Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. T. ieškinį atsakovui M. T. (M. T.) dėl santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė papildomai paaiškino, kad 2001 metais pardavė butą, kad atiduoti skolas ir apmokėti vaikų mokslus, nuo 2001 m. gegužės mėn. iki 2015 m. gyveno nuomojamuose butuose, nuo 2006 m. negyvena santuokinio gyvenimo, su atsakovu gyveno kaip kaimynai, nuo 2015 m. negyvena kartu, nėra fizinės ir emocinės traukos, todėl taikytis nėra galimybės. Bendrų kreditorių su atsakovu neturi, santuokos metu turto neįgijo. 2010 m. jai buvo padovanotas butas, kuris laikytinas jos asmenine nuosavybe, nes šeiminės lėšos šio buto įgijimui ir pagerinimui nebuvo naudojamos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

bylos duomenimis nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje sudarė santuoką, įrašo Nr. 1066.

Dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės

Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad nuo 2006 m. negyvena santuokinio gyvenimo, nuo 2015 m. kartu negyvena, nėra fizinės ir emocinės traukos, šeima ir santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nepateikta duomenų bei įrodymų, kad šalys atliko kokius nors veiksmus siekdami išsaugoti santuoką. Pažymėtina, jog sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Bylos duomenimis sutuoktiniai pažeidė lojalumo pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.27 straipsnyje. Minėtos pareigos pažeidimas sudaro pagrindą išvadai apie abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, kadangi abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, lojalumo pareigą pažeidė iš esmės – dėl to sutriko tarpusavio nuolatinis bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus ieškovės prašymą, ieškovei po santuokos nutraukimo paliktina jos santuokos metu turėta pavardė – „T.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „T.“ (CK 3.69 straipsnis).

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareikšta, todėl jis nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.87 straipsnį po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3.89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą prie asmeninės nuosavybės. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama, kai turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių arba vieno iš jų vardu.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 8 d. dovanojimo sutarties pagrindu ieškovė gavo dovanų butą, esantį (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad šis butas yra jos asmenine nuosavybe, šeiminės lėšos šio buto įgijimui, pagerinimui, išlaikymui nebuvo naudojamos. Byloje nėra ginčijamos šios aplinkybės, prieštaraujančių tam duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl nustatytina, kad po santuokos nutraukimo butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalintinas.

Ieškovė nurodė, kad santuokos metu šalys neįgijo nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, kurį reikėtų dalinti nutraukiant santuoką. Nurodytas aplinkybes paneigiančių duomenų bei įrodymų nepateikta, todėl laikytina, jog nutraukiant santuoką šalys neturi nekilnojamojo bei kito privalomai registruotino turto, įgyto santuokoje ir dalintino nutraukiant santuoką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu teisinės pagalbos išlaidos apmokamos 100 procentų ir ji atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl iš atsakovo M. T. valstybės naudai priteistini mokėtino žyminio mokesčio – 100,00 EUR bei 147,65 EUR už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (CPK 87 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką tarp O. T., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. T. (M. T.), a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. 1066, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei O. T. palikti jos santuokinę pavardę „.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „.“.

Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės O. T. asmeninė nuosavybė ir kaip santuokinis turtas nedalinamas.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. T. 150,00 EUR žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo M. T. 147,65 EUR bylinėjimosi išlaidų už antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai, antrinės teisinės pagalbos išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos biudžeto surenkamąsias sąskaitas AB „Citadele“ bankas Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „DNB“ bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB“ bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.