- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- eAN2-282-870/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01540-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Liudvinavičienė
- Pažeidėjas
- J. Ž.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto J. Ž. (J. Ž.) atstovo advokato M. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto 2019 m. vasario 18 d. nutarimas Nr. 10ANT_N-4324-2019 paliktas nepakeistas ir J. Ž. skundas netenkintas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. vasario 18 d. nutarimu J. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 16 d., apie 19:12 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Mercedes Benz, v/n (duomenys neskelbtini) prieš pradėdamas važiuoti nuo kelkraščio į kelią neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, taip priversdamas iš paskos važiuojantį automobilį Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) keisti judėjimo kryptį ir pradėti lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tada Mercedes Benz pradėjo sukti į kairę į Vakarų g., neduodamas kelio jį lenkiančiam Audi 80, dėl ko automobiliai susidūrė. Nutarime konstatuota, kad šiais savo veiksmais J. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 ir 157 punktų reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą. J. Ž. paskirta 80 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi J. Ž. atstovo advokato M. P. skundas buvo netenkintas ir 2019 m. vasario 18 d. nutarimas paliktas galioti.
Šalies argumentai
3. Skundu Vilniaus apygardos teismui J. Ž. atstovas advokatas M. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. vasario 18 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-4324-2019; priteisti J. Ž. bylinėjimosi išlaidas.
4. Advokato vertinimu, teismo padaryta išvada, kad J. Ž. suko į kairę neįsitikinęs, kad tai daryti yra saugu, ir nedavė kelio jį lenkiančiai nukentėjusiojo vairuojamai transporto priemonei, yra padaryta neteisingai įvertinus faktinių aplinkybių seką ir neįvertinus priežastinio ryšio tarp abiejų vairuotojų veiksmų ir eismo įvykio kilimo priežasčių, taip pat neįvertinus Audi 80 vairuotojo veiksmų, šiuo atveju – neveikimo, kuris ir buvo eismo įvykio kilimo priežastimi.
5. Sprendžiant klausimą dėl J. Ž. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, būtina nustatyti, ar byloje surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pastarojo kaltę ir įvykęs automobilių susidūrimas nebuvo kito asmens, o būtent Audi 80 automobilio vairuotojo neatsargaus, o atsižvelgiant į sudėtingas vairavimo sąlygas (tamsus paros metas, slidi danga), ir pavojingo vairavimo sukelti padariniai.
6. J. Ž. nubaustas už tai, kad pradėdamas važiuoti nuo kelkraščio į kelią neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams, taip priversdamas iš paskos važiuojantį automobilį Audi 80 keisti judėjimo kryptį ir pradėti lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 101 punktą, tada pradėjo sukti į kairę į Vakarų g., neduodamas kelio jį lenkiančiam Audi 80, dėl ko automobiliai susidūrė. Su tokia vyresniojo tyrėjo bei teismo nuomone nesutinka, nes ji prieštarauja logikai, įvykio dalyvių paaiškinimams ir faktinėms įvykio aplinkybėms. Išvada prieštarauja nukentėjusiojo paaiškinimui, kad jis lenkimo manevrą pradėjo ne J. Ž. pradedant važiuoti iš kelkraščio, o žymiai vėliau, ką patvirtina ir J. Ž. paaiškinimai. Nuo sustojimo vietos iki posūkio į Vakarų g. jis turėjo pradėti važiuoti ir pravažiuoti apie 30 metrų, kas užtrunka apie 10-12 sekundžių, nepaisant to, kad jis dar stovėjo įjungęs avarinį signalą, ką matė ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigia važiavęs 80 km/val. greičiu, todėl iki susidūrimo, net neskaičiuojant, kiek laiko jis matė automobilį su avariniais žibintais, nukentėjusysis turėjo įveikti apie 220 – 260 metrų, kas bet kokiam patyrusiam, atidžiam ir atsargiam vairuotojui yra daugiau nei pakankamas atstumas įvertinti situaciją ir imtis atsargumo priemonių, t.y. sumažinti greitį, o ne „lėkti“ tamsoje slidžiu keliu 80 km/val. Poreikį reaguoti turėjo sukelti jau tas faktas, kad automobilis stovi su įjungtais avariniais žibintais, tačiau nukentėjusysis visą laiką važiavo nemažindamas greičio, todėl buvo priverstas neadekvačiai reaguoti, staigiai stabdyti, dėl ko automobilis slydo, kabino kelkraštį ir vertėsi. Advokato nuomone, yra pakankamai akivaizdu, kad eismo įvykį sukėlė ne J. Ž. veiksmai, o nukentėjusysis pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 104, 126, 127, 128, 136, 136.2, 137 punktų reikalavimus.
7. Advokato vertinimu, policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą surašė visiškai neįvertinę įvykio aplinkybių nei neišsiaiškinę faktinių ir esminę reikšmę turinčių aplinkybių visumos. Teismas neišsiaiškino priežastinio ryšio, kuris lėmė įvykio padarinius. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad būtent Audi vairuotojo neatsargūs ir neteisėti veiksmai sukėlė eismo įvykį ir automobilių susidūrimą. Vadovaujantis įrodymų visuma, spręstina, kad J. Ž. suko į kairę, kai tai daryti saugu, nes iš paskos važiuojantis automobilis jį turėjo pastabėti ne mažiau kaip prieš 15 sekundžių arba 300 metrų, ką patvirtino ir nukentėjusysis, kad automobilį matė dar stovintį su avariniu signalu. J. Ž. savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, negalima daryti neabejotinos išvados apie tai, kad jis yra kaltas dėl automobilių susidūrimo. Teismas nevertino abipusės vairuotojų kaltės galimybės. J. Ž. negali būti nubaustas grindžiant nutarimą vien prielaidomis.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimų negauta.
9. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrinęs priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, sprendžia, kad J. Ž. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, nustačius, kad būtent jo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai priežastiniu ryšiu susiję su kilusiais padariniais. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Skundžiamos nutarties išvados dėl Apelianto kaltės, padarius minėtą administracinį nusižengimą, yra motyvuotos. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.
10. Aukštesnysis teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad J. Ž. nubaustas neteisingai įvertinus faktinių aplinkybių seką, o kaltinimo formuluotė prieštarauja nukentėjusiojo paaiškinimui dėl lenkimo manevro pradžios, t.y. kad jis lenkimo manevrą pradėjo ne J. Ž. pradedant važiuoti iš kelkraščio, o žymiai vėliau, ką patvirtina ir J. Ž. paaiškinimai.
11. Apklaustas pirmosios instancijos teisme M. N. parodė, kad pravažiavus automobilių kolonai (būtent šią koloną, J. Ž. teigimu, jis ir sustojo pralenkti, kad netrukdomas galėtų pasukti į kairę), pamatė iš dešinės pusės stovintį automobilį su įjungtais avariniais žibintais. Atstumas buvo nemažas, tačiau netoli, tikrai ne 600 metrų. Artėjant prie minėto automobilio, pamatė, kad dingo avarinės šviesos, pasirodė kairysis posūkis. Jis jau buvo arti. Kadangi kelio danga buvo slidi, nenorėjo stabdyti, pagalvojo, kad iš kelkraščio automobilis važiuos lėtai, nespės sustabdyti. Pamatė, kad automobilis neberodė kairiojo posūkio, tuomet M. N. įjungė kairįjį posūkį, kadangi nenorėjo stabdyti, ir išvažiavęs į priešpriešinę eismo pusę pradėjo lenkti tą automobilį. Staiga, kai jau buvo visai prie minėto automobilio, pamatė, kad vėl įsijungė posūkis, nežinojo ką daryti, pradėjo manevruoti, pradėjo labiau sukti į kairę, bandė išvengti eismo įvykio. Jo automobilio priekis spėjo praslysti, tačiau užkabino priekines dešinės pusės dureles (b.l. 42-43). Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nukentėjusysis paaiškino ir pateikdamas rašytinį paaiškinimą 2019 m. sausio 16 d. (b.l. 17), t.y. kad važiavo savo juosta, matė priekyje automobilį, kuris stovėjo su avariniu, buvo gan netoli ir pamatė, kad įsijungė kairysis posūkis ir automobilis lėtai išvažiavo iš dešinės pusės kelkraščio, buvo ganėtinai arti, pamatė, kad posūkis išsijungė. Nenorėdamas stabdyti dėl slidžios kelio dangos, įjungė kairįjį posūkį ir pradėjo lenkti minėtą automobilį, pamatė, kad jis ir vėl pradėjo rodyti kairįjį posūkio signalą. Pradėjo sukti kairėn, lengvai spausti stabdį. Kadangi ir kito automobilio vairuotojas pradėjo daryti posūkį, dėl to, kad slidu, stipriai pasukti vairo neišėjo.
12. Administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo aplinkybės, kad J. Ž. prieš pradėdamas važiuoti nuo kelkraščio į kelią neįsitikino, kad tai daryti saugu ir nekliudys kitiems eismo dalyviams ir taip privertė iš paskos važiuojantį automobilį Audi 80 keisti judėjimo kryptį ir pradėti lenkti išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, neprieštarauja nukentėjusiojo paaiškinimams. Pats momentas, kada M. N. buvo priverstas keisti važiavimo kryptį, nėra tiksliai nurodytas, t.y. ar dar automobiliui stovint kelkraštyje, ar jau išvažiavus į kelią, tačiau šiuo atveju svarbi yra ta aplinkybė, kad J. Ž. išvažiavimas į kelią iš kelkraščio privertė nukentėjusįjį pradėti lenkimo manevrą, išvažiuojant į priešingą eismo juostą. Tokį sprendimą nukentėjusysis priėmė atsižvelgęs į eismo sąlygas (slidi kelio danga), įvertinęs tiek savo išvystytą toje atkarpoje leistiną greitį, tiek ir pajudančio iš vietos automobilio greitį bei atstumą tarp transporto priemonių, spręsdamas, kad gali nespėti sustabdyti, todėl pradėjo lenkimą, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Vertinti, kad šioje vietoje M. N. galėjo pažeisti apeliaciniame skunde nurodytus Kelių eismo taisyklių punktų reikalavimus nėra pagrindo. Kaip akcentavo skundžiamą nutartį priėmęs teismas, nėra duomenų, kad asmuo būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį. Teismo vertinimu, nukentėjusysis tinkamai sureagavo į kelyje atsiradusią kliūtį, įsitikino atliekamo lenkimo manevro saugumu. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad jo vairuojamojo automobilio kairysis posūkis buvo įjungtas visą laiką, M. N. nuosekliai aiškino, kad jis buvo išsijungęs, automobiliui išvažiavus į kelią ir po to vėl įsijungė. Pirmosios instancijos teismas tokią situaciją įvertino kaip galimą, kadangi paprastai, ištiesinus vairą, posūkio signalas išsijungia automatiškai. Su tokiu vertinimu sutinka ir aukštesnysis teismas. Priešingu atveju, nebūtų logiškas nukentėjusiojo lenkimo manevras, aiškiai matant, kad ir pažeidėjo automobilis ketina sukti į kairę. Tuo tarpu, automobiliui išvažiavus iš kelkraščio į kelią ir išsijungus posūkio signalui, nukentėjusysis negalėjo numatyti, kad jam būnant priešpriešinėje eismo juostoje, J. Ž. automobilis taip pat pradės sukti į kairę. O kad M. N. priėmė sprendimą, pamatęs kelkraštyje stovintį automobilį su įjungtais avariniais žibintais ir vėliau pradėjusį važiuoti iš stovėjimo vietos į kelią, apvažiuoti kliūtį, nes galėjo nespėti sustabdyti ir atsitrenkti į priešais važiuojančią transporto priemonę, laikytinas kaip adekvatus susiklosčiusios situacijos įvertinimas (nėra duomenų, kad asmuo tokiu manevru būtų sutrukdęs priešpriešine eismo juosta važiuojančios transporto priemonėms).
13. M. N. važiuojant priešpriešine eismo juosta, siekiant aplenkti pažeidėjo vairuojamą automobilį, pastarasis pradėjo sukti į kairę į Vakarų g., neduodamas kelio jį lenkiančiam Audi automobiliui. J. Ž. neginčijo per galinio vaizdo veidrodėlius matęs atvažiuojantį dar vieną automobilį, tačiau vertino, kad jis yra už 600 metrų ir dėl to jis spės atlikti manevrą. Išvadą dėl tokio atstumo asmuo darė dėl to, kad Audi žibintų šviesos pasirodė iš už kelio vingio, kuris yra tiek nutolę nuo tos vietos, kur pastarasis stovėjo kelkraštyje (b.l. 7-8). Iš paties pažeidėjo parodymų nustatyta, kad jis ne tik matė atvažiuojančio automobilio Audi šviesas, tačiau taip pat matė bei suvokė tai, kad minėta transporto priemonė judėjo pakankamai greitai (paaiškino, kad antrą kartą pažiūrėjus į veidrodėlį, automobilio šviesos jau buvo žymiai arčiau). Nepaisydamas to, jis priėmė rizikingą sprendimą visgi įvažiuoti į kelią ir sukti į kairę. Tuo tarpu, kritiškai vertintini Apelianto teiginiai, esą Audi automobilis visą šį laiką važiavo už jo, kadangi tokius parodymus paneigia ne tik nukentėjusiojo paaiškinimai, bet ir transporto priemonių apgadinimo pobūdis (b.l. 15-16). Taigi pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl J. Ž. kaltės padarius aptariamą administracinį nusižengimą, kadangi būtent jis netinkamai įvertino situaciją kelyje ir priėmė sprendimą atlikti manevrus, neįsitikinęs jų saugumu. Todėl nukentėjusiojo transporto priemonės vairavimo greitis, aukštesniojo teismo vertinimu, esminės reikšmės šioje situacijoje neturi. Net jei vertinti, kad nukentėjusiojo vairuojamo automobilio greitis galėjo būti mažesnis atsižvelgiant į oro sąlygas, vis dėlto, būtent J. Ž. turėjo įsitikinti, kad išvažiuoti iš kelkraščio yra saugu, tinkamai įvertinti automobilio Audi atstumą iki jo vairuojamos transporto priemonės. Aukštesniojo teismo vertinimu, šioje situacijoje tai nebuvo padaryta. Būtent J. Ž. aptarti veiksmai lėmė padarinių atsiradimą, t.y. kad transporto priemonės susidūrė ir buvo apgadintos.
14. Atsižvelgiant į tai, kad J. Ž. apeliacinis skundas atmetamas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinamas (ANK 666 straipsnis, BPK 105 straipsnis). Be to, teikiant prašymą dėl procesinių išlaidų atlyginimo, nebuvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys duomenys.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. Ž. atstovo advokato M. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.
Netenkinti prašymo priteisti J. Ž. bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis neskundžiama.