Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ( toliau-ir atsakovė, Inspekcija) su pateiktu skundu nesutiko ir prašė pareiškėjos A. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 70-73) nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, susipažinusi su pareiškėjos A. J. skundu dėl Inspekcijos 2011-12-21 sprendimo Nr. (7.9)-2D-17238, su juo nesutinka. Inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-525-2789/2011, pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos 2009-11-04 skundą. Inspekcija 2011-12-12 organizavo negyvenamųjų patalpų adresu (duomenys neskelbtini) g. 5,Vilniuje (unik. Nr. (duomenys neskelbtini) ir patalpos adresu (duomenys neskelbtini) g. 5-31,Vilniuje (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - Patalpos) faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje ir surašė faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje aktus Nr. (7.9)-FAK-4556 ir (7.9)-FAK-4557. Patikrinimo metu dalyvavo N. M., R. M. ir A. M., tačiau nei pareiškėja, nei jos atstovai patikrinime nedalyvavo, nors Inspekcija 2011-11-29 raštu Nr. (7.9)-2D-15843 informavo pareiškėją apie numatomą patikrinimą. Pareiškėja ginčija Inspekcijos išvadą, kad Patalpose atlikti statybos darbai yra priskirtini paprastajam remontui. Mano, kad Inspekcija skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad vadovaujantis nuo 2002-12-19 iki 2010-09-30 galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys‘‘ (Žin., 2002, Nr. 119-5372; 2009, Nr. 157-7114) 14 punktu, darytina išvada, kad Patalpose atlikti statybos darbai yra statinio paprastasis remontas. Minėtoje teisės normoje buvo nurodyti tokie pagrindiniai statinio paprastojo remonto darbai: „14.2. pakeičiamos pertvarų vietos, pašalinamos esamos pertvaros, įrengiamos naujos; <„.> 14.5. skersai siena iškertamos vėdinimo ar inžinerinių sistemų įvadų, išleistuvų angos (kai bet kuris angos matmuo ne didesnis už sienos storį); <...> 14.7. vidaus sienose įrengiamos nišos, kai nišos gylis neviršija pusės sienos storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas sienos storis; <...> 14.11. atliekami bet kurie pastato vidaus apdailos darbai, nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų <...>; 14.14. keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų išdėstymas, apimtis, tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; įrengiant dujinį šildymą, būtinas techninis projektas; atliktus darbus turi patikrinti dujas tiekiančios įmonės atstovas; 14.15 pakeičiama esama statinio bendroji inžinierinė sistema (ne daugiau kaip pusė visos sistemos), išskyrus paminėtas 14.16 punkte, to paties tipo ir pralaidumo (pajėgumo) sistema; 14.17. šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai; 14.18. pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai to paties ar kito tipo elementais (tarp jų -šilumos punktai), nekeičiant visos sistemos pralaidumo; 14.19. įrengiamos ar pertvarkomos vartotojo inžinerinės sistemos ir jų apskaitos prietaisai, neviršijant sutartyse su tiekėjais nustatytų sistemos pajėgumų. Keičiant pajėgumus (juos didinant), reikalinga nauja sutartis su tiekėju‘‘. Pažymėtina, kad šio teisės akto 12 punktas nurodė ir paprastojo remonto tikslą - iš dalies atkurti statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti. Atitinkamai 13 punkte buvo nustatytas pagrindinis principas, kuris lėmė statybos darbų priskyrimą paprastajam remontui - šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Taigi remiantis patikrinimo aktuose užfiksuotomis aplinkybėmis akivaizdu, kad atlikti statybos darbai nugriaunant pertvaras ir pastatant jas kitoje vietoje buvo priskirtini paprastojo remonto darbams ir daryti kitokios išvados nėra pagrindo, pareiškėjos argumentas, kad patalpose atlikti statybos darbai laikytini rekonstrukcija, nes buvo pakeista bendro naudojimo patalpų paskirtis į negyvenamųjų patalpų paskirtį, yra nepagrįstas. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti statybos darbų atlikimo metu galiojusias „statinio‘‘, „pastato‘‘, „patalpos‘‘ ir „rekonstrukcijos‘‘ sąvokas. Statinio sąvoka buvo apibrėžta Statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597) (galiojo nuo 2002-07-01 iki 2010-10-01) 2 straipsnio 2 dalyje: „Statinys - visa tai, kas sukurta statybos darbais naudojant statybos produktus ir yra tvirtai sujungta su žeme. Tai pastatai (gyvenamieji, pramoniniai, komerciniai, biurai, sveikatos apsaugos, švietimo, poilsio, žemės ūkio ir kiti) ir inžineriniai statiniai ar mišrios rūšies statiniai (su inžineriniais statiniais sujungti pastatai), taip pat statinių priestatai, antstatai ir jų dalys, įrenginių, technologinių inžinerinių sistemų ir statinio inžinerinių sistemų statybinės konstrukcijos. Apibrėžimas „tvirtai sujungta su žeme‘‘ reiškia, kad statinio konstrukcijos yra įleistos į žemę (jūrų, ežerų, upių ar kitų vandens telkinių dugną) ar remiasi į žemės paviršių (vandens telkinių dugną)‘‘. Pastatas Statybos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje buvo apibrėžtas, kaip stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, prekybos, kultūros, transporto ir kitai veiklai. Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka‘‘, patvirtinto aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 (Žin., 1999, Nr. 84-2507) (redakcija galioja nuo 1999-11-20), 7 punkte patalpa buvo ir yra apibrėžta kaip pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Taigi akivaizdu, kad teisės aktai nelaikė patalpos statiniu, o tik jo dalimi. Rekonstrukcijos sąvoka buvo apibrėžta Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje: statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukurti jo naują kokybę: <...> pritaikyti statinį naujai paskirčiai, kai normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nustatyti naujos statinio paskirties reikalavimai yra griežtesni negu buvusios ir kai šių reikalavimų negalima laikytis atliekant paprastąjį ar kapitalinį remontą‘‘. Aiškinant šią normą, svarbu pažymėti tai, kad rekonstravimu laikomi tik tokie statybos darbai, kuriais statinys pritaikomas naujai paskirčiai, kai statinio neįmanoma pritaikyti naujai paskirčiai atlikus tik paprastojo ar kapitalinio remonto darbus. Pareiškėja skunde nurodo, kad neva statybos darbais dalies bendro naudojimo patalpų paskirtis buvo pakeista į negyvenamųjų patalpų paskirtį. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos nurodytų bendrojo naudojimo patalpų pagrindinė naudojimo paskirtis apskritai nebuvo nustatyta. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ginčo statybos darbų atlikimo metu galiojusį teisinį reguliavimą, nėra pagrindo teigti, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų atlikti statybos darbai buvo priskiriami statinio rekonstravimui. Dėl šių statybos darbų viso pastato (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje paskirtis, iš gyvenamosios į jokią kitą paskirtį nepasikeitė ir negalėjo pasikeisti. Remiantis statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį‘‘, patvirtinto aplinkos ministro 2003-06-11 įsakymu Nr. 289 (Žin., 2003, Nr. 58-2611), 6.1 punktu (nuostata galioja nuo 2009-04-02), pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis yra naudojama tai paskirčiai. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, formuojamos kaip atskiri nekilnojamieji daiktai (maitinimo, sporto, mokslo ir 1.1.), pastato naudojimo paskirtis nustatoma pagal didžiausio bendrojo ploto patalpos, kaip atskiro nekilnojamojo daikto, paskirtį. Nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl ginčo statybos darbų, kurių metu buvo pakeistos pertvarų vietos atidalinant 35,13 kv. m. ploto bendrąsias patalpas (viso pastato plotas - 3300,62 kv. m.), pasikeitė pastato (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje paskirtis. Atkreiptinas dėmesys, kad viešajame registre šio pastato paskirtis po ginčo statybos darbų atlikimo nepasikeitė. Ji buvo ir yra gyvenamoji. Nėra pagrindo teigti, kad dėl patalpose atliktų statybos darbų pastatas buvo iš esmės pertvarkytas ar buvo sukurta jo nauja kokybė. Šioje byloje remtis pareiškėjos skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. N-756-1572/2009 nėra jokio pagrindo, kadangi iš esmės skiriasi bylų aplinkybės. Pareiškėjos nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad nagrinėjami statybos darbai priskirtini rekonstrukcijai, nes jų metu prie gyvenamųjų patalpų buvo prijungtos bendro naudojimo patalpos, o gyvenamosios paskirties patalpoms keliami griežtesni normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai nei bendro naudojimo patalpoms. Pažymėtina, kad remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis negyvenamųjų patalpų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo ir yra negyvenamoji, negyvenamųjų patalpų (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis buvo ir yra kita. Nėra jokio pagrindo teigti, kad negyvenamosios paskirties patalpoms (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kitos paskirties patalpoms (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (unik. Nr. (duomenys neskelbtini)) normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimai statybos darbų atlikimo metu buvo griežtesni, nei bendro naudojimo patalpoms. Darytina išvada, kad remiantis ginčo statybos darbų atlikimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 2 dalimi statybos leidimas šiems darbams nebuvo privalomas. Bendrasavininkio sutikimas atlikti paprastojo remonto darbus statinyje (jo dalyje) nebuvo laikomas statybą leidžiančiu dokumentu. Todėl pripažinti juos savavališkais nebuvo pagrindo. Remiantis ginčo statybos darbų atlikimo ir šiuo metu galiojančiu Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punktu Inspekcija privalėjo ir privalo surašyti savavališkos statybos aktą tik nustačiusi savavališkos statybos atvejį. Taigi nagrinėjamu atveju Inspekcija neturėjo ir neturi pagrindo surašinėti tokio akto. Pažymėtina, kad pareiškėja, manydama, kad tretieji asmenys, atlikę paprastojo remonto darbus bendro naudojimo patalpose, pažeidė jos teises, turi teisę jas ginti civilinio proceso tvarka teisme. Tačiau šių klausimų sprendimas nepriklauso viešojo administravimo teisinio reguliavimo sričiai ir Inspekcijos kompetencijai.

Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Aldmika“, N. M. ir R. M. su pateiktu skundu nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 57-65) nurodė, kad tretiesiems asmenims nuosavybės teise atskirais nekilnojamojo turto objektais suformuotų patalpų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atitinkamo ploto dalis. Tretieji suinteresuoti asmenys, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės normą, - pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės pareiškėja ir tretieji asmenys yra 35,13 kvadratinių metrų ploto bendro naudojimo patalpų, kadastro ir registro byloje pažymėtų 31-25, 31-30, 31-31, esančių pastato - gyvenamojo namo lA4p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje, trečiame aukšte, bendraturčiai, valdantys bendrojo naudojimo patalpą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje paskirstytos tokiu būdu: 1) negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje, savininkams N. M. ir R. M. priklauso 59/100 dalys, t.y. 20,73 kvadratiniai metrai (11,24 + 9,49 - 20,73) iš 35,13 kvadratinių metrų viso bendrojo naudojimo patalpų ploto; 2) negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje, savininkei UAB „Aldmika‘‘ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 21/100 dalys, t. y. 7,38 kvadratiniai metrai iš 35,13 kvadratinių metrų viso bendrojo naudojimo patalpų ploto; negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje, savininkei A. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso likusios 20/100 dalys, t. y. 7,01 kvadratiniai metrai iš 35,13 kvadratinių metrų viso bendrojo naudojimo patalpų ploto. Akcentuotina tai, kad šios patalpos 31-25, 31-30, 31-31 nėra suformuotos kaip atskiras savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise (patalpos neturi atskiro unikalaus numerio), jos NTR yra įregistruotos iš karto kaip pareiškėjai ir tretiesiems suinteresuotiems teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu — mėgino susitarti su pareiškėja dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, tačiau dėl Pareiškėjos pasyvumo ir vengimo suderinti valią šiuo klausimu, susitarimas nebuvo pasiektas. Dėl nurodytos priežasties tretieji asmenys 2009 metų spalio mėnesį Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme pateikė ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-54-643/2012 dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo, o pareiškėja pareiškė priešieškinį (šio atsiliepimo pateikimo metu civilinė byla Nr. 2-1136-643/2010 nėra išnagrinėta). Tretieji asmenys šioje byloje prašo atidalyti 35,13 kvadratinių metrų bendrojo naudojimo patalpas, pažymėtas indeksais 31-25, 31-30, 31-31, esančias gyvenamojo namo, unikalus Nr., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilnius, trečiame aukšte pagal M. P. projektavimo firmos parengtą bendro naudojimo plotų paskirstymo projektą, taip pat pripažinti trečiųjų asmenų teisę savo lėšomis atskirti pertvara (pertvaromis) jiems priteistas patalpas. Taip pat pažymėtina, kad būtent pareiškėja bendrojo naudojimo patalpose atliko statybos darbus (rekonstrukciją), dėl ko patalpos tapo avarinės būklės ir nenaudotinos pagal jų paskirtį. Dėl tokių pareiškėjos veiksmų tretieji suinteresuoti asmenys buvo priversti atlikti šių patalpų dalies, tenkančios jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise (esančios prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų), paprastojo remonto darbus. Be to, teisminio ginčo dėl bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo rezultate pareiškėja minėtiems remonto darbams atlikti sutikimo nedavė. Atkreiptinas dėmesys, kad trečiųjų asmenų atlikti remonto darbai buvo būtini dėl iškilusios realios grėsmės ne tik bendrojo naudojimo, bet ir Trečiųjų asmenų bei kitų pastate esančių patalpų savininkų nuosavybės teise valdomoms patalpoms. Dar daugiau, pareiškėjos veiksmų rezultate Trečiųjų asmenų ir kitų gyvenamojo namo patalpų savininkų turtui buvo padaryta žala -trūko pareiškėjos nutiestas vandentiekio įvadas, ko pasėkoje užpiltos trečiųjų asmenų, taip pat aukštu žemiau esančios UAB „Sėnoja‘‘ nuosavybės teise valdomos patalpos. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja, nenorėdama prisiimti atsakomybės už savo veiksmais padarytą žalą trečiųjų asmenų ir kitų patalpų savininkų turtui, inicijavo ne tik šį, bet ir kitus administracine ir civiline tvarka spręstinus ginčus dėl tariamai savavališkų trečiųjų asmenų statybos darbų, kurie - pabrėžtina - buvo būtini, siekiant pašalinti pačios pareiškėjos veiksmais sukeltas neigiamas pasekmes minėtam turtui. Pažymi, kad ginčo byla, kurioje teikia atsiliepimą, yra jau antra pareiškėjos inicijuota administracinė byla dėl atsakovės sprendimo, susijusio su trečiųjų asmenų atliktais remonto darbais, panaikinimo. Administracinės kompetencijos teismuose pirmąją ir apeliacine instancija išnagrinėta administracinė byla pagal pareiškėjos skundą dėl Atsakovės 2010-09-27 sprendimo Nr. (7.9J-2D-11480 panaikinimo ir įpareigojimo surašyti UAB „Adlmika‘‘ savavališkos statybos aktą bei imtis veiksmų dėl N. M. ir R. M. vykdomų savavališkų statybų. Pagal šios bylos aplinkybes pareiškėja 2009-11-04 kreipėsi į atsakovę su pareiškimu dėl neteisėtų statybų (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniaus mieste esančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), trečiojo aukšto bendrojo naudojimo patalpose. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2010-09-27 priėmė sprendimą Nr. (7.9)-2D-11480, kuriame nurodė, kad UAB „Aldmika‘‘ atliktiems statybos darbams leidimas nereikalingas, ir kuriuo administracinė byla sustabdyta, kol Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas išnagrinės civilinę bylą Nr. 2-1136-643/2010 pagal N. M., R. M. ir UAB „Aldmika‘‘ ieškinį A. J. dėl minėtų bendrojo naudojimo patalpų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, vadovaudamasi Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-02 nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2789/2011 išnagrinėjo A. J. 2009-11-04 skundą iš esmės ir priėmė 2011-12-21 sprendimą Nr. (7.9)-2D-17238, kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) g. 5 esančiame gyvenamajame name atlikti statybos darbai laikomi statinio paprastuoju remontu, kuriam pagal statybos darbų vykdymo metu galiojusį Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą statybos leidimas neprivalomas, todėl atlikti darbai nėra savavališka statyba. Atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-11403/2010 pagal A. J. ieškinį atsakovams N. M., R. M. ir UAB „Aldmika‘‘ dėl pažeistų teisių gynimo ir savavališkos statybos padarinių šalinimo. Šioje civilinėje byloje pareiškėja prašo teismo įpareigoti trečiuosius asmenis pašalinti bendrojo naudojimo patalpų, plane pažymėtų 31-25, 31-30 ir 31-31, savavališkos statybos padarinius - atstatyti išgriautas pertvaras ir išgriauti naujai pastatytas pertvaras CK 4.103 straipsnio pagrindu. Pareiškėjos skundas iš esmės grindžiamas dviem klaidingomis prielaidomis, pagal kurias: 1) Trečiųjų asmenų bendrojo naudojimo patalpose atlikti darbai priskirtini rekonstrukcijai šių veiksmų metu galiojusio Statybos įstatymo prasme; 2) Pareiškėjos sutikimo dėl trečiųjų asmenų statybos darbų bendrojo naudojimo patalpose nebuvimo aplinkybė yra reikšminga priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje. Pažymi, kad skunde išdėstyti reikalavimai neturi jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kadangi trečiųjų asmenų statybos darbai, - kurie, kaip minėta aukščiau, be kita ko, buvo būtini, — yra laikomi ne rekonstrukcijos, o paprasto remonto darbais, o tai reiškia, kad jiems atlikti jokie statybos leidimai, suderinimai, sutikimai nereikalingi, todėl statyba nėra savavališka. Tuo tarpu, sutikimo nebuvimo aplinkybė, kuria savo skunde remiasi pareiškėja, nesudaro pagrindo tenkinti skunde išdėstytų reikalavimų, kadangi tai yra civilinės teisės reguliavimo dalykas. Statinio statybos rūšis ir pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, detalizuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-12-05 įsakymu Nr. 622 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys‘‘. Ginčo santykiams taikomos Reglamento „Statinio statybos rūšys‘‘ redakcijos, galiojusios remonto vykdymo metu, 7 punkte nurodytos tokios statinio statybos rūšys: naujo statinio statyba; statinio rekonstravimas; statinio remontas (statinio kapitalinis remontas, statinio paprastasis remontas) ir statinio nugriovimas. Pagal Reglamento 9 punktą statinio rekonstravimo tikslas - iš esmės pertvarkyti esamą statinį, sukuriant jo naują kokybę. Darbai, kuriuos atlikus esamas statinys įgauna naują kokybę, išvardinti Reglamento 9.1 - 9.15 punktuose. Ginčo santykiams taikytinos Statybos įstatymo redakcijos 2 straipsnio 19 dalyje pateikiama tokia statinio remonto sąvoka: „statinio remontas - statybos rūšis, kai yra tikslas iš dalies arba visiškai atkurti normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytas statinio ar jo dalies savybes, pablogėjusias dėl statinio naudojimo, arba jas pagerinti‘‘. Statinio remontas skirstomas į statinio kapitalinį remontą ir statinio paprastąjį remontą, kurie yra apibrėžti Statybos įstatymo 2 straipsnio 20 ir 21 dalyse.Statinio paprastojo remonto metu atliekami statinio išorės ir vidaus konstrukcijų bei kitų statinio elementų remonto darbai - šalinami šių elementų defektai nekeičiant ir nestiprinant statinio laikančiųjų konstrukcijų, bet keičiant ar stiprinant kitas statinio konstrukcijas bei statinio elementus; keičiamos pertvarų vietos; nežymiai keičiamas statinio fasadas (atnaujinama fasado apdaila, įstiklinamos gyvenamojo namo atskirų butų lodžijos, balkonai, pakeičiami butų ar kitų patalpų langai, durys, vėdinimo angos nekeičiant kiekvieno iš jų matmenų daugiau kaip 10 procentų), keičiamos atskirosios statinio inžinerinės sistemos (jų tipas, pralaidumas) ar šalinami jų defektai; šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai — pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai, tačiau nekeičiamas jų tipas bei pralaidumas; atliekamas bendrųjų statinio inžinerinių sistemų dalių, kurios skirtos tik butų ar kitų patalpų reikmėms, remontas pertvarkant, pakeičiant visiškai ar iš dalies šias sistemų dalis, tačiau nekeičiant butuose ar kitose patalpose esančių bendrųjų statinio inžinerinių sistemų bendrojo naudojimo elementų; atliekami technologinių įrenginių ir technologinių sistemų, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų paprastojo remonto darbai, nurodyti normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose. Pagal Reglamento 13 punktą pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiame, ar konkretūs statybos darbai priskirtini paprastajam remontui - ar šiais darbais nekeičiamos, nešalinamos, nestiprinamos ir nesilpninamos statinio laikančiosios konstrukcijos. Laikančiosios sienos Reglamento 6.2 punkte apibrėžiamos kaip išorines laikančiosios bei vidines sienos. Išorinė laikančioji siena - vertikali statinio išorinė konstrukcija, ribojanti statinį iš išorės ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį (6.3 p.). Vidinė siena - vertikali statinio vidinė konstrukcija, atskirianti vieną patalpą nuo kitos ir laikanti kitų statinio konstrukcijų svorį (5 p.). Prie pagrindinių statinio paprastojo remonto darbų pagal Reglamento 14 punktą priskiriami: vidaus sienose užtaisomos durys, langai, kitos angos; atveriamos buvusios laikinai užtaisytos angos (14.6 p.); vidaus sienose įrengiamos nišos, kai nišos gylis neviršija pusės sienos storio, o kiti nišos matmenys ne didesni kaip dvigubas sienos storis (14.7 p.); šalinami bendrųjų statinio inžinerinių sistemų defektai (14.17 p,); pakeičiami atskiri susidėvėję šių sistemų elementai to paties ar kito tipo elementais (tarp jų - šilumos punktai), nekeičiant visos sistemos pralaidumo. Pertvarų pakeitimas, pašalinimas, naujų pertvarų (rengimas pagal reglamentą, taip pat inžinerinių sistemų pertvarkymas, nekeičiant bendrųjų pastato sistemų ir jų pralaidumo, yra priskiriamas paprastojo remonto darbams (Reglamento 14.2 punktas). Pažymėtina, kad ginčo byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad visi Trečiųjų asmenų vykdyti remonto darbai yra priskiriami paprastojo remonto darbams, ir jokių reikšmingų įrodymų, kurių pagrindų būtų galima teigti priešingai, pareiškėja nepateikė. Iš pačios pareiškėjos teismui teikiamo įrodymo -antstolio 2010-04-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo - matyti, kad visi tariamai savavališki statybos darbai yra bendrojo naudojimo patalpų tvarkymo darbai, kuriuos vykdant buvo pertvarkyta bendrojo naudojimo patalpos 31-25 pertvara (Reglamento „Statinio statybos rūšys‘‘ 6.6 punktas), taip pat atlikti kiti bendrojo naudojimo patalpos apdailos atnaujinimo darbai ir individualių tik trečiųjų asmenų reikmėms skirtų inžinerinių sistemų tvarkymo darbai. Taigi visi trečiųjų asmenų atlikti statybos darbai yra laikomi paprastuoju remontu, o pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punktą paprastajam remontui atlikti statybos leidimas nereikalingas, todėl statyba nėra savavališka. Pareiškėja skunde išdėstytus reikalavimus taip pat grindžia antstolio 2010-04-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 32-10-230 užfiksuotomis aplinkybėmis, kad „įėjus į bendrojo naudojimo patalpą (koridorių), pažymėta, 31-25, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jo ši patalpa yra rekonstruota <...> N. M. ir R. M., kuriems nuosavybės teise priklauso 57,99 kvadratiniai metrai patalpų bei 48,35 kvadratiniai metrai patalpų, bendrojo naudojimo patalpų sąskaita yra pasididinę savo turimų patalpų plotus <...>Bendrojo naudojimo patalpų 31-25 dalis apjungta su UAB „Aldmika‘‘ priklausančiomis patalpomis (butu)“. Pareiškėjų įsitikinimu, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole rekonstrukcijos sąvoka vartojama bendrąja prasme, o ne nustatant konkrečią statybos rūšį (inter alia antstolis ir nėra kompetentingas nustatyti statybos rūšį, kuriai priskiriamas vienas ar kitas statybos darbas), todėl šis protokolas nėra tinkamas įrodymas, kurio pagrindu būtų galima konstatuoti, kad Tretieji asmenys atliko rekonstrukcijos darbus. Dėl kitos minėtame protokole numatytos aplinkybės - tariamo patalpų ploto padidėjimo - pasakytina tai, kad ši aplinkybė neatitinka tikrovės ir nekilnojamojo turto registre pateikiamų duomenų. Priešingai nei tvirtina Pareiškėja, po trečiųjų asmenų atlikto paprastojo remonto, jų nuosavybės teise turimų patalpų plotai nepakito: R. M. ir N. M. priklauso 48,35 kvadratinių metrų ir 57,99 kvadratinių metrų patalpos, o UAB „Aldmika‘‘- 36,65 kvadratinių metrų patalpos. Taip pat į patalpų bendrąjį plotą yra įskaičiuojamas ir bendraturčiams jau pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis prie jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų priskirtas bendrojo naudojimo patalpų plotas, dėl ko skundo motyvas, neva atlikus statybos darbus trečiųjų suinteresuotų asmenų valdomas patalpų plotas padidėjo, visiškai nepagrįstas. Pareiškėja vienu iš savo skundo motyvų nurodo aplinkybę, kad paprastasis remontas, kurį pareiškėja klaidingai prilygina rekonstrukcijos darbams, yra atliekamas be jos sutikimo. Pažymėtina, kad pareiškėja neteisingai aiškina bendraturčių santykius ir statybos santykius reglamentuojančių teisės normų santykį, to pasėkoje klaidingai suvokia sutikimo dėl bendrojo naudojimo patalpų remonto darbų nebuvimo teisines pasekmes. Tarp bendraturčių susiklostančius santykius, įskaitant ir tuos, kurie kyla dėl bendrojo naudojimo patalpų paprastojo remonto darbų, reglamentuoja CK 4.75-4.85 straipsniai, tuo tarpu neteisėtos statybos klausimus — CK 4.103 straipsnis, kurie tarpusavyje nėra susiję tokiu ryšiu, kaip šį ryšį supranta Pareiškėja. Kitaip tariant, už bendrojo naudojimo patalpų valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarkos pažeidimus yra numatytos vienos teisinės pasekmės, o už savavališką statybą - visai kitos. Dėl šios priežasties net jei ir būtų nustatyta, jog Tretieji asmenys, vykdydami jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių patalpų paprastąjį remontą be Pareiškėjos sutikimo pažeidė CK 4.75-4.85 straipsniuose nustatytą tvarką, už tokį pažeidimą gali kilti tik su bendraturčių bendrojo naudojimo objektų naudojimo ar valdymo tvarkos pažeidimus, bet ne už savavališką statybą numatyta atsakomybė (Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-689-67/2011 dėl savavališkos statybos).Pabrėžia, kad pagal ginčo santykių susiklostymo metu galiojusius įstatymus ir normatyvinius statybos techninius dokumentus statytojas statybos valstybinę priežiūrą vykdančioms institucijoms privalo pateikti bendraturčių sutikimą vieninteliu atveju - tik kai statytojas prašo išduoti statybos leidimą darbams, kuriems atlikti statybos leidimas privalomas. Paprastojo remonto darbų atlikimo metu galiojusiame Aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas‘‘ 15.3 punkte nustatyta, kad siekiant gauti statybos leidimą statinio bendraturčių sutikimą privaloma pateikti, kai statinys rekonstruojamas ar kapitališkai remontuojamas. Kitais atvejais nei šis Statybos techninis reglamentas, nei jokie kiti teisės aktai pareigos pateikti statinio bendraturčių sutikimą nenumato. Tokių atvejų nenumato ir šiuo metu galiojančios teisės normos. Tokiu būdu, tretieji suintetesuoti asmenys, atlikdami bendrojo naudojimo patalpų paprastąjį remontą, jokių statybos normatyvinių techninių dokumentų reikalavimų nepažeidė, tai nėra pagrindo tenkinti Pareiškėjos reikalavimą panaikinti Atsakovės 2011-12-21 sprendimą ir įpareigoti surašyti savavališkos statybos aktą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pati Pareiškėja, neturėdama Trečiųjų asmenų sutikimo, 2008 metais pradėjo vykdyti jai priklausančių patalpų remontą ir gyvenamojo namo pagrindinių konstrukcijų pertvarkymą (rekonstrukciją), kurio metu pertvarkė gyvenamojo namo inžinerinę sistemą nuvesdama vamzdžius į savo patalpas per bendrojo naudojimo patalpas, ir pagrindinėje namo konstrukcijoje — kapitalinėje laiptinės sienoje atvėrė angą bei įsirengė atskirą įėjimą į savo patalpas-Būtent pastarieji statybos darbai yra priskiriami statybos rūšiai „rekonstrukcija‘‘ (Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalį). Kiek žinoma, pareiškėja nėra gavusi įstatymų nustatyta tvarka statybos leidimo rekonstrukcijai. Dar daugiau, pareiškėjai vykdant nurodytus statybos darbus Bendrojo naudojimo patalpų būklė buvo pabloginta iki tokios, kad jų, neatlikus remonto, tapo neįmanoma naudoti pagal paskirtį, nes ji vykdydama savo patalpų remontą per bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias patalpas į savo patalpas nuvedė vandentiekį ir elektros tiekimą, užmūrijo bendro naudojimo patalpose esančias duris, vedančias į jos patalpas, ir jas naujai įrengė bendrojo naudojimo laiptinėje. Po šių remonto darbų pareiškėja bendrojo naudojimo patalpų nesutvarkė, paliko jose statybines šiukšles, atvirus (neizoliuotus) elektros laidus, vandentiekio vamzdžius ir pan. Į administracinę bylą Nr. 1-959-95/2011, kurią prašome prijungti prie šios bylos, pateikėme antstolio 2008-11-06 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuota patalpų būklė po to, kai Pareiškėja atliko remonto ir rekonstrukcijos darbus. Dėl tokių Pareiškėjos veiksmų UAB „Aldmika‘‘ 2008 metų lapkričio mėnesį kreipėsi į valstybinę statybos priežiūrą vykdančią instituciją su skundu. Nors 2008-12-12 rašte Nr. (101)11.56-1656 nurodyta, kad vykdant darbus jokie statybos normatyviniai dokumentai nebuvo pažeisti, tačiau taip pat pažymima, kad A. J. darbus vykdė be bendraturčių sutikimo, dėl ko kiti bendraturčiai turi teisę pažeistas teises ginti teisme tik CK 4.75 straipsnio pagrindu, ką tretieji asmenys padarė pareikšdami teisme ieškinį. Tretiesiems suinteresuotiems asmenims kartu priklauso didžioji dalis (80 procentų) patalpų, dėl ko jie turi teisę priimti sprendimus, susijusius su bendrojo naudojimo patalpų būtinąja priežiūra ir tokie sprendimai pareiškėjai yra privalomi ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pažymėtina, kad dėl pareiškėjos atliktų darbų ne tik kad kilo grėsmė, bet ir realiai buvo padaryta žala turtui. UAB „Senoja‘‘ (aukštu žemiau esančių patalpų savininkė), 2009-01-19 pranešime AB „Lietuvos draudimas‘‘ žalų skyriui nurodyta, jog „2008 m. vasario 17 d. atvykus į bendrovės patalpas (duomenys neskelbtini) g. 5, Vilniuje, pastebėta, jog iš trečiojo aukšto smarkiai bėga vanduo <...> buvo apžiūrėtos aplietos patalpos ir pakilta į kaltininko patalpas išsiaiškinti apliejimo priežasties. Trečiame aukšte buvo remontuojamos patalpos, rastas trūkęs vandentiekio vamzdis. P. A. atsisakė leisti išsikviestai įmonei santechniką <...> Daugiau savininkė į savo patalpas neįsileido, minėjo, kad viską sutvarkė jos samdomas santechnikas‘‘. Šis raštas visiškai patvirtina taktą, jog dėl Pareiškėjos vykdytų remonto darbų bendrojo naudojimo patalpose jau buvo atsiradusi žala kitų namo patalpų savininkams ir kad, siekiant išvengti dar didesnės žalos atsiradimo, buvo būtina tvarkyti esamą būklę, o tam, kaip imperatyviai nustatyta įstatyme, jokie sutikimai nereikalingi. Dėl tos priežasties trečiųjų asmenų lėšomis ir pastangomis buvo atliktas bendrojo naudojimo patalpų paprastasis remontas, nes, be kita ko, jis buvo ir būtinas. Pareiškėja vienu iš skundo motyvų nurodo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-10-30 nutartyje pateiktą išaiškinimą administracinėje byloje Nr. -756-1572/2009. Pažymi, kad išaiškinimas šioje byloje nepagrindžia Pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartyse suformuluotos teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės turi precedento galią tik tose bylose, kurių ratio decidendi sutampa. Vertinant nagrinėjamos bylos ir nurodytos Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo bylos aplinkybes, akivaizdu, kad jos skiriasi, nes nurodytoje byloje teismas atliktus darbus kvalifikavo kaip rekonstrukciją pagal tai, jog suformuotas naujas nekilnojamojo turto objektas, pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis pakeista prijungtos patalpos paskirtis, padidėjo patalpų plotas ir kt. Tačiau nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių aplinkybių nėra, t.y. šiuo atveju egzistuoja vienintelė aplinkybė - kad tretieji asmenys (kurie tokios aplinkybės net neneigia) yra atlikę dalies bendrojo naudojimo patalpų paprastąjį remontą, kuris, be kita ko, buvo būtinas, ir kad dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo yra kilęs ginčas, kuris yra sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Dar daugiau, — pareiškėjos cituojamoje nutartyje teismas apie rekonstrukciją sprendė iš Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, fiksuotų nekilnojamojo turto kadastro matavimų byloje, tuo tarpu ginčo byloje Nekilnojamojo turto kadastro duomenys nėra pakeisti, o ir į bylą pateikti pačios pareiškėjos įrodymai - Nekilnojamojo turto registro išrašai -patvirtina, kad nei patalpų būklė, nei jų teisinis statusas nėra pakeisti. Taip pat prašomoje prijungti administracinėje byloje yra įrodymas - pačios pareiškėjos 2010-07-30 atliktų kadastro matavimų duomenys, iš kurių matyti, kad teisinis ginčo patalpų 31-25, 31-31 ir 31-30 statusas nėra pakeistas. Galiausiai, minėta ir tai, kad šios patalpos pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis jau yra padalytos bendraturčiams - ginčo patalpos atitinkamais plotais dar iki remonto atlikimo buvo priskirtos pagrindinių patalpų savininkams atskirai, NTR pažymėjimuose apskritai nenurodant, kad tos patalpos yra bendroji dalinė nuosavybė ir kas tokio nuosavybės bendraturčiai. Taigi ir šių patalpų remontas teisinės situacijos nepakeitė - ir po remonto tiek tretieji suinteresuotieji asmenys, tiek pareiškėja valdo tą patį patalpų plotą, kuris yra nurodytas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre.