- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-22
- Bylos Nr.
- 2A-791-585/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-04-3-00266-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Antanas Rudzinskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė
- Ieškovas
- UAB „Hungerdina“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus alus“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Antano Rudzinsko ir Godos Ambrasaitės-Balynienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Hungerdina“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal UAB „Hungerdina“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus alus“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hungerdina“ 2009-03-18 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus alus“ ieškovui 10 441,11 Lt skolos, 864,34 Lt delspinigių, 167,76 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2009-03-30 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo UAB „Hungerdina“ ieškinį dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atsakovui UAB „Vilniaus alus“, priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo UAB „Hungerdina“ ieškinį tenkinti visiškai ir iš atsakovo UAB „Vilniaus alus“ ieškovo naudai priteisti 10 441,11 Lt skolos, 864,34 Lt delspinigių, 167,76 Lt palūkanų, šešis procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2009-03-20, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Nesutikdamas su teismo priimtu preliminariu sprendimu, atsakovas pareiškė prieštaravimus.
2010-07-07 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nusprendė Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009-03-30 preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovo UAB „Hungerdina“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus alus“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo atmesti, taip pat priteisti iš UAB „Hungerdina“ atsakovo UAB „Vilniaus alus“ naudai 968,00 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 35,70 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas UAB „Vilniaus alus“ dalį įsiskolinimo ieškovui UAB „Hungerdina“ buvo sumokėjęs, o iki preliminaraus sprendimo įsiskolinimas su delspinigiais ir palūkanomis buvo visiškai padengtas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Hungerdina“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010-07-07 sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad teismas nevertino reikalaujamos ir realiai sumokėtos sumos dydžio neatitikimo ir sumokėtą sumą automatiškai prilygino reikalaujamos sumos padengimui, nors sumų neatitikimas akivaizdžiai rodo, kad šalis sieja ne tik reikalavimai pagal ieškinyje nurodytas sąskaitas, bet ir kiti abipusiai piniginiai įsipareigojimai. Esant kitiems įsipareigojimams, teismas turėjo ypatingai atidžiai įvertinti atliktų mokėjimo pavedimų paskirtį. Taip pat apeliantas nurodė, kad nė vienas iš atsakovo pateiktų mokėjimų pavedimų nebuvo skirtas apmokėti pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras susidariusių delspinigių ir palūkanų. Todėl atsakovas UAB „Vilniaus alus“ liko skolingas ieškovui UAB „Hungerdina“ pagal šias sąskaitas nesumokėtus delspinigius ir palūkanas.
Atsiliepimas
Atsakovas ieškovo apeliacinį skundą prašė atmesti. Nesutikdamas su apelianto argumentais, atsakovas atsiliepime pažymėjo, kad iš viso ieškovui pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas – faktūras buvo sumokėta 12 580,94 Lt dydžio suma, iš kurios 10 042,53 Lt buvo skirta įsiskolinimui (užskaičius ieškovo 398,58 Lt dydžio įsiskolinimo sumą atsakovui), į bylą pateikti mokėjimo pavedimai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovas dar iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo padengęs 70 proc. ieškovo prašomos priteisti įsiskolinimo sumos, o prieš priimant preliminarų sprendimą su ieškovu pilnai atsiskaitė pagal jo išrašytas ir atsakovui pateiktas PVM sąskaitas – faktūras. Tai patvirtina ir 2009-11-03 tarpusavio skolų suderinimo aktas, iš kurio matyti, kad nei atsakovas, nei ieškovas vienas kitam nėra skolingi. Apeliantas taip pat pabrėžė, kad atsakovui dar iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo pilnai atsiskaičius su ieškovu, nepagrįstu laikytinas ir ieškovo reikalavimas priteisti jo nurodytus delspinigius ir palūkanas bei procesines palūkanas. Apelianto nuomone, ieškovas nedalyvaudamas vykstančiuose teismo posėdžiuose, nepagrįstai reikšdamas ieškinį bei apeliacinį skundą, piktnaudžiauja savo turimomis procesinėmis teisėmis, taip pažeisdamas atsakovo teises bei teisėtus interesus, todėl jo teisės negali būti teismo pripažįstamos ir ginamos.
Apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka išnagrinėja bylą apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų ribose, patikrindamas absoliučius skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320str.1d.).
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateiktais rašytiniais įrodymais – AB DnB Nord banko mokėjimo nurodymais 836, 847, 881 ir 893 nustatė, kad atsakovas laikotarpiu tarp 2009 03 06 ir 2009 03 27 sumokėjo ieškovui 12580,94 Lt. Ieškovas paties tokios pinigų sumos sumokėjimo fakto nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas įvykdė visas savo prievoles ieškovui pagal šalių 2008 03 07 sudarytą sutartį, sumokėdamas ieškovo reikalautą skolą - 11 473.21 Lt.
Ieškovas, apeliacinį skundą motyvuodamas nuorodos į delspinigių ir palūkanų sumokėjimą banko mokėjimo nurodymuose nebuvimu, kartu nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad mokėjimų pagal byloje pateiktus mokėjimo nurodymus metu atsakovas buvo skolingas ieškovui kuriame nors kitame teisiniame santykyje ir ieškovas tokius atsakovo mokėjimus priėmė kaip mokėjimus tame kitame šalių santykyje. Nesant tokių įrodymų, ieškovo apeliacinio skundo argumentai pripažįstami visiškai nepagrįstais.
Šalių argumentai dėl netesybų dydžio yra nereikšmingi, nes, nustačius, kad netesybos sumokėtos, jos nebegali būti mažinamos (CK 6.73str.2d.).
Tačiau didelė ieškovo reikalavimo dalis įvykdyta po ieškinio pareiškimo teisme 2009 03 18, be to, visas reikalavimas – po ieškinio surašymo 2009 03 05, nors visi mokėjimai atlikti iki preliminaraus teismo sprendimo priėmimo 2009 03 30. Todėl teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidų naštą tarp šalių.
Nors iš esmės teisingas teismo sprendimas neturi būti naikinamas vien formaliais pagrindais, o kai dalis ieškinio reikalavimų įvykdyta iki ieškinio pareiškimo teisme, nėra pagrindo taikyti CPK 430str.9d. ir civilinę bylą nutraukti, teismas, atmesdamas ieškinį, privalėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovui pareiškus ieškinį teisme, atsakovas savo prievolės ieškovui nebuvo įvykdęs, todėl yra teisinga, kad savo paties patirtų bylinėjimosi išlaidų našta tektų atsakovui ir ieškovui nebūtų perkelta.
Nurodomais argumentais apeliacinės instancijos teismas pakeičia pirmosios instancijos teismo nustatytą bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, iš ieškovo nepriteisdamas atsakovui šio patirtų atstovavimo išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str.1d.1p., 331str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2010 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Patikslinti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nustatytą Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu - atsakovo UAB „Vilniaus alus“ prašymą dėl 968 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo UAB „Hungerdina“ atmesti, o visas kartu su bylos procesu apeliacijoje teismo patirtas 50 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas priteisti valstybei iš atsakovo UAB „Vilniaus alus“.