- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-17
- Bylos Nr.
- 1-3602-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47244-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- L. J.
- Kaltinamasis
- V. R.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. rugsėjo 30 d. apie 17.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), virtuvėje, tyčia savo šeimos narei - sugyventinei L. J. viena ranka sugriebęs už kairės rankos riešo, jį spaudė, o kita ranka smaugė jos kaklą, L. J. ištrūkus, jis ją vėl sugriebė ir abejomis rankomis smaugė jos kaklą, bei vieną kartą keliu sudavė į kairę koją, padarydamas jai poodinę kraujosmvą kairiame rieše, taip šiais smurtiniais veiksmais padarė L. J. nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sekmadienį, 2018 m. rugsėjo 30 d., apie pietus, sugyventinė atsivežė draugų ir visi gėrė alkoholį (degtinę) jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Nukentėjusioji L. yra jo draugė, su kuria gyvena kartu apie 15 metų. Tada susiginčijo ir viskas įvyko. L. pradėjo daužyti lėkštes, jis ją ramino. Pradžioje viena ranka paėmė už kairės rankos riešo ir jį spaudė, o kita ranka paspaudė jos kaklą, kad apsiramintų. Buvo ištrūkusi ir antrą kartą buvo ją sugriebęs. Taip, galėjo smaugti. Pripažįsta visus veiksmus, kad sugriebė už rankos, kaklo, ir kad keliu sudavė į kairę koją. Įvykio metu buvo neblaivus. Gailisi, kad taip atsitiko. Norėtų susitaikyti su nukentėjusiąja, jos atsiprašė, bet ji neatleidžia, su juo nesitaiko. Jam priklauso pusę namo (duomenys neskelbtini), o kita pusė namo priklauso L. mamai. Nesutinka gydytis nuo alkoholizmo.
Nukentėjusioji L. J. apklausta teisme parodė, kad kaltinamasis ją smaugė. Viena ranka paėmė už rankos riešo, kitos rankos dviem pirštais paėmė už kaklo bei spaudė, nustūmė jį. Ištrūko ir antrą kartą smaugė už kaklo bei vieną kartą keliu spyrė į koją, virš kelio. Anksčiau jis toks nebuvo. Kaip žmogus jis geras, bet jo elgesys kinta, dominuoja pyktis ir agresija. Mano, kad tam įtakos turi alkoholis. Dažnai vartoja alkoholį ir net keletą dienų iš eilės. Kai buvo jausmai, kai buvo pagarba vienas kitam, jis buvo pasitaisęs. Nebegali daugiau kartu gyventi, nes vienas kitą per daug įskaudinę. Susitaikyti nenori, kaltinamojo bijo, prašo įpareigoti gyventi skyrium, nors iki pavasario, kai galės išeiti, gydyti nuo alkoholio ir įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir užtikrinti ateityje jos saugumą, nes nesijaučia saugi.
Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2018 m. rugsėjo 30 d., apie 17.00 val., namuose, adresu, (duomenys neskelbtini), V. R., kuriam nustatytas 1,66 promilių girtumas, savo sugyventinę, L. J., kuriai nustatytas 1,39 promilių girtumas, smaugė ir vieną kartą spyrė jai į koją. Vadovaujantis LR BPK 140 str., V. R. sulaikytas ir uždarytas į Kauno AVPK areštinę (b. l. 1-2).
Tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 10).
Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji. Atvykusiems pareigūnams L. J. paaiškino, kad neblaivus sugyventinis V. R. smurtavo prieš ją, smaugė, spyrė į koją. (b. l. 13-16)
2018-10-01 kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas 2018-09-30 įvykio vietoje darytas vaizdo įrašas. Įraše matyti, jog L. J., atsakydama į policijos pareigūnų klausimus, paaiškino, kad sugyventinis smaugė, spyrė (b. l. 17-21)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta, padarytos fotonuotraukos. (b. l. 22-28)
Iš BPC duomenų matyti, jog 2018-09-30 20.02 val. paskambinusi L. J. pranešė, jog ją sumušė, griebė už kaklo, smaugė neblaivus vyras. Bijo eiti į namus, smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 29-32)
Nukentėjusiosios L. J. apklausos protokolu, kur ji parodė, kad su V. R. kartu gyvena jau 15 metų. Vedė bendrą ūkį, bet paskutiniu metu nesutaria, pastoviai konfliktuoja, vyksta žodiniai ginčai, jis psichologiškai gniuždo. Vladas prieš įvykį 3 dienas iš eilės vartojo alkoholį, o kai girtas jis būna konfliktiškas. 2018 metų rugsėjo 30 d., apie 12.00 val., grįžo namo. Kartu pas ją į namus grįžo ir M. M. su žmona J. Susėdo virtuvėje ir gėrė degtinę "Bajorų". Vėliau M. su žmona J. išėjo namo. Dėl ko kilo virtuvėje ginčas tarp jos ir V. R. pasakyti negali, nepamena dėl girtumo. Pamena buvo kampe, prie šaldytuvo ir V. stovėdamas priešais ją, viena ranka sugriebė už kaklo ir spaudė, kita ranka sugriebęs laikė už dešinės rankos riešo ir spaudė, tada ji ištraukė laikomą dešinę ranką ir bandė jį atstumti nuo savęs, tada jis staiga abiem rankomis sugriebė už kaklo ir spaudė stipriai, buvo didelis skausmas. Bandė jį atstumti nuo savęs, kad jis paleistų kaklą, jis keliu sudavė vieną kartą į kairę koją virš kelio, išorinėje pusėje. Jai skaudėjo, bet kraujosruvos nėra. Įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jai yra išaiškinta teisė dėl turtinės, neturtinės, moralinės žalos atlyginimo. Ieškinio neteiks (b. l. 38-39).
Iš valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. J. poodinė kraujosruva kairiame rieše padaryta vienu poveikiu kietu buku daiktu ir galimai suduodant smūgį į šią sritį ar tiesiog suspaudžiant ranka. Netametama galimybė, jog galėjo būti traumuotas kaklas, kryžmens sritis. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Smūgių sudavimas sukėlė fizinį skausmą (b. l. 54).
2018-09-30 20.49 val. V. R. nustatytas 1,66 promilių neblaivumas. (b. l. 34)
2018-09-30 20.51 val. L. J. nustatytas 1,39 promilių neblaivumas. (b. l. 34)
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, pats būdamas neblaivus prikibo prie nukentėjusiosios ir tuo išprovokavo konfliktą, smurtavo intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai (sugriebta buvo ne bet kur, o už kaklo), turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino kaltu padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, neteistas (b. l. 100), baustas administracine tvarka (b. l. 101-102), VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, nuo 2005-11-25 VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų priežiūros grupėje, diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį. Priklausomybės sindromas (b. l. 105), dirba ( b. l. 107). Nukentėjusioji nurodė, jog susitaikyti su kaltinamuoju nenori, kaltinamojo bijo, jaučiasi nesaugi. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę su griežtais įpareigojimais bei draudimais, taip pat bus pakankama tam, kad kaltinamasis būtų paveiktas taip, kad ateityje nenusikalstų, o laikytųsi įstatymų. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei nurodytos bausmės dydžio vidurkis. Be to, nustatant bausmės rūšį bei dydį, įpareigojimus atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta po vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad jis yra dirbantis. Nustatydamas įpareigojimus, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus, numatytus BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punkte: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. BK 48 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad teismas gali paskirti kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, pastarasis yra Priklausomybės ligų priežiūros grupėje dėl alkoholio vartojimo, nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamojo elgesiui įtakos turi alkoholis, jį reikėtų gydyti nuo alkoholizmo, tačiau pastarasis kategoriškai atsisakė gydytis nuo alkoholizmo, todėl teismo vertinimu, būtų teisinga ir protinga kaltinamajam paskirti įpareigojimą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, kuris nėra numatytas BK 48 straipsnyje, teismas mano, kad, kad tai darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio (redakcija nuo 2013-07-13, Žin. 2013, Nr. 75-3770) nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-30 iki 2018-10-01 (b. l. 65-67), vieną sulaikyme praleistą parą prilyginant dvejoms laisvės apribojimo dienoms.
Be to, kaltinamajam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė -dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuri yra būtina siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus į saugumą nuo sugyventinio galimo agresyvaus elgesio ateityje.
Nukentėjusioji teisme nurodė, jog kaltinamojo bijo, todėl prašo įpareigoti kaltinamąjį gyventi skyrium, siekiant užtikrinti jos saugumą, nes nesijaučia saugi. Kaltinamojo gynėja advokatė Rima Šmigelskytė nurodė, kad įpareigojimas užtikrinti gyventi skyrium, būtų netinkamas, nes dalis namo, kuriame gyvena tiek nukentėjusioji, tiek kaltininkas, nuosavybės teisėmis priklauso kaltininkui, o nukentėjusioji šiame name nuosavybės neturi. Mano, kad būtų pažeistos, kaltinamojo kaip savininko teisės, gyventi jam nuosavybės teise priklausančiuose namuose.
Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo padarytos veikos pobūdį, nustatytas bylos aplinkybes, siekiant užtikrinti nukentėjusiosios interesų apsaugą, bei baudžiamojo proceso tikslams pasiekti mano, jog teisinga ir tikslinga yra kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios. Vien tai, kad dalis namo kaltinamajam priklauso nuosavybės teise, teismo vertinimu kaltinamojo turtinių teisių nepažeidžia, kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra taikoma tik tam tikrą laiko tarpą – keturis mėnesius, o visos turtinės teisės ir pareigos kaltinamajam išlieka.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.
Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (viso 2,78 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. (b. l. 90-91)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis LR BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R.: tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2018-09-30 iki 2018-10-01.
Teismas išaiškina, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamos vietos; vykdyti nustatytus įpareigojimus ir draudimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus).
Vadovaujantis BK 72² straipsniu V. R. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Nustatyti, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 72¹ straipsniu, V. R. įpareigoti keturis mėnesius, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, gyventi skyrium nuo nukentėjusios L. J..
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).