Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2015-01-09 · Byla Nr. A2.6.-337-271/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-09
Bylos Nr.
A2.6.-337-271/2015
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-14509-2014-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Pavel Borkovski
Pažeidėjas
A. K.
Nukentėjusysis
M. O.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Adm.byla Nr. A2.6.-337-271/2015
Proceso Nr. 4-68-3-14509-2014-7Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4.,45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASVilnius, 2015 m. sausio 9 d.

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K., nukentėjusiajai M. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal protokolą, surašytą

A. K., a.k. (duomenys neskelbtini),

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas R.Gecevičius 2014-12-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr.10P-22444479-14 už tai, kad jis 2014-11-27 apie 21.30 val., Vilniuje, Gabijos g. 4, vairuodamas automobilį Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovintį automobilį Peugeot, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 126, 222 punktų reikalavimus bei padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str.1 d.

Šalies argumentai

A. K. pripažino protokole nurodytas faktines aplinkybes dėl eismo įvykio aplinkybių ir paaiškino teismui, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini), prie namo Gabijos gt. 4 važiavo atbulas tikslu apsisukti ir jo automobilis kontaktavo su stovinčiu automobiliu Peugeot. Išlipo, apsižiūrėjo, tačiau jokių apgadinimų ant Peuoget automobilio nerado, todėl iš tos vietos išvažiavo. Kitą dieną pamatė, kad vienoje vietoje ant jo automobilio bamperio nubyrėjo dažai. Pradėjo abejoti, ar nėra apgadintas ir Peugeot automobilis, todėl 2014-11-28 nuvyko prie namo Gabijos g. 4 ir ant durų paliko keletą lapelių, kuriuose nurodė, kad tai jis sukėlė eismo įvykį, paliko kontaktui savo telefono numerį. Nukentėjusysis(-sioji) neatsiliepė, todėl 2014-11-29 pats nuvažiavo į policijos įstaigą ir paaiškino apie savo įvykdytą veiką. Surašė rašytinį paaiškinimą. Būdamas policijoje sulaukė nukentėjusiosios skambučio. Gailisi dėl savo veiksmų, tačiau tikrai nesuprato, kad padarė žalą kito automobilio savininkui, išvyko iš vietos, kur jo automobilis kontaktavo su kita transporto priemone, ne todėl, kad norėjo išvengti atsakomybės. Apgailestauja dėl eismo įvykio, tačiau tikrai tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo - tą vakarą nesuvokė, kad buvo eismo įvykio dalyvis.

Nukentėjusioji M. O. teismui paaiškino, kad 2014-11-27 vakare paliko automobilį Peugeot, v/n (duomenys neskelbtini) prie savo namo Gabijos gt. 4, Vilniuje. Kitą rytą pamatė, kad įskilęs bamperis, ant sniego guli dažų gabaliukai. Už lango buvo įdėtas kaimynų raštelis su numeriu automobilio, kuris apgadino jos mašiną. Ant namo durų taip pat rado lapelį, kurį paliko asmuo, nurodęs, kad tai jis vakar kliudė jos automobilį, buvo paliktas telefono numeris. Skambino jam, paaiškėjo, kad jis jau pats nuvykęs į policiją. Mano, kad 2014-11-27 vakare, kai buvo pakankamai tamsu, kaltininkas galėjo nepastebėti, kad nežymiai apgadino jos automobilį, todėl mano, kad jam turi būti skirta švelni nuobauda ar ji turi būti neskiriama iš viso. Jos automobilis apdraustas, suremontuotas.

Automobiliui Peugeot v/n (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apgadintas priekinis bamperis (b.l.6).

Automobilio Audi A6 v/n (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatyta, kad vienoje vietoje ant užpakalinio bamperio yra nulupti dažai (b.l.10).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veiksmų kvalifikavimas

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N575-6511/2010, N575-719/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-1-2013).

Byloje surinktų įrodymų visuma – pačio A. K. paaiškinimu teisme, nukentėjusios M. O. parodymais, automobilių apžiūros rezultatais - įrodyta, kad A. K., vairuodamas automobilį Audi A6, nepaliko tarpo iš šono ir apgadino stovintį kitą automobilį, kuris priklauso nukentėjusiajai M. O.. Tokiais veiksmais A. K. pažeidė KET 126 p. reikalavimus. Jo veiksmai teismo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Taip pat A. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir dėl to, kad jis pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (222 p.), t.y. dėl administracinio teisės pažeidimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje nutrauktina, nes A. K. veiksmuose nenustatyta Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėties.

KET 222 p. numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nuvažiavimas neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. padarytas LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. A. K. veiksmai atitinka objektyviuosius minėto pažeidimo požymius. Tačiau pagal LR ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Traukiant administracinėn atsakomybėn asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš eismo įvykio vietos pasitraukta tyčia, t.y. asmuo, sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007, 2007 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007).

Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad A. K. veikoje nebuvo tyčios pasitraukti iš įvykio vietos siekiant išvengti atsakomybės už eismo įvykį, kadangi jis 2014-11-27 nesuvokė buvus jo dalyviu. Teismas atsižvelgia ir į automobilių Audi A6 bei Peugeot apgadinimų pobūdį, kurie yra itin nežymūs ir liudija, kad kontaktas nebuvo intensyvus. Pažymėtina, kad pažeidėjas ieškojo nukentėjusiojo, kitą dieną ant namo Gabijos g. 4, Vilniuje, laiptinės durų paliko raštelius, kuriuose nurodė, kad jis apgadino Peugeot, paliko savo telefono numerį. Tokį raštelį rado ir teismui pateikė nukentėjusioji (b.l. 16). 2014-11-29 A. K. pats nuvyko į policijos įstaigą.

Išvardintos teismo nustatytos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad A. K. tyčia nepasišalino iš eismo įvykio vietos. Lietuvos ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo konstatavimas asmens veikoje numato tik tiesioginę tyčią, t.y. vairuotojas turi suvokti, kad padarė eismo įvykį, apgadino kitą transporto priemonę ir tyčia, tikslu išvengti galimos atsakomybės iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko A. K. veikoje nenustatyta.

Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad A. K. veikoje nėra LR ATPK 130 str. 1 d. pažeidimo subjektyviojo požymio – kaltės ir atsakomybė pagal LR ATPK 130 str. 1 d. negalima.

Nuobaudos skyrimas

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma, į pažeidėjo asmenybę, kuris dirba, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Lengvina A. K. atsakomybę tai, kad jis gailisi dėl padaryto pažeidimo (eismo įvykio). Sunkinančių jos atsakomybę aplinkybių nėra. Skirtina įstatymo sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str., 313 str., teisėjas

nutarė:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., ir nubausti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų bauda.

Administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1d., A. K. veikoje nesant šio pažeidimo sudėties, nutraukti.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Pavel Borkovski