Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei N. P. su trečiuoju asmeniu UAB „MCB Finance“, dalyvaujant institucijai, duodančiai išvadą, Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kai tėvai gyvena atskirai, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, taip pat panaudojant valstybės teikiamą paramą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; vaiko norus ir pažiūras. Atsižvelgdamas į dukros interesus, prašo nustatyti jos gyvenamąją vietą su jos motina N. P., nes dukra nuo pat gimimo gyvena su motina ir yra prie jos pripratusi. Tačiau, vadovaudamasis CK 3.170 str., kuris numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur jie gyvena, prašo teismo nustatyti bendravimo su dukra tvarką.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei CK 3.192 str. įtvirtinta imperatyvi išimtinai abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog priteisiant išlaikymą nepilnamečiam vaikui yra būtina atsižvelgti į šias aplinkybes: vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, būtiną išlaikymo dydį, proporcingą vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai. Jis neturi duomenų, kokio dydžio pajamas šiuo metu gauna atsakovė, kiek žino, jog turi savo verslą. Tačiau, kaip supranta, dukrą ji išlaiko pakankamai. Jis dirba UAB "N." vairuotoju, darbo užmokestis yra nepastovaus dydžio, tik truputį viršija 1000 Lt, ką patvirtina pridedama SODros pažymos kopija, kitų pajamų neturi, nekilnojamojo turto neturi, todėl dukros išlaikymui galėtų skirti po 200 Lt per mėnesį, kurį ir prašytų priteisti periodiniais mokėjimais kiekvieną mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pervedant šias lėšas į dukros vardu jo atidarytą sąskaitą Lietuvoje.

Atsižvelgdamas į tai, kad yra darbingas, išlaikymo sau iš atsakovės nereikalauja. Atsakovei, kaip kaltajam asmeniui dėl santuokos iširimo, išlaikymas nėra priteistinas.

Nekilnojamojo turto santuokoje jie neįgijo. Jam priklausantis vienas automobilis yra įgytas iki santuokos sudarymo, todėl po santuokos nutraukimo nedalintinas.

Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytos transporto priemonės, kurių vidutinė rinkos vertė 8000 Lt: automobilis RENAULT KANGOO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4000 Lt (pagal www.autogidas.lt) ir motociklas HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. 445AM, VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 4000 Lt (ieškovo vertinimu), kuriomis naudojasi jis, priteistinos jam, už ką jis sutinka sumokėti atsakovei 4000 Lt dydžio kompensaciją per vienerius metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Jie turi ir bendrą kreditorių UAB "MCB Finance", nes jis 2013-12-29 yra sudaręs su šia įmone paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią visus sutartinius įsipareigojimus ir teises prašo palikti jam, tik nevykdymo atveju palikti jiems abiem atsakyti solidariai. Kreditorius apie bylos iškėlimą informuotas, įrodymai pridedami. Kito dalintino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, dalintinų piniginių lėšų, vertybinių popierių, turtinių teisių bei įsipareigojimų bei kitokio turto, kuris būtų dalintinas nutraukiant santuoką, jie neturi.

Vadovaujantis CK 3.54 str. 4 d., jis neprašo skirti termino susitaikyti, kadangi atsakovė savo veiksmais aiškiai demonstruoja neketinanti saugoti šeimos, jis taip pat nebėra suinteresuotas išsaugoti šeimos tik dėl paties santuokos sudarymo fakto, o tokio termino paskyrimas tik vilkintų teismo procesą bei bereikalingai eikvotų tiek šalių, tiek teismo laiką. Taip pat pažymėtina, jog susitaikymas negalimas ir dėl to, kad su atsakove dėl jos pačios valios bei elgesio beveik dveji metai jie gyvena atskirai ir faktiškai nebendrauja.

Atsakovė N. P. į teismo posėdį neatvyko, pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, kadangi gyvena J. K. ir atvykti negali bei nurodė, kad santuoka dėl vieno sutuoktinio kaltės niekada neišyra, yra kaltos abi pusės bei išvardijo kokį fizinį ir psichologinį smurtą yra patyrusi iš ieškovo, tačiau ranka rašytame laiške išdėstytoms aplinkybėms pagrįsti jokių įrodymų nepateikė, ieškinio reikalavimų neginčijo, atsiliepimo nustatytu laiku ir atitinkančio įstatymo reikalavimus teismui nepateikė, apie visus byloje vykusius posėdžius jai buvo pranešta asmeniškai, asmeniškai įteikti bylos procesiniai dokumentai, todėl byla išnagrinėta iš esmės, atsakovei nedalyvaujant (42, 45, 54, 56, 57 b. l., CPK 246 str. 1 d., 2 d.).

Trečiojo asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, nepateikė prašymų bylos nagrinėjimą atidėti, apie visus teismo posėdžius jam buvo pranešta tinkamai, todėl byla išnagrinėta iš esmės, trečiojo asmens atstovui nedalyvaujant (37, 51 b. l., CPK 247 str.).

Iš santuokos liudijimo (7 b. l.) matyti, kad ieškovė N. V. (P.) ir atsakovas A. P. susituokė (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje.

Iš gimimo liudijimo (10 b. l.) matyti, kad nepilnamečio vaiko E. P., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra A. P. ir N. P.

Iš duomenų apie transporto priemones (11-12, 13, 15 b. l.) matyti, kad santuokoje yra įgytas vienas automobilis ir vienas motociklas, kurie yra registruoti ieškovo vardu.

Iš VĮ Registrų centro svetainės išrašų (14, 16 b. l.) matyti, kad santuokoje įgyto nekilnojamojo turto šalys neturi.

Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą (17-19 b. l.) matyti, kad ieškovas dirba UAB „N.“ ir jo darbo užmokestis per mėnesį už praeitus metus sudarė po 250 eurų.

Iš mokėjimo plano ir pranešimo kreditoriui (20-21, 22 b. l.) matyti, kad ieškovas nuo 2014-01-28 kas mėnesį iki 2015-12-19 moka kreditą UAB „MCB Finance“ po 240,68 Lt bei yra pranešęs kreditoriui apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Giedrė Židonienė teismo posėdyje paaiškino, jog 2014-12-19 teikiant teismui išvadą dėl ieškinio, buvo nurodyta, jog negali išvados pateikti, nes N. P. šeima negyvena Lietuvoje ir išvykimo iš Lietuvos nėra deklaravusi. Nurodė, jog teismo posėdžio metu situacija paaiškėjo, nes A. P. paaiškino viską apie šeimą, buvo perskaitytas N. P. laiškas. Vaiko teisių skyrius neturi informacijos, kad E. P. būtų netinkamai prižiūrima, nes tokie duomenys skyriuje gaunami ir iš užsienio valstybių, todėl visiškai pritaria ieškinio reikalavimui dėl mergaitės gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Dėl išlaikymo iš ieškovo priteisimo, mano, kad išlaikymas turėtų būti priteistas pastoviam naudojimui, nes vaikas gyvena šiai dienai, eina į mokyklą, pinigai reikalingi kasdieniams poreikiams, ir motina turėtų nuspręsti, kaip pinigus naudoti, ir tik kilus abejonių dėl netinkamo pinigų naudojimo, būtų galima spręsti kitaip. Dėl ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos su dukra pritaria, kadangi reikalavimai yra pagrįsti, tačiau norėtų iš anksto gauti informaciją apie tėvo bendravimą su dukra, kad galėtų tam bendravimui tarpininkauti.

Ieškovo A. P. ieškinys atsakovei N. P. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jai priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kreditorinių įsipareigojimų įvykdymo yra pagrįstas, teisėtas, neginčijamas atsakovės ir tenkinamas visiškai.

Teismas gali pripažinti sutuoktinį kaltu dėl santuokos iširimo pagal CK 3.60 str., jeigu jis pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, kurios numatytos CK trečiosios knygos straipsniuose, nustatančiuose sutuoktinių teises ir pareigas. CK 3.27 str. 1 d. numatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.60 str. įtvirtintas sutuoktinių lygiateisiškumas reiškia ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas bei atsakomybę už visą šeimą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada, tiek šeimoje, tiek už jos ribų, turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali priešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai privalo paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Lojalumas kartu reiškia protingą toleranciją ir pakantumą, be kurių neįmanomas šeimos gyvenimas. Sutuoktinis turi toleruoti kito sutuoktinio pasirinktą profesiją, užsiėmimą, pomėgius, kiek tai nepažeidžia kito sutuoktinio ir visos šeimos teisių ir interesų.

Ieškovo A. P. ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, patvirtintomis teismo posėdžio metu, nustatyta, kad faktiškai ieškovo ir atsakovės santuoka jau yra iširusi, kadangi jau du metus jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, jokių šeimyninių santykių nepalaiko, nes atsakovė liko gyventi užsienyje su kitu vyru, o ieškovas grįžo gyventi į Lietuvą, kadangi atsakovė nebenorėjo su juo santuokoje gyventi, pasirinkdama kitą vyrą. Ieškovo nurodyta atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo yra pagrįsta jo paaiškinimu, ko atsakovė N. P. nepaneigė, pateikdama teismui prieš posėdį paštu atsiųstą laišką. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms, santuoka tarp šalių nutrauktina dėl atsakovės kaltės, paliekant šalims santuokines pavardes – P. ir P.

Teismas, priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo bei santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padengimo (CPK 385 str.). Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo senato 2002 m. birželio 21 d. nutarimu Nr.35 „Dėl įstatymų taikymo teismų praktikoje, nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, tėvams gyvenant skyrium“, vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatoma su vienu iš tėvų, atsižvelgiant į vaiko interesus ir jo teisių įgyvendinimą, tai yra, kad būtų užtikrintas vaiko vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Mažametė dukra E. P. dėl jos gyvenamosios vietos nustatymo teismo posėdyje negalėjo būti išklausyta, kadangi gyvena su mama užsienyje (CK 3.164 str.).

Kad vaiko interesai nebus pažeisti ir kad atsakovė N. P. dukra tinkamai rūpinasi, patvirtino žodžiu teismo posėdyje pateikta Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo kartu su motina, ieškovo ieškinyje išdėstytos aplinkybės bei paaiškinimas teismo posėdžio metu. Todėl esant išdėstytoms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl dukros gyvenamosios vietos su motina nustatymo yra pagrįstas, teisėtas ir tenkinamas visiškai.

Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Tiek CK 3.156 str., tiek 3.192 str. 2 d. – nustatyta, kad abie­jų tė­vų tei­sės ir pa­rei­gos auk­lė­ti vai­kus yra ly­gios ir išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 23.3 straipsnio 1 dalis). Vai­kų iš­lai­ky­mo tie­sio­gi­nis tiks­las – mak­si­ma­liai pa­ten­kin­ti vai­ko po­rei­kius ir in­te­re­sus. Vai­kų po­rei­kiai ir in­te­re­sai yra pa­grin­di­niai kri­te­ri­jai, nu­le­mian­tys išlaiky­mo dy­dį ir for­mą. Jei tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis lei­džia, tu­ri bū­ti nu­sta­ty­tas maksimaliai pa­ten­ki­nan­tis vai­kų po­rei­kius iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 straips­nio 2 da­lis), jei ne – tai iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri pa­ten­kin­ti bū­ti­nus vai­ko po­rei­kius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pri­tei­siant vaikui iš­lai­ky­mą bū­ti­niems po­rei­kiams pa­ten­kin­ti pripa­žin­ti­nas bū­ti­nu mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos dy­džio iš­lai­ky­mas. Toks orien­ta­ci­nis kri­te­ri­jus dėl pri­teis­ti­no iš­lai­ky­mo dy­džio nu­sta­ty­ti­nas at­si­žvel­giant į CK 6.461 straips­nio 2 da­lies nuo­sta­tas, kad vie­no mė­ne­sio iš­lai­ky­mo ver­tė ne­ga­li bū­ti ma­žes­nė už vie­ną mi­ni­ma­lią mė­ne­sio al­gą (MMA). Tuo at­ve­ju, kai vai­ko tė­vo (mo­ti­nos) tur­ti­nė pa­dė­tis yra sun­ki ir ji pa­grįs­ta by­lo­je su­rink­tais įro­dy­mais, teis­mas ga­li nu­sta­ty­ti ir ma­žes­nį nei mi­ni­ma­li mė­ne­si­nė al­ga iš­lai­ky­mą, ta­čiau iš­lai­ky­mo dy­dis, atsižvel­giant į kon­kre­čias by­los ap­lin­ky­bes, ne­tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nis už mi­ni­ma­lų gy­ve­ni­mo ly­gį. Išlaikymas turi būti priteisiamas ir iš tėvo (motinos), gaunančio tik minimalią mėnesio algą, senatvės pensiją ar kitokias minimalias pajamas. Sunki tėvų turtinė padėtis turi reikšmės išlaikymo dydžiui, tačiau negali būti pagrindas atleisti tėvą (motiną) nuo pareigos išlaikyti vaikus. Remiantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, bei siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien tik minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje).

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, ieškovo paaiškinimu teismo posėdyje ir vadovaujantis CK 3.192, 3.194, 3.196 str., ieškovo reikalavimas dėl dukros išlaikymo iš jo priteisimo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 60,00 eurų (200,00 litų) tenkinamas visiškai, kadangi ieškovas pats siūlo teikti išlaikymą dukrai, indeksuojant šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka bei paskiriant atsakovę šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Kaip matyti iš byloje pateiktų VĮ „Regitra“ išrašų, ieškovas ir atsakovė, gyvendami santuokoje, įgijo transporto priemones, registruotas ieškovo vardu, kurias ieškovas prašo priteisti jam, o atsakovei sumokėti už tai kompensaciją, kas atitinka CK 3.116 str., 3.117 str. nuostatas, todėl šis ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir tenkinamas.

Kaip matyti iš byloje pateiktų mokėjimo plano ir pranešimo kreditoriui apie bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimą, ieškovas ir atsakovė turi bendrą kreditorių UAB „MCB Finance“, kuriam esančius įsipareigojimus ieškovas prašo palikti jam ir tik nevykdymo atveju, palikti atsakyti solidariai su atsakove, todėl šis ieškovo reikalavimas taip pat tenkinamas, kaip pagrįstas.

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteistinas 76,75 eurų (265 Lt) jo sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis, 260,66 eurų (900 Lt) advokato išlaidos už dokumentų paruošimą, kurios yra pagrįstos kasos pajamų orderiais, bei 0,99 euro (3,45 Lt) dokumentų siuntimo paštu išlaidos, iš viso iš atsakovės ieškovui priteistina 338,40 eurų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str., 98 str.).

Visiškai tenkinant ieškinį, iš atsakovės į valstybės pajamas yra priteistinas 21,60 eurų žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovas atleistas ir 14,03 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 85 str. 1 d. 3 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 264, 268, 270, 279, 380, 385 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 79, tarp N. V. (P.) a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ir A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Pakruojo r. sav., turinčių vieną nepilnametę dukrą E. P., gimusią (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovės kaltės ir po santuokos nutraukimo šalims palikti santuokines pavardes – P. ir P.

Nepilnametės E. P., gimusios (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą nustatyti su motina (atsakove) N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančia 40 Y. R., O. O., OX3 8NR UK.

Priteisti iš ieškovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio UAB „N., išlaikymą nepilnametei dukrai E. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą periodinėmis išmokomis po 60,00 (šešiasdešimt) eurų kas mėnesį, indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšas pervedant į dukros vardu atidarytą sąskaitą banke, nuo bylos iškėlimo teisme – 2014-12-05 iki dukros pilnametystės - 2026-10-18.

Paskirti atsakovę N. P. dukros išlaikymui gautų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti tokią tėvo (ieškovo) A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką:

- kas antri metai tėvo pageidavimu dukra praleidžia laikotarpį nuo Šv. Kalėdų iki Naujųjų metų su tėvu jo pasirinktoje vietoje,

- kiekvienais metais ne mažiau kaip vieną kartą dukros atostogų metu ne mažiau kaip savaitę laiko dukra praleidžia su tėvu jo pasirinktoje vietoje,

- motinai su dukra atvykus laikinai į Lietuvą, tėvas turi teisę susitikti su dukra ne trumpiau kaip dviem dienoms jo pasirinktoje vietoje,

- tėvui esant komandiruotėje ar kitais reikalais dukros gyvenamojoje vietoje užsienyje, pranešus motinai ne vėliau kaip prieš parą, tėvas turi teisę susitikti su dukra suderintoje su motina vietoje,

- tėvas turi teisę pagal savo galimybes pasimatyti su dukra ir kitu laiku, susitikimo trukmę ir vietą ne vėliau kaip prieš parą suderinęs su motina,

- tėvas turi teisę kartą per savaitę bendrauti su dukra telefonu ar „Skype“.

Santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas transporto priemones padalinti taip:

- automobilį RENAULT KANGOO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1158,48 eurų (4000 Lt), palikti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- motociklą HONDA (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1158,48 eurų (4000 Lt), palikti A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

- už atitenkančias transporto priemones įpareigoti ieškovą A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėti atsakovei N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) piniginę 1158,48 eurų (4000 Lt), dydžio kompensaciją per vienerius metus nuo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimo dienos.

Visus sutartinius įsipareigojimus ir teises pagal A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu 2013-12-29 paimtą paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB "MCB Finance", palikti A. P., o nevykdymo atveju atsakomybę palikti solidarią su atsakove N. P..

Priteisti ieškovui A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios 40 Y. R., O. O., OX3 8NR UK, 338,40 eurų (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus ir 40 centų) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 76,75 eurų žyminis mokestis, 260,66 eurų advokato išlaidos ir 0,99 euro pašto išlaidos už dokumentų siuntimą.

Priteisti iš atsakovės N. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios 40 Y. R., O. O., OX3 8NR UK, į valstybės pajamas 35,63 eurų (trisdešimt penkis eurus ir 63 centus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 21,60 eurų žyminis mokestis ir 14,03 eurų išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sumokant jas į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) (lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.