- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-04-21
- Bylos Nr.
- A-143-497-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- M. P.
- Atsakovas
- Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Lietuvos valstybei, atstovaujamam Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl teisės aktų panaikinimo ir moralinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas M. P. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 4) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą Nr. 1198 „Dėl nuteistojo nubaudimo“, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Kalėjimų departamentas) 2007 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. 2S-3008 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ ir priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamo Marijampolės pataisos namų, 30 000 Lt neturtinę žalą.
Pareiškėjas nurodė, kad Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmai ir skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda – papeikimas, yra neteisėti. Nuobauda paskirta už tai, kad jis nesilaikė asmens higienos, t. y. buvo nesiskutęs. Teigė, jog barzdos jis neaugino, buvo nesiskutęs tik dvi dienas, jo manymu, atrodė tvarkingai. Paskutinį kartą po skutimosi netyčia sulaužė skutimosi peiliuką ir dvi dienas neturėjo galimybės įsigyti naujos skutimosi priemonės. Nurodė, jog dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmų ir nepagrįstai paskirtos nuobaudos stipriai pablogėjo sveikata, patyrė stresą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nemigą, pasityčiojimą, kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, dėl to patyrė 30 000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepimu į skundą (b. l. 17 – 18) su skundu nesutiko.
Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 17 d. apie 11.30 val. buvo nesiskutęs barzdos kelias dienas, nesilaikė asmens higienos. Tokiu savo elgesiu jis pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų, taip pat Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2006 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 4/07-87 patvirtintos Reglamentuotos Marijampolės pataisos namų vidaus tvarkos (toliau – Tvarka) 2.7, 3.18 punktų reikalavimus. Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, skundžiamu nutarimu pareiškėjui drausminė nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai ir teisėtai.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 19 – 20) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, pareiškėjui nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai ir jos panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas siekia žalos atlyginimo, tačiau ginčijamu įsakymu drausminė nuobauda paskirta pagrįstai, taigi aktas teisėtas, be to, jis nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti žalos padarymo faktą ar dydį, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A14-1691/2005.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 21 d. sprendimu (b. l. 67 – 69) pareiškėjo skundą atmetė.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Bausmių vykdymo kodekso 2, 10 straipsniais. Pažymėjo, jog bausmių vykdymo teisinius santykius reguliuojančiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra reglamentuota draudimų nuteistiesiems nešioti barzdą. Tačiau pagal Bausmių vykdymo kodekso 116 straipsnį pataisos įstaigose nustatoma vidaus tvarka, numatanti nuteistųjų teises, pareigas, draudimus, su kuriais jie pasirašytinai supažindinami. Tokiose vidaus tvarkose įstatymo normos gali būti detalizuotos ir jose gali būti reglamentuotos atitinkamos elgesio taisyklės. Nurodė, jog Marijampolės pataisos namuose nuteistųjų teisės, draudimai bei pareigos reglamentuoti Tvarkos, kurios 2.7 punkte nustatyta, kad nuteistieji privalo laikytis asmens higienos, o 3.18 punktas draudžia užsiauginti barzdą. Teismo nuomone, tokie draudimai neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Teismas pažymėjo, jog nuteistieji yra asmenys, kurių teisinė padėtis speciali – jų asmeninių laisvių suvaržymai, draudimai, apribojimai, kai to reikalauja viešieji visuomenės interesai, naujos specialios teisės ir pareigos, kurių neturi nenuteisti asmenys, yra neišvengiami. Taigi poįstatyminiame akte – pataisos namų vidaus tvarkoje – nustatytas draudimas auginti barzdą nepažeidžia nuteistųjų orumo, nėra diskriminuojančio pobūdžio, neprieštarauja bausmių vykdymo principams ir sietinas su kalinių asmeninės higienos skatinimu, jų įpročių ugdymu, būtinumu tiksliai ir operatyviai identifikuoti nuteistųjų asmenybes, kontroliuojant jų judėjimą ir elgesį įstaigos viduje, taip pat visuomenės interesu, siekiant, kad tokie asmenys po laisvės atėmimo bausmės atlikimo įgytų tinkamus socialinius įgūdžius. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2007 m. rugpjūčio 16 d. rytinio patikrinimo metu laisvės atėmimo vietoje buvo pastebėtas kelias dienas nesiskutęs barzdos, todėl buvo perspėtas, duodant žodinį nurodymą laikytis asmens higienos ir nusiskusti barzdą. Tokias aplinkybes patvirtino liudytojas R. Z., paaiškinęs, kad pareiškėjo barzda buvo akivaizdžiai matoma, 4 – 5 dienas neskusta. Pareiškėjas šio žodinio pareigūno nurodymo neįvykdė, 2007 m. rugpjūčio 17 d. iškviestas pokalbiui pas įstaigos pareigūną, vėl buvo pastebėtas nesiskutęs (šias aplinkybes patvirtino liudytojas Benediktas S. Č.), todėl dėl šio fakto būrio viršininkas surašė tarnybinį pranešimą ir pareiškėjui pataisos namų direktoriaus nutarimu buvo skirta nuobauda – papeikimas. Pareiškėjas paaiškinime ir teisme nurodė, kad nesiskutęs jis buvo tik dvi dienas, todėl negalima sakyti, jog jis augino barzdą, tačiau liudytojai vienareikšmiškai patvirtino, kad pagal pareiškėjo išvaizdą buvo galima spręsti, kad jo auginama barzda yra neabejotinai daugiau negu dviejų dienų. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne („Mintis“, 1972 m. leidimas, p. 73) barzda – tai apatinės veido dalies plaukai. Taigi, pagal tiesioginę šio žodžio reikšmę, plaukų ilgis barzdos apibūdinimui įtakos neturi. Liudytojų parodymais nustačius, kad pareiškėjas buvo 4 – 5 dienas nesiskutęs, pripažintina, kad jis buvo su barzda. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių pažeidimo faktą. Teismas pabrėžė, kad jokių priešiškų santykių tarp pareiškėjo ir liudytojų nenustatyta, todėl abejoti šių liudytojų parodymais, vertinti juos kaip nepatikimus nėra pagrindo. Bylos medžiaga nustačius, kad pareiškėjas augino barzdą ir tokiu būdu pažeidė Tvarkos 2.7 ir 3.18 punktus, išvestinis reikalavimas dėl neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos – 30 000 Lt, priteisimo taip pat atmestinas.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 75 – 79) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes barzdos neaugino. Nėra objektyvių įrodymų, kad buvo užsiauginęs barzdą.
2. Skiriant nuobaudą, nebuvo prašoma pateikti paaiškinimą.
3. Draudimas auginti ir nešioti barzdą yra ribojimas, neatitinkantis teisingumo, protingumo, proporcingumo principų, pažeidžiantis asmens neturtines teises, nustatytas tarptautiniuose ir Lietuvos teisės aktuose.
4. Pažeidus jo žmogaus teises, jam patyrus stresą, dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nemigą, pablogėjus sveikatai, dėl to vartojus vaistus, patirta neturtinė žala yra pagrįsta.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97 – 98) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjo teiginys, jog nebuvo paimtas jo paaiškinimas apie pažeidimą raštu, neatitinka tikrovės.
2. Pareiškėjas barzdą augino daugiau nei dvi dienas. Akivaizdu, jog barzda buvo auginama 4 – 5 dienas.
3. Pareiškėjas buvo nesiskutęs barzdos kelias dienas, nesilaikė asmens higienos, todėl pažeidė Tvarkos 2.7, 3.18 punktų reikalavimus. Drausminė nuobauda – papeikimas, jam paskirta pagrįstai ir teisėtai.
4. Reikalavimas laikytis įstatymo reglamentuotos tvarkos atliekant bausmę nevertinamas kaip žmogaus teisių pažeidimas, todėl reikalavimas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 100 – 102) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nėra pagrindo teigti, jog liudytojo R. Z. nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės ir melagingos.
2. Atsižvelgiant į padaryto pažeidimo aplinkybes bei vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsniu, pareiškėjui nuobauda – papeikimas, paskirta pagrįstai ir jos panaikinti nėra pagrindo.
3. Tvarka priimta neperžengiant įstatymo suteiktos kompetencijos ribų, neprieštarauja teisės aktams, saugantiems nuteistųjų teises.
4. Pareiškėjas privalėjo įrodyti civilinės atsakomybės pagrindą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str. 1 d.), tačiau tokių įrodymų nepateikė, nepateikė ir įrodymų, galinčių patvirtinti žalos padarymo faktą ar dydį.
IV.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduoto skundo matyti, jog reikalavimą panaikinti skundžiamus sprendimus pareiškėjas grindžia tuo, kad nebuvo pažeidęs Tvarkos 2.7 ir 3.18 punktų reikalavimų, t. y. laikėsi asmens higienos ir nebuvo užsiauginęs barzdos. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus ir reikšmingas byloje esančių įrodymų vertinimo klausimas. Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad pareiškėjo teigimas, jog (kalbant apie tariamai pareiškėjo padaryto minėto nusižengimo nustatymo laiką - 2007-08-17 11³⁰ val.) jis buvo nesiskutęs tik dvi dienas ir tik dėl to, kad nulūžo skutimosi peiliukas, o naujo jis nusipirkti nespėjo, nėra patvirtintas kitais byloje esančiais arba pareiškėjo nurodytais įrodymais. Priešingai, iš byloje esančių pareigūno 2007 m. rugpjūčio 17 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 5), pirmosios instancijos teismo apklaustų liudytojų B. S. Č. ir R. Z. parodymų (b. l. 61-65) matyti, kad pareiškėjas buvo nesiskutęs ilgesnį laikotarpį (4-5 dienas), prieš keletą dienų iki minėtos pažeidimo nustatymo dienos žodžiu buvo įspėtas apie būtinumą laikytis nustatytos tvarkos. Esant tokiems įrodymams, kolegija neturi pagrindo daryti kitokios negu pirmosios instancijos teismo padaryta išvados apie Tvarkos 2.7 ir 3.18 punktų nustatytų reikalavimų pažeidimo fakto nustatymą. Apeliaciniame skunde nėra pateikti argumentai, kurie leistų abejoti nurodyta išvada arba ją paneigti.
Apeliaciniame skunde (pažymėtina, kad tik apeliaciniame skunde) yra keliamas pačių Tvarkos 2.7 ir 3.18 punktų teisėtumo klausimas. Todėl kolegija pripažįsta būtina pasisakyti ir šių apelianto argumentų pagrįstumo klausimu. Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pažymi, kad Tvarka yra patvirtinta vykdant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 4 punkto nurodymą pataisos įstaigų direktoriams parengti ir patvirtinti reikiamus teisės aktus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėms (toliau – ir Taisyklės) įgyvendinti. Nei Taisyklėse, nei Bausmių vykdymo kodekse nėra aptartas klausimas dėl leidimo ar draudimo laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems užsiauginti barzdą. Šiuose teisės aktuose (Taisyklių 1 p., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2 d. ir 10 str. 1 d.) yra nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimai gali būti nustatyti tik Lietuvos Respublikos įstatymų. Nurodytose teisės normose kalbama apie asmenų įstatymų nustatytų (saugomų) teisių bei laisvių apribojimus. Todėl nagrinėjamai bylai yra reikšmingas klausimas, ar (šiuo atveju) barzdos užsiauginimas (arba auginimas) gali būti priskirtas prie įstatymo saugomų asmeninių teisių (vertybių). Kolegija pažymi, kad šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs 2009 m. kovo 24 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143-364/2009. Šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime byloje, kuri savo aplinkybėmis yra panaši į šią administracinę bylą, yra pateikta Tvarkos 3.18 punkto teisėtumo analizė ir padaryta išvada, kad šis punktas (su nagrinėjamai bylai neaktualiomis išlygomis) neprieštarauja Bausmių vykdymo kodekso nuostatoms, t. y. draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims auginti barzdą nėra neteisėtas. Todėl, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi (kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina), kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pagrindo kitaip aiškinti materialinės teisės normų ir daryti kitokią, negu minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendime padaryta išvadą Tvarkos 3.18 punkto teisėtumo klausimu.
Taigi tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.