Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Erikai Simaitei, dalyvaujant pareiškėjos N. A. atstovei advokatei Audronei Grigelionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. A. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo L.A., atstovaujamas globėjos D. Č., VĮ „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ klausimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo spręsti teismo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) Pareiškėja N. A. yra R. A. dukra. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašą nustatyta, kad R. A. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 269/538 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog ji po motinos R. A. mirties priėmė palikimą pradėjusi faktiškai valdyti turtą. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja N. A. yra R. A. dukra, suinteresuotas asmuo L.A. yra R. A. anūkas, ir galimas įpėdinis. Byloje duomenų apie tai, kad po R. A. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla nėra. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Pareiškėja nurodė, kad po motinos mirties prižiūrėjo jai priklausiusį nekilnojamąjį turtą - 269/538 dalį žemės sklypo, ir ½ dalį sodo pastato, esančius (duomenys neskelbtini), juos valdė bei mokėjo su nekilnojamuoju turtu susijusius mokesčius. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja po motinos R. A. mirties mokėjo už SB „Diana“ suteiktas paslaugas adresu (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į pareiškėjos atstovės paaiškinimus bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjos nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, taigi teismas pripažįsta, kad pareiškėja po motinos R. A. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdama įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.

Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjos atstovės paaiškinimus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad pareiškėja po R. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja N. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.