ranką peties srityje. Vizualiai pastebimų fizinio poveikio į kūną žymių neužfiksuota.

5. 2022 m. liepos 21 d. policijos pareigūno Algimanto Rugio tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, kad vietoje tikrinant telefonu bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) iš pranešėjos nukentėjusios L. L. gautą informaciją apie sūnaus kaltinamojo A. L. smurtą prieš ją – ši pasitvirtino, nukentėjusioji L. L. buvo neblaivi, susijaudinusi ir akivaizdžiai įsibaiminusi, patvirtino, jog kilusio konflikto dėl pinigų alkoholiui metu kartu su ja jos namuose gyvenantis sūnus kaltinamasis A. L. tyčia sudavė jai gulėjusiai lovoje kumščiu į dešinės rankos petį, dėl ko ji jautė fizinį skausmą. Įvykio vietoje rasta didelė netvarka ir girtavimo pėdsakai.

6. 2022 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūra užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame mediniame vieno aukšto gyvenamajame name. Namų valda neaptverta, patekimas atviras. Į namą patenkama iš kiemo pusės per medines duris, vedančiais į priebutį, iš kurio yra praėjimas į kitas patalpas. Iš virtuvės yra arka (praėjimas be durų) į vieną iš kambarių. Šiame kambaryje rastos dvi sofos lovos, viena su išskleista miegama dalimi, ant kurios rasta patalynė.

7. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato patikrų alkotesteriu registracijos žurnale užfiksuota, kad Alkotesteriu Alkotest 7510 Nr. ARPK-0109, kaltinamajam A. L. 2022 m. liepos 21 d., 01:51 val. nustatytas 0,65 prom. girtumas.

8. Visi aukščiau aprašyti šios bylos faktiniai duomenys, surinkti ikiteisminiu tyrimu, teismo yra pripažįstami kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo ir jo asmeniškai kaltės įrodymais, jie nėra prieštaringi, vieni kitus papildo, patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus asmeninio buitinio pobūdžio konfliktui, neviešoje privačioje erdvėje, tyčia fiziškai smurtavo prieš kartu gyvenančią savo motiną nukentėjusiąją L. L. – sudavė kumščiu jai smūgį į dešinės rankos petį, sukeldamas nukentėjusiai kurį laiką trukusį fizinį skausmą.

II. Kaltinamojo veikos kvalifikacijos pagrįstumas.

Motyvuojamoji dalis

9. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas smūgį kumščiu į petį) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusiosios sveikatai, t. y. fizinio skausmo jai sukėlimą (pakenkimas nukentėjusios sveikatai didesniu mastu (kūno sužalojimai) teisės aktų nustatyta tvarka nėra konstatuoti. Trečia, tyčinis smūgio kumščiu sudavimas į petį gulinčiai lovoje nukentėjusiajai, sukėlęs jai kurį laiką trukusį fizinį skausmą, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojamas fiziniu nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nuosekliai nurodytos kaltinamojo fizinio smurtavimo prieš ją pasekmės šio asmens sveikatai – fizinio skausmo sukėlimas, buvo akivaizdžios ir byloje yra pakankamai pagrįstos tiek pačios nukentėjusiosios pareiškimais, tiek policijos pareigūnų iškart po nusikaltimo įvykio užfiksuotais duomenimis (tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, nukentėjusios asmens kūno apžiūros protokolas, vaizdo ir garso registratoriais padaryti įrašai) jo vietoje, tiek ir paties kaltinamojo paaiškinimais. Penkta, kaltinamasis byloje įrodytus nusikalstamus veiksmus atliko neviešoje erdvėje, šeimos namų kambaryje, todėl yra pagrindas spręsti, kad šiuo atveju viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo. Šešta, kaltinamojo ir nukentėjusiosios, kaip sūnaus ir motinos, bendras gyvenimas nustatytomis byloje aplinkybėmis atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis kasacinėje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusioji pastarajai priklausančiuose namuose kartu gyvena nuolat, veda bendrą ūkį, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

III. Bausmės individualizavimas ir kt. sprendimų argumentai.

10. Spręsdamas kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Pastarąjį teismas kvalifikuoja mažesniu nei rūšinio lygmens (vidurkio) kaip jis apibrėžtas rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 straipsnio 2 dalis) dispozicijoje, kadangi smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo jokių papildomų įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, smurtinių veiksmų skaičius buvo minimalus (1 trauminis poveikis į kūną (smūgis), smurtu sukeltos pasekmės savo pobūdžiu taip pat minimalios (sveikata nesutrikdyta, sužalojimų nekonstatuota), konflikto vada buvo grynai buitinio pobūdžio, dėl kurio galimų pasekmių tam tikrą riziką prisiėmė ir pati iki artimo sunkiam girtumo laipsnio nuo alkoholio apsvaigusi nukentėjusioji. Nors tai kaltinamojo nuo atsakomybės neatleidžia, tačiau mažina jo kaltės laipsnį (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

11. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai ) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija – nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamais kaltinamojo veiksmais sukeltų pasekmių (fizinio skausmo pojūčio) atsiradimo nukentėjusiajai momento, kas iš esmės sutapo su paties smurtinio veiksmo atlikimu (smūgio sudavimu) (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti kaltinamajam bausmę faktinio pagrindo nėra.

12. Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina dar iš esmės teigiama (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas): kaltinamasis teisiamas pirmąjį kartą, per paskutiniųjų 1 metų laikotarpį už administracinius nusižengimus nubaustas vienintelį kartą ir švelniausi nuobauda – įspėjimu, jis yra visiškai darbingas, tačiau nedirba – registruojasi darbo ieškančiu bedarbiu Užimtumo tarnyboje, išlaikytinių kaltinamasis neturi, priklausomybių ligų ar psichiatro priežiūra ar gydymas jam nebuvo ir nėra taikoma. Kita vertus, kaltinamasis maždaug prieš pusantrų metų jau buvo analogiškai nusikaltęs prieš tą pačią nukentėjusiąją, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pakankamų išvadų nepadarė ir vėl naujai analogiškai ir tyčia nusikalto.

13. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas kvalifikuoja jo visišką prisipažinimą kaltu, reiškiamą nuoširdų gailėjimąsi ir padėjimą savo parodymais atskleisti bylai reikšmingas aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe kvalifikuojama tai, kad nusikalstamą veiką jis įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio iki lengvo girtumo, kuris tiesiogiai priežastingai ir nulėmė jo nusikalstamą elgesį (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

14. Teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį ir įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, esant po vieną atsakomybę lengvinančiai ir sunkinančiai aplinkybėms, kurių tarpusavio svoris ir reikšmė bausmės individualizavimo aspektu vertinama labiau lengvinančios naudai, konstatavus iš esmės dar teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktas 12), kaltinamojo bedarbystę ir kt. jo asmeninę ir turtinę padėtį, yra teisinga kaltinamajam paskirti prokuroro prašomos dar švelnesnės rūšies ir dydžio 9 mėn. laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra bausmę, įpareigojant kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi. Bylos procesą užbaigiant supaprastintai – teismo baudžiamuoju įsakymu, ir kaltinamajam visiškai prisipažinus kaltu, jo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir skiriamos bausmės dydis jam sumažintinas 1/3 dalimi – t. y. iki 6 mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi (BK 48 straipsnio 1-3 dalys, 61 straipsnio 3 dalis). Tokia bausmė, tiek savo rūšimi, tiek dydžiu (trukme), teismo vertinimu, atitiks jos paskirtį ir teisingumo principą, bus pakankama bausmės tikslams pasiekti, adekvati ir proporcinga tiek nagrinėjamos kaltinamojo veikos pobūdžiui, tiek ir jo paties pavojingumo visuomenei laipsniui. Kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 straipsniai). Kaltinamajam A. L. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant tai įvykdyti per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis). Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikinajame sulaikyme išbūto laiko 2022 m. liepos 21 d., – už 2 dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės (BK 66 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam A. L. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, ji panaikintina.

15. Civilinių ieškinių baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti jį 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę A. L. sumažinti 1/3 dalimi, tai yra iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo su intensyvia priežiūra, įpareigojant kasdien nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, kiek tai nebus susiję su legaliu darbu ar mokymusi.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo A. L. laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 (dvi) dienas skiriamos jam laisvės apribojimo bausmės.

Skirti A. L. baudžiamojo poveikio priemonę – per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą, kardomąją priemonę panaikinti.

Išaiškinti nuteistajam A. L., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo įsakymo įteikimo dienos paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Algis Vieraitis