- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-26
- Bylos Nr.
- 1S-693-594/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Rimas Švirinas, Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- E. G.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Rimo Švirino, Svetlanos Jurgaitienės, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo E. G. (toliau – E. G.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2016 m. kovo 29 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-213 taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. G. 2014-02-12 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (5 nusikalstamos veikos) ir 259 str. 1 d. bei nuteistas galutine subendrinta 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d. ir 9 d., E. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo subendrinta su 2013-10-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu E. G. paskirta bausme, paskiriant nuteistajam galutinę subendrintą 6 (šešerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžia – 2012-05-15, bausmės pabaiga – 2018-08-15.
Žemesnės instancijos teismas
2016-03-29 Komisijos nutarimu Nr. 93-213 nutarta E. G. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-04-29 nutartimi patvirtinti 2016-03-29 Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
Skundu apygardos teismui nuteistasis E. G. prašo panaikinti 2016-04-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2016-03-29 Komisijos nutarimą Nr. 93-213 ir taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
Nuteistojo teigimu, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vykdant numatytas priemones ji sumažėjo nuo 46 iki 38 balų, nuteistasis vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, įvykdė ir Komisijos nustatytas rekomendacijas, dėl ko, E. G. įsitikinimu, jo elgesys, priešingai nei konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę E. G. pataisos namuose ir buvo baustas, tačiau kelis kartus jis buvo ir skatinamas, sutiko dirbti bet kokį jam siūlomą darbą, tobulino lietuvių kalbos žinias, dalyvavo projektuose ir visuomeninėje veikloje, turi realią galimybę įsidarbinti laisvėje, palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, atlygino priteistą ieškinį, turi aiškius ateities planus, kas, E. G. įsitikinimu, rodo jo pastangas pasitaisyti. Tačiau apylinkės teismas šių aplinkybių nevertino, ypatingą reikšmę suteikdamas nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui, kuris jau buvo įvertintas E. G. skiriant bausmę.
Skundu pabrėžiama, kad šiuo metu nuteistasis prisiima atsakomybę už savo veiksmus, todėl būdamas laisvėje ir toliau mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, susijusią su jo gyvenimo stiliumi ir draugais, E. G. prioritetą teiks visuomenės gerbimui, įstatymų laikymuisi ir legaliam darbui. Be to, adaptuotis į visuomenę, nuteistojo įsitikinimu, jam padėtų jo šeima bei darbas UAB „E.“. Nuteistasis pažymi ir tai, kad praeityje lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos jam taikytas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. G. skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. G. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 38 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo taikant jam intensyvią priežiūrą, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Nors skundu apygardos teismui E. G. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo ne kartą skatintas, turi teigiamą darbinę motyvaciją ir realias galimybes įsidarbinti, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, E. G. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta. Juo labiau įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jo atžvilgiu taikant intensyvią priežiūrą, dėl ko, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu turi pasižymėti išskirtinai teigiamomis savybėmis, atskleidžiančiomis itin akivaizdžią jo pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamumą.
Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. G. stengiasi pavyzdingai vykdyti jo atžvilgiu sudarytą individualaus darbo planą. Pataisos namuose jis tobulina lietuvių kalbos įgūdžius, dalyvavo projekte „Nauja kryptis – integracijos vadovas socialinės rizikos grupėms“, 2015-07-10 ir 2016-03-01 raštišku prašymu kreipėsi dėl įdarbinimo VĮ „Mūsų amatai“, tačiau įdarbintas nebuvo. Lygtinio paleidimo atveju jis bus priimtas į darbą UAB „E.“, ką patvirtina nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad bausmės atlikimo metu E. G. už gerą elgesį buvo skatintas du kartus, šiuo metu palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, kas 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolimesnio nuteistojo nusikalstamumo, pataisos namų darbuotojams nuteistasis yra tolerantiškas ir pakantus, su jais elgiasi mandagiai ir pagarbiai. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skundu apygardos teismui tai traktuoja pats E. G., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pastaruoju metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis ir nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą matyti, jog šiuo metu vis dar išskiriami 2 E. G. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai ir nuteistojo gyvenimo stilius bei draugai, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje.
Vertinant šių kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei E. G. elgesio korekcijai, pažymėtina, jog nusikaltimas, už kurio padarymą jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis įgijo, laikė ir platino narkotines medžiagas, kas, apygardos teismo įsitikinimu, ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir pabrėžia saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Nors 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, E. G. nusikalstamą veiką įvykdė vienas, nieko neįtakojamas, tačiau, įvertinus tai, kad narkotinės medžiagos buvo platinamos kitiems asmenims (kurių baudžiamosios atsakomybės klausimas, be kita ko, yra išspręstas tuo pačiu nuosprendžiu), neabejotina, jog šiuo atveju nuteistojo atsiribojimas nuo jo elgesį neigiamai galinčių įtakoti asmenų yra itin svarbus. Tuo tarpu sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, E. G. požiūris į kriminalinio pasaulio neformaliąsias tradicijas, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, net ir šiuo metu yra pakankamai adekvatus, kas neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį parodo jo menkas pastangas mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei savo elgesio korekcijai.
Nors skundu apygardos teismui teigiama, kad ankstesnių nuteistojo teistumų vertinimas sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą yra nepagrįstas, sutikti su tokiais E. G. teiginiais teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą atkreiptinas E. G. dėmesys į tai, kad, sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 str. 1 d. nuostatomis, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, laikytinos esminėmis aplinkybėmis, lemiančiomis nuteistojo lygtinį paleidimą. Tuo tarpu pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kaip jau buvo minėta, nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Tokiu būdu, ankstesnių nuteistojo teistumų vertinimas, atsižvelgiant į jų priskyrimą nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus.
Abejonių pakankama E. G. elgesio korekcija bei jo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo mąstymas bei elgesys. 2016-03-22 Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį, vertindamas kitų žmonių gyvenimiškas patirtis, jis sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau negali jų pritaikyti savo paties elgesio vertinimui, apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje esančią informaciją apie nuteistojo drausmės pažeidimus jam atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Bylos duomenimis, E. G. nuo 2014-03-07 iki 2014-12-30 už įvairaus pobūdžio drausmės pažeidimus buvo baustas net 7 kartus, 3 iš kurių jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių. Būtent dėl šios priežasties už sistemingą nustatytos tvarkos nesilaikymą 2014-07-04 E. G. 6 mėnesių laikotarpiui buvo perkeltas iš paprastosios į drausmės grupę. Šios aplinkybės, vertinant jas kompleksiškai aukščiau aptartų duomenų visumoje, priešingai nei konstatuojama nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui leidžia abejoti šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikytino lygtinio paleidimo instituto efektyvumu. Šiuo aspektu net ir įvertinus sumažėjusią E. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką (nuo 2015-09-01), vis tik pastebėtina, kad akivaizdi nuteistojo elgesio pažanga pastebima tik nuo 2015 metų pradžios (paskutinis drausmės pažeidimas – 2014-12-30), kas atsižvelgiant į nuteistojo bausmės atlikimo laiką – nuo 2012-05-15, aukštesniojo teismo vertinimu, nelaikytina pakankama.
Manyti priešingai neleidžia ir E. G. lėšų tvarkymo specifika. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį bei motyvus (finansinis), yra itin aktualus. Sutinkamai su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, teismo sprendimu nuteistajam priteistas civilinis ieškinys yra padengtas, šiuo metu su specifiniais finansiniais reikalavimais nuteistasis nesusiduria, tačiau jis neturi specialių finansinių planų, padėsiančių jam susidoroti su netikėtomis problemomis
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. G. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.
Tokiu būdu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. G. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog 2016-04-29 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo E. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.