Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „SNS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutarties, kuria patvirtinti kreditorių reikalavimai uždarosios akcinės bendrovės „Girveda“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria apelianto 46 569,13 Lt dydžio finansinis reikalavimas BUAB „Girveda“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorių sąraše, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Nustatyta, kad 2014 m. sausio 7 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „Girveda“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas M. K. (b.l. 36-37). Apeliantas 2014 m. vasario 6 d. pateikė BUAB „Girveda“ administratoriui prašymą įtraukti jį į BUAB „Girveda“ kreditorių sąrašą ir pateikti jį teismui tvirtinti, nurodydamas, kad apelianto kreditorinis reikalavimas BUAB „Girveda“ sudaro 46 569,13 Lt ir yra užtikrintas BUAB „Girveda“ turto įkeitimu (b.l. 154-155). BUAB „Girveda“ bankroto administratorius pateikė teismui tvirtinti BUAB „Girveda“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriame prašė apeliantą su jo pareikštu 46 569,13 Lt dydžio finansiniu reikalavimu įtraukti į trečios eilės BUAB „Girveda“ kreditorių sąrašą (b. l. 114). Atsižvelgiant į administratoriaus prašymą ir pateiktus įrodymus, Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. nutartimi patvirtino apeliantą su 46 569,13 Lt dydžio finansiniu reikalavimu trečios eilės kreditoriumi (b. l. 116-117). Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutartį tvirtindamas, kad jo pareikštas finansinis reikalavimas 46 569,13 Lt sumai yra užtikrintas turto įkeitimu. Šiuos savo argumentus grindžia Susitarimu Nr. 3, kuriuo pakeitus skolos dengimo grafiką, šalys 1.2 punktu susitarė, kad pažeidus sutartimi nustatytus mokėjimo terminus apeliantas „įgyja teisę į visos skolos padengimą pinigine išraiška arba UAB „Girveda“ ilgalaikiu turtu, nurodytu priede Nr. 1“. Minėtame priede šalia išvardinto turto nurodoma „Garantuojame šiuo turtu skolos padengimą pagal nurodytą grafiką“.

Pagal CK 4. 198 straipsnio 1 dalį įkeitimas – daiktinė teisė į svetimą kilnojamąjį turtą ir turtines teises, kuria užtikrinamas esamo ar būsimo turtinio įsipareigojimo įvykdymas. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad įkeitimo objektas gali būti perduodamas kreditoriui, trečiajam asmeniui arba paliekamas valdyti įkaito davėjui. CK 4.209 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai įkeitimo objektas perduodamas kreditoriui, sudaromas rašytinis įkeitimo sandoris. Rašytinės formos nesilaikymas įkeitimo sandorį daro negaliojantį. Tuo tarpu kai įkeitimo objektas perduodamas trečiajam asmeniui arba paliekamas įkaito davėjui, įkeitimo sandorį ir įkeitimo objekto savininko vienašalį pareiškimą įkeisti daiktus ar turtines teises tvirtina notaras ir jie registruojami Hipotekos registre (CK 4.209 str. 2 d.). Įkeitimo sandoris gali būti sudaromas kaip atskiras sandoris arba susitarimas dėl įkeitimo gali būti įtrauktas į sandorį, iš kurio atsiranda pagrindinė prievolė (CK 4.209 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, apelianto įsitikinimu, šalių pasirašytas Susitarimas Nr. 3 pagal savo turinį, o taip pat ir pasirašymo aplinkybes leidžia tvirtinti, kad šalys susitarė būtent dėl įkeitimo sandorio, nors tas pažodžiui ir nebuvo nurodyta. Be to, apeliantas teigia, kad pasirašius Susitarimą Nr. 3 visas turtas buvo perduotas ir iki šiol yra saugomas apelianto žinioje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais, nes nei viena minėta aplinkybė nėra patvirtinama įrodymais, šalių pasirašyto Susitarimo Nr. 3 turinys ir šalių elgesys po jo pasirašymo neteikia pagrindo manyti, kad buvo sudarytas įkeitimo sandoris perduodant turtą apeliantui.

Pažymėtina, kad be apelianto nurodomoje teismų praktikoje suformuluotų sutarčių aiškinimo taisyklių, aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tai reiškia, kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, sutarties aiškinimas turi būti vienodai sąžiningas tiek kreditoriaus, tiek skolininko atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Susitarimo Nr. 3 turinio galima spręsti, kad šio susitarimo tikslas buvo išdėstyti susidariusios BUAB „Girveda“ skolos pagal 2012 m. sausio 30 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2012/01-51 mokėjimą, o ne užtikrinti šią skolą įkeitimu. Apelianto nurodomame Susitarimo Nr. 3 1.2 punkte yra įtvirtintos sutartinių nuostatų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmės, t.y. jog susitarimo pažeidimo atveju apeliantas reikalautų padengti skolą pinigais arba ilgalaikiu turtu, nurodytu priede Nr. 1. Taigi, minėtas Susitarimo Nr. 3 punktas numato alternatyvius galimus atsiskaitymo būdus, dėl ko įsipareigojimo atsiskaityti ilgalaikiu turtu galimybė savaime nereiškia ir jo įkeitimo. Susitarime Nr. 3 nėra jokių kitų nuostatų, sudarančių bent jau prielaidas spręsti apie į jį įtrauktą įkeitimo sandorį, turto perdavimą dėl to apeliantui Susitarimo Nr. 3 sudarymo metu ar vėliau. Tokios išvados neleidžia daryti ir priedas Nr. 1 prie Susitarimo Nr. 3, kuriame pažymėta, kad skolos apmokėjimo grafikas yra garantuojamas jame nurodomu turtu. Po Susitarimo Nr. 3 pasirašymo turto perdavimo aktas taip pat nebuvo pasirašytas (to apeliantas ir neteigia), apie turto perdavimą apeliantas nėra pateikęs ir kitokių įrodymų, o atsakovas apskritai neigia turto perdavimo faktą. Kaip matyti iš byloje esančio turto arešto akto išrašo, apelianto inicijuotoje byloje BUAB „Girveda“ turtas aprašytas, areštuotas ir perduotas saugoti apeliantui tik išduoto vykdomojo rašto pagrindu (b. l. 166-174). Dėl paminėto, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti nei kad buvo rašytinis susitarimas dėl turto įkeitimo, nei kad turtas buvo perduotas apeliantui. Be to, iš priede Nr. 1 numatyto turto nurodytų savininkų matyti, kad dalis turto net ir nepriklauso BUAB „Girveda“ (pvz. kavos aparatai, virtuvės įranga ir kt.). Pastebėtina, kad Susitarimas Nr. 3 taip pat nėra patvirtintas notaro, įregistruotas Hipotekos registre, kaip turėtų būti esant įkeitimui turto palikimo įkaito davėjui atveju.

Tokiu atveju, nesant teisinių pagrindų apelianto kreditorinį reikalavimą pripažinti užtikrintu įkeitimu, keisti ar naikinti skundžiamą nutarties dalį nėra pagrindo.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.