Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje teisėja Gražina Mataitienė, rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo J. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. B., A. R., J. R., R. R. ir VĮ „(duomenys neskelbtini)“, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo proseneliai J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajono Civilinės būklės aktų įrašų biure (registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Gyventojų registro duomenimis, prosenelis J. R. ir prosenelė J. R. susilaukė (duomenys neskelbtini) vaikų: R. B. (jo močiutės), gimusios (duomenys neskelbtini), A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), R. R., gimusio (duomenys neskelbtini), kurie byloje yra suinteresuoti asmenys. Santuokos metu jo proseneliai kartu su jo močiutės R. B. šeima pasistatė gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Iš Namų knygos išrašo matyti, kad prosenelis į šį namą iš (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi (duomenys neskelbtini), kur gyveno iki pat savo mirties. Namų knygos duomenimis, prosenelė J. R. taip pat nuo duomenys neskelbtini) m. lapkričio mėnesio apsigyveno šiame name, tačiau 2025-02-11 Gyventojų registro pažymoje apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad J. R. gyvenamąją vietą deklaravo nuo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) ir jos gyvenamoji vieta šiame name buvo deklaruota iki pat jos mirties – (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjo prosenelės J. R. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) dalį statinių, t. y. gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vykdomojo komiteto sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo prosenelio J. R. vardu nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius duomenys neskelbtini) teritorijoje, neįregistruotos. (Duomenys neskelbtini) mirus proseneliui J. R., į notarą dėl po jo mirties likusio palikimo priėmimo niekas nesikreipė – nei prosenelė, nei jų vaikai. Prosenelė J. R. buvo įsitikinusi, kad turtui esant registruotam jos vardu, po sutuoktinio mirties jai niekur nereikia kreiptis. (Duomenys neskelbtini) regioninio valstybės archyvo 2025-02-25 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) rajono notarinės kontoros dokumentuose paveldėjimo bylos į (duomenys neskelbtini) mirusio J. R. turtą nėra. Mirus proseneliui J. R., prosenelė J. R. priėmė po jo mirties likusį palikimą, pradėdama faktiškai visą turtą valdyti: ji tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir jam mirus iki pat savo mirties toliau liko gyventi jų bendrai įgytame nekilnojamajame turte, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, naudojosi kaip savo turte likusiais sutuoktinio daiktais, kartu bendrai užgyventais daiktais, buities prietaisais, baldais, knygomis, dokumentais, kuriuos priėmė, kaip palikimą, faktiškai pradėdama juos valdyti. Kadangi prosenelis J. R. mirė beveik prieš (duomenys neskelbtini) metus, tai tuo laikotarpiu nėra išsaugotų mokėjimo kvitų už elektrą, vandenį ir pan., tačiau faktą, kad ji po prosenelio mirties rūpinosi visu po jo mirties likusiu turtu patvirtina ir tai, kad ji siekė nuosavybės teise įgyti valstybinę žemę, esančią po jiems priklausiusia dalimi statinių. 1997-10-03 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ji įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo J. P. prosenelė J. R., gimusi (duomenys neskelbtini). Prosenelė J. R. testamentu visą savo turtą paliko jam, pareiškėjui J. P.. Jis įstatymų nustatytu terminu kreipęsis į notarą, priėmė jos palikimą. Tai patvirtina (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės L. S. 2025-01-27 išduotas liudijimas (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pasikreipęs į notarą, sužinojo, kad negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo į visą prosenelei priklausiusį turtą, nes ji nesusitvarkė paveldėjimo dokumentų po savo sutuoktinio J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirties. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo prosenelė J. R. aktyviais veiksmais, faktiniu valdymu, priėmė visą po sutuoktinio J. R. mirties atsiradusį palikimą.

Kadangi byloje palikimas atsirado iki (duomenys neskelbtini) m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) įsigaliojimo (CK įsigaliojo nuo 2001 m. liepos 1 d.), o J. R. mirė (duomenys neskelbtini), tai juridiniam faktui nustatyti taikytinos palikimo atsiradimo metu galiojusio (duomenys neskelbtini) m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK normos, reglamentavusios paveldėjimo teisinius santykius.

Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Pagal (duomenys neskelbtini) m. CK 587 straipsnio 2 dalį (duomenys neskelbtini) iš būdų priimti palikimą – tai faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti. Šis veiksmas turėjo būti atliktas per (duomenys neskelbtini) mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini) m. CK 587 straipsnio 3 dalis), ir jo teisinė reikšmė yra ta, kad jį atlikęs įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos (duomenys neskelbtini) m. CK 587 straipsnio 5 dalis, 568 straipsnis).

(Duomenys neskelbtini) yra išaiškinta, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimą ((duomenys neskelbtini) m. CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti ją nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo momentas nėra tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimą įforminimu, faktiškai priėmęs palikimą įpėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali būti įforminti vėliau. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais ((duomenys neskelbtini) nutartys bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., 9duomenys neskelbtini) nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą ((duomenys neskelbtini) Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) ((duomenys neskelbtini) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). (Duomenys neskelbtini) taip pat yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, jog įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, kad jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku ((duomenys neskelbtini) Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)).

Mirus proseneliui J. R., prosenelė J. R. priėmė po jo mirties likusį palikimą, pradėdama faktiškai visą turtą valdyti: ji tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir jam mirus iki pat savo mirties toliau liko gyventi jų bendrai įgytame nekilnojamajame turte, naudojosi ir prižiūrėjo turtą, naudojosi kaip savo turte likusiais sutuoktinio daiktais, kartu bendrai užgyventais daiktais, buities prietaisais, baldais, knygomis, dokumentais, kuriuos priėmė, kaip palikimą, faktiškai pradėdama juos valdyti. Faktą, kad J. R. po prosenelio mirties rūpinosi visu po jo mirties likusiu turtu patvirtina ir tai, kad ji siekė nuosavybės teise įgyti valstybinę žemę, esančią po jiems priklausiusia dalimi statinių. 1997 m. spalio 3 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ji įgijo nuosavybės teisę į (duomenys neskelbtini) dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Šiais aukščiau paminėtais veiksmais, kurie liudija J. R. sutikimą įgyti teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo, ji išreiškė savo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, tačiau į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo negavo.

Juridiniai faktai - tai įvairūs asmenų veiksmai, įvykiai, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Būtent kitokia tvarka kaip juridinio fakto nustatymas, nėra galimybės patvirtinti, kad J. R. priėmė savo mirusio sutuoktinio J. R. palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti.

Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad J. R. priėmė savo mirusio sutuoktinio J. R. palikimą per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėdama faktiškai jo turtą valdyti, pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.