Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-01-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-19-311/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-01-22
Bylos Nr.
1-19-311/2014
Teisminio proceso Nr.
1-65-1-00339-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rimantas Grigas
Nukentėjusysis
A. S., R. I.
Kaltinamasis
M. T.
Advokatai
Singrida Samoškienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-19-311/2014Teisminio proceso Nr. 1-65-1-00339-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.1.8.6.; 1.1.8.7.; 1.2.4.8.1.; 1.2.14.10.; 1.2.5.4.; 1.2.26.2.1.; 2.3.6.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 22 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas,sekretoriaujant Birutei Čyžaitei,dalyvaujant:prokurorei Ritai Raulynaitienei,gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,nukentėjusiesiems A. S., A. S., R. I.,kaltinamajam M. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, bedarbis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010-11-11 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. laisvės apribojimo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. 2013-03-11 apie 14.30 val. (duomenys neskelbtini), R. I. bute, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, plūsdamas įvairiais necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais, tyčia spyrė po vieną kartą sėdinčiai R. I. į kairiąją šlaunį, kairįjį šoną ir į kairįjį petį, po to laikė koja prispaudęs nukentėjusiosios R. I. galvą prie spintos, po to pagriebęs už kojų nuvilko ją ant grindų ir nukentėjusiajai R. I. gulint ant grindų, sukinėjo jai kojų pėdas, tuo sukėlė nukentėjusiajai R. I. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis M. T. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, daužydamas kumščiais ir spardydamas, išdaužė orkaitės durelių stiklą bei nulaužė orkaitės dureles, bendros 100 Lt vertės, po to tyčia nulaužė lovos medinį atlošą, 50 Lt vertės bei tyčia mesdamas ant grindų, sudaužė keturias lėkštes, bendros 40 Lt vertės, tuo sugadino 190 Lt vertės nukentėjusiosios R. I. turtą, t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Be to, kaltinamasis M. T. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia mediniu lovos atlošu keturis kartus bandė suduoti A. S. per galvą, tačiau pastarajam užsidengus galvą ranka, sudavė jam per kairiąją ranką, tuo sukėlė nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis M. T. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, mediniu lovos atlošu suduodamas nukentėjusiajam A. S., grasino jį nužudyti, sudaužyti kaip obuolį, pareikšdamas, kad jis iš to buto sveikas neišeis, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis M. T. apie 15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), vijosi nukentėjusįjį A. S. pėsčiųjų taku, esančiu greta Kauno g. link Prieplaukos g., garsiai šaukdamas, kad pavys ir užmuš, o prie tvenkinio, pagavęs ir laikydamas nukentėjusįjį už drabužių, tyčia kumščiu sudavė jam vieną kartą į galvą, du kartus į nugarą ir vieną kartą į šoną, tuo sukeldamas nukentėjusiajam A. S. fizinį skausmą, po to, nukentėjusiajam A. S. pabėgus, jis tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini), A. S. namų kieme, grasino sumušti nukentėjusįjį A. S., po to, įžūliais veiksmais - staiga puolė prie nukentėjusiojo A. S., bandydamas smūgiuoti jam rankomis, o A. S. užstojus sūnų, jis tyčia vieną kartą kumščiu sudavė A. S. j galvą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai A. S. fizinį skausmą, šiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad visko tiksliai neprisimena, nes buvo išgėręs. Išgėrinėjo pas nukentėjusiąją. Tada atėjo A. S. ir tarp jų kilo konfliktas. Po to su juo išėjo. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami kaltinamojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-03-11 nuo ryto gėrė pas kaimynę R. I.. Dėl savo girtumo tiksliai nepamena visų įvykio aplinkybių. Pas R. I. kartu gėrė ir pažįstamas A. S.. Gali būti, kad apie 14.30 val. tarp jo ir R. I. įvyko konfliktas, dėl ko nepamena. Nepamena, kad ją būtų mušęs ar kankinęs. Tačiau to neneigia. Anksčiau keturis metus sportavo (Tailando boksą). Pripažįstą, kad būdamas įniršęs sulaužė baldus R. I. namuose, galėjo sudaužyti keturias lėkštes. Prisimena, kad dėl kažkokios priežasties sukonfliktavo su A. S., su juo susimušė. Neprisimena, kaip atsirado prie A. S. namų ir kodėl konfliktavo jo namų kieme. Pripažįsta, kad pykčio priepuolio metu galėjo sumušti A. S., grasinti jam, tačiau, kodėl buvo toks piktas ir įniršęs, paaiškinti negali. Pripažįstu, kad triukšmavo A. S. namų kieme, išplūdo įvairiais necenzūriniais žodžiais jį ir jo motiną. Nepamena, kad kieme sumušė A. S. ir jo motiną. Nuoširdžiai gailisi padaręs šiuos nusikaltimus, pilnai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, jų atsiprašė, su jais susitaikė, pažada ateityje nebedaryti naujų nusikaltimų. Pripažįsta, kad šių nusikaltimų padarymui įtakos turėjo jo apsvaigimas nuo alkoholio, blaivas taip nepasielgtų. Nurodytu laikotarpiu jis gėrė kelias dienas iš eilės, todėl persigėrė ir nebegalėjo valdyti savo emocijų.

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus M. T. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (45, 49 b.l.), kaltinamasis juos patvirtino. Nurodė, kad su nukentėjusiąja susitaikė, jos atsiprašė.

Nors kaltinamasis M. T. kaltu prisipažino iš dalies, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiųjų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji R. I. parodė, kad buvo gimtadienyje, į kurį atėjo T. ir S.. Kaltinamasis be jokios priežasties suspardė plytelę ir sudaužė lėkštes.

Teisiamojo posėdžio metu pagarsinami nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad 2013-03-11 iš ryto pas ją į svečius užėjo kaimynas M. T., atsinešė alkoholio. Jie abu gėrė kambaryje, kuris yra ir svetainė, ir virtuvė, ir miegamasis. Vėliau į svečius atėjo dar vienas iš matymo pažįstamas vaikinas, kaip dabar žino, A. S., kurį pažinojo pravarde „Lenkas". Visi gėrė, konfliktų nebuvo. Jai nutarus pakviesti kartu su jais išgerti jos sūnų R. A., į tai labai agresyviai sureagavo M. T., kuris išplūdo ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Ji atsakė jam tuo pačiu. M. T. staiga puolė prie jos ir pradėjo mušti ją į įvairias kūno vietas, sudavė daugybę smūgių rankomis ir kojomis. Kiek, kokius smūgius jis sudavė ir į kokias kūno vietas, nepamena dėl girtumo ir išgąsčio. Vėliau jis pargriovė ją ant grindų ir gulinčiai sukiojo kojas. Jai labai skaudėjo. Vėliau M. T. ją paleido, jie gėrė toliau. Netrukus M. T. sugalvojo parodyti savo galybę, garsiai pareiškė, kad vienu kumščio smūgiu gali išdaužti jos orkaitės stiklą. Jis priėjo prie orkaitės ir vieną kartą stipriai smogė į durelių stiklą. Stiklas neišdužo, todėl jis sudavė dar kelis smūgius kumščiais į orkaitės durelių stiklą, tačiau jam vis tiek nepavyko jo išdaužti. Dėl to jis labai įniršo, atidarė orkaitės dureles ir spardydamas koja, nulaužė orkaitės dureles. Toliau būdamas labai smarkiai įniršęs, jis ėjo ratu kambaryje ir viską vertė, metė į grindis ir sudaužė keturias lėkštes. Po to nulaužė fotelio medinį atlošą ir staiga puolė prie A. S.. M. T. prispaudė A. S. kampe prie lauko durų. Ji bijojo žiūrėti, todėl nematė, ar jis sudavė A. S.. Netrukus jie abu išbėgo iš jos namų. Dėl patirtų sužalojimų į jokias gydymo įstaigas nesikreipė, jai buvo mėlynės veide, šonuose, ant rankų ir kojų, praktiškai skaudėjo visą kūną, jokių rimtesnių sužalojimų nepatyrė. M. T. nulauždamas orkaitės dureles padarė jai 100 Lt, o nulauždamas fotelio atlošą - 50 Lt turtinę žalą. Sudaužytos lėkštės buvo didelės, furšetinės, kiekviena po 10 Lt vertės, bendros 40 Lt vertės. M. T. pilnai savanoriškai atlygino jai padarytą žalą, jos atsiprašė, ji jam dovanojo.

Pagarsinus R. I. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (34, 35 b.l.), nukentėjusioji juos patvirtino bei paaiškino, kad nebuvo apsvaigusi, kai davė parodymus tyrėjai. Jai ant veido jokių mėlynių nebuvo. Atleidžia kaltinamajam.

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad jam paskambino kaltinamasis ir pasiūlė išgerti. Jis nuėjo pas I. ir jie gėrė. I. pradėjo pasakoti apie savo sūnų, sakė, kad jį pakvies. T. dėl to įniršo ir puolė ant jos. Jis jam sakė „Ką darai?“ ir puolė raminti. T. sudavė Vilčinskienei į veidą, ranką, petį, sukinėjo kojas. Ji šaukė iš skausmo. Jis aprimo, tačiau po kurio laiko norėdamas parodyti jėgą trenkė į plytelę. Jis jam sakė, kad gadina svetimą turtą, tačiau pulti pradėjo ir jį, daužė pagaliu. Pataikė į dilbį. Sudavė 4 kartus. Jis šiaip ne taip nuo kaltinamojo atsigynė ir nubėgo, tačiau jam nukritus prie prūdo, T. jį pasivijo ir vėl pradėjo spardyti ir daužyti. Tada jis išsinėrė iš striukės ir parbėgo namo. T. bėgo iš paskos, šaukė, kad užmuš. Tuo metu jo motina išėjo į lauką. Tada kaltinamasis jis juos abu koliojo necenzūriniais žodžiais. Mama jį gynė. T. motinai sudavė į veidą. Mano, kad kaltinamasis nesuprato ką šneka, tai buvo girto žmogaus grasinimai. Žinojo, kad kai kaltinamasis išgeria jis tampa nevaldomas. Dabar T. jokių pretenzijų neturi, su juo susitaikė, atleido.

Nukentėjusioji A. S. parodė, kad išgirdusi, kad lauke labai garsiai loja šunys, išėjo į kiemą. Pamatė, kad jo sūnų atsivijo T. ir pradėjo jį mušti. Sūnus buvo be striukės ir akinių. Pasakė jam, kad jis yra privačioje valdoje ir, kad liautųsi taip elgęsis. Tada T. truputį pastovėjo ir vėl pradėjo mušti jos sūnų. Tada ji pradėjo juos skirti. M. T. jai labai stipriai sudavė į galvą. Jai sudavė vieną kartą.

Iš 2013-03-11 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-17).

Iš 2013-10-28 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) ir vieta, prie vandens telkinio (b.l. 76-90).

Iš asmens blaivumo testo matyti, kad A. S. buvo nustatytas lengvas 0,95 promilių girtumas (b.l. 23).

Baudžiamojoje byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetas patvirtina, kad kaltinamojo M. T. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1 d., 187 str. 3 d., 145 str. 1 d., 284 str. 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

LR BK 145 str. 1 d. baudžiamąją atsakomybę numato už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal įstatymą grasinimas turi būti toks, kad nukentėjusysis jį suvoktų kaip realų pavojų jo gyvybei ar sveikatai. Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-142/2007).

Būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamojo M. T. nusikaltamos veikos, nes jis. būdamas girtas, nukentėjusiajai R. I. nusprendus pasikviesti savo sūnų, dėl to supyko ir prieš ją pavartojo fizinį smurtą, t.y. tyčia spyrė jai į įvairias kūno vietas, po to laikė koja prispaudęs jos galvą prie spintos, pagriebęs už kojų nuvilko ją ant grindų ir nukentėjusiajai gulint ant grindų, sukinėjo jai kojų pėdas, o šalia buvusiam A. S. pabandžius apginti R. I., tyčia mediniu lovos atlošu keturis kartus bandė suduoti A. S. per galvą, tačiau šiam užsidengus galvą ranka, sudavė jam per kairiąją ranką. Be to, šių nusikaltimų darymo metu M. T. tyčia sužalojo svetimą turtą. Be to, kaltinamasis M. T. šių nusikaltimų darymo metu bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, mediniu lovos atlošu suduodamas nukentėjusiajam A. S., grasino jį nužudyti, sudaužyti kaip obuolį, pareikšdamas, kad jis iš to buto sveikas neišeis. Be to, nukentėjusysis A. S. nurodė, kad žinojo, jog kai M. T. būna girtas, jis tampa nevaldomas. Todėl, atsižvelgiant į kaltinamojo M. T. veiksmus, jo būseną, jo grasinimus, nukentėjusiajam A. S. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Be to, pastarojo nusikaltimo darymo metu M. T., viešoje vietoje koliodamas nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, jį mušdamas ir jam grasindamas, pažeidė viešąją tvarką.

Šie kaltinamojo veiksmai buvo padaryti tiesiogine tyčia. Grasinimai nukentėjusiajam pasireiškė aktyviais veiksmais, buvo konkretūs ir realūs, t.y. kaltinamajam esant girtam jo smūgių sudavimas, nukentėjusiojo vijimasis, grasinant su juo susidoroti, nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas manyti, jog šie grasinimai gali būti realiai įvykdyti.

Kaltinamasis M. T. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, gailisi, savanoriškai atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą (LR BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia), padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadijas (baigtos) kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs), atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė keturis nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 str.), į tai, kad jo nusikalstamos veikos yra smurtinio pobūdžio, į tai, kad anksčiau teistas, teistumas neišnykęs (b.l. 53-54), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 59-61), nedirbantis (b.l. 62), VšĮ Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centre psichiatro – narkologo įskaitoje neįrašytas (b.l. 64), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l. 66). Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad LR BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant arešto bausmę LR BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d., 187 str. 3 d., 284 str. 1 d., numatytų sankcijų ribose.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 50, 51) – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina. (BPK 307 str. 1 d. 6 p.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d.,

nusprendžia:

M. T. pripažinti kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d., nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį:

pagal LR BK 140 str. 1 d. (fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajai R. I.) –50 (penkiasdešimties) parų areštu;

pagal LR BK 187 str. 3 d. – 30 (trisdešimties) parų areštu;

pagal LR BK 140 str. 1 d.(fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam A. S.) –40 (keturiasdešimties) parų areštu;

pagal LR BK 145 str. 1 d. –50 (penkiasdešimties) parų areštu.;

pagal LR BK 284 str. 1 d. – 40 (keturiasdešimties) parų areštu.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes pagal LR BK 140 str.1 d., 145 str. 1 d., 187str. 3 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę-50 (penkiasdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintą bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 284 str. 1 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir skirti galutinę subendrintą bausmę-70 (septyniasdešimties) parų areštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos (o suimtam nuteistajam-nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Rimantas Grigas