Kauno apygardos teismo nutartis

2015-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-538-175/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-04-02
Bylos Nr.
1S-538-175/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algerdas Urbšys
Nuteistasis
T. O.
Bylos Nr. 1S-538-175/2015
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algerdas Urbšys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo T. O. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau –Komisija) 2015 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. O., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008-07-07 Švedijos Karalystės Jonkopingo miesto apylinkės teismo pagal Švedijos Karalystės baudžiamojo kodekso 3 skyriaus 1 straipsnį (nužudymas) laisvės atėmimu 10 m. 2010-09-29 Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi Švedijos Karalystės Jonkopingo miesto apylinkės teismo 2008-07-07 nuosprendžiu paskirta bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. ir palikta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų.

Bausmės pradžia – 2007-11-18, bausmės pabaiga­ – 2017-11-18.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-01-13 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti T. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos jam neatlikus 2 metų 10 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmės (Komisijos posėdžio dienai).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-02-27 nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti atsisakė.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. O. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-27 nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti T. O. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo sprendimas yra nepagrįstas ir traktuojamos išvados pažeidžia nustatytus teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodo, kad nuteistasis T. O. atliko 1/2 paskirtos bausmės, tačiau realiai nuteistasis yra atlikęs 2/3 paskirtos bausmės, o tai aiškiai parodo, kad didžiąją bausmės dalį jau atliko. Be to, paskutinius du bausmės atlikimo metus nė karto nenusižengė, intensyviai ieškojo darbo, užsiima visuomenine veikla, bendrauja su savo šeimos nariais ir vaikais, yra laukiamas visuomenėje, pasiryžęs užsiimti individualia legalia veikla. T. O. bausmė buvo paskirta atsižvelgiant tik į Švedijos Karalystės reikalavimus ir atlikimo bausmei sąlygas. Tarptautiniai teisės aktai numato, kad negali būti nuteistajam pabloginamos bausmės perteisimo ir bausmės atlikimui suteikiamos sąlygos, o T. O. Vilniaus miesto apylinkės teismas, perteisdamas padidino bausmės laikotarpį viena diena, suteiktos Lietuvos sąlygos neatitiko tos šalies, kurioje buvo nuteistas, bausmės atlikimui keliamų reikalavimų, dėl ko nuteistasis patyrė papildomų kančių. T. O. buvo nuteistas pagal Švedijos Karalystėje nustatytas taisykles, todėl ir lygtinio paleidimo taisyklės turi būti taikomos tos šalies, kurioje asmuo buvo nuteistas nepabloginant nuteistojo padėties. Švedijos Karalystės ir Vilniaus miesto apylinkės teismas T. O. veiksmus kvalifikavo kaip nužudymą, t. y. nužudymą ne iš savanaudiškų paskatų, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismas savo nutartyje nurodė, kad T. O. nubaustas už tyčinę žmogžudystę. Toks netikslus bausmės kvalifikavimas pablogina nuteistojo padėtį. Be to, apylinkės teismas nutartyje nurodo tik neigiamas nuteistojo savybes, t. y. šališkai konstatuoja faktus su tikslu paneigti Komisijos patvirtintą nutarimą taikyti lygtinį paleidimą. Nėra nurodomos jokios nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios savybės, todėl yra pažeidžiamas rungimosi principas. Teismas neteisingai konstatuoja faktus ir aplinkybes dėl lygtinio paleidimo taikymo paminėdamas ir remdamasis bausmės sunkumu ir paskirtos didelės bausmės laikotarpiu. Tokiais argumentais teismas antrą kartą sprendžia nuteistojo paskirtos bausmės aplinkybes, kurios niekaip negali būti siejamos su lygtiniu paleidimu. Teismo prerogatyva šioje dalyje yra spręsti apie nuteistojo bausmės atlikimo etapą, kaip nuteistasis laikėsi nustatytų taisyklių, vertinti charakterio pagerėjimus, jo korekciją teigiamos pusės linkme, atkreipti dėmesį, kad Komisijos nuteistasis yra vertinamas kaip tinkamas gyventi visuomenėje. Teismas akcentuoja lygtinio paleidimo taisyklių nesilaikymo ir bausmės skyrimo pagrindus ir tikslus, tačiau į tai teismai atsižvelgia skirdami bausmę, bet ne lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, nes jei nuteistasis nesilaiko teismo paskirtų įpareigojimų, jis gali būti grąžintas atlikti likusią bausmės dalį. Be to, teismas turi vertinti ne atskirus bausmės atlikimo laikotarpio etapus, o visą bausmės atlikimo laikotarpį, o tai reiškia ir tą dalį, kai nuteistasis atlikinėjo bausmę Švedijos karalystėje. Teismas taip pat nevertino, kad nuteistasis atliko beveik 3/4 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, o tokios bausmės dalies atlikimas būtinas nuteistiems už labai sunkius nusikaltimus, kurios paskirta bausmė viršija 15 metų, bet neviršija 25 metų laisvės atėmimo. Nuo 2013 m. sausio 23 d. nuteistasis nebuvo baustas nė karto už režimo reikalavimų pažeidimus. Europos Taryba ne kartą atkreipė valstybių narių dėmesį kuo plačiau taikyti lygtinį paleidimą, kaip specifinę alternatyvą bausmių vykdymo sistemoje priemonę, mažinančią įkalinimo trukmę, kuri padėtų nusikaltusiems asmenims grįžti į visuomenę. Be to, atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam du kartus buvo svarstytas lygtinis paleidimas, kai Komisija abu kartus atsisakė taikyti lygtinį paleidimą, teismas konstatavo tinkamą ir gerą Komisijos darbą. Tačiau kai Komisija pritarė nuteistojo lygtiniam paleidimui, teismas nurodė, kad Komisija netinkamai vertina nuteistojo elgesį ir Komisijos darbas jau traktuojamas kaip netinkamas. Išeina, kad Komisijos darbas yra geras tada, kai lygtinis paleidimas netaikomas, o blogas – kai taikomas. Šiuo atveju buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą nenurodant jokių svarių argumentų.

Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, įgijo išsilavinimą, dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, sutiko dirbti, įdarbintas nebuvo ne dėl jo kaltės, o dėl darbo vietų trūkumo, palaiko artimus ryšius su šeima, vedęs, turi 4,5 m dukrą, laikėsi Komisijos nustatytų įpareigojimų, daugiau nenusižengė, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, ieško galimybių įsidarbinti, atlikdamas bausmę Švedijos Karalystėje mokėsi, dirbo, reguliariai buvo konsultuojamas psichologo. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas, nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažįsta, gailisi, tuometinį savo elgesį vertina neigiamai.

Atsiliepimas

Atsiliepimų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmetamas.

Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga ir įvertinęs skundo motyvus, konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimo pagrįstumą, tinkamai įvertino nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikaltimo, už kurio padarymą atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad taikyti T. O. lygtinį paleidimą nėra pagrindo.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. O. atitinka formalias lygtinio paleidimo sąlygas - atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Vis dėlto, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog taikant lygtinį paleidimą probacija būtų sėkminga. Įstatymas neįpareigoja besąlygiškai visais atvejais taikyti lygtinį paleidimą, kai nustatomos formaliosios lygtinio paleidimo sąlygos. Lygtinio paleidimo taikymas galimas tada, kai nustatomos ne tik formaliosios sąlygos, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Kiekvienu atveju teismas yra įpareigotas vertinti visumą aplinkybių, reikšmingų darant išvadas apie tai, ar konkrečiu atveju taikomas lygtinis paleidimas neprieštaraus teisingumo principui ir, asmenį paleidžiant lygtinai neatlikus jam visos paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bus pasiekti bausmės tikslai, kurių buvo siekiama teismo nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę.

Aukštesnysis teismas sutinka su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad nustatytų faktinių aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, jog bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu nuteistajam skiriant individualizuotą bausmę, jau yra pasiekti, o nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

Pažymima, kad vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas. Tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip bausmės esmė būtų iškreipta. Siekiant užtikrinti, jog nuteistajam taikoma bausmė savo suvaržymais ir trukme būtų adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padėtų pasiekti bausmės tikslus, privalu įvertinti ir nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, neatliktos bausmės dydį, jos santykį su atliktąja bausmės dalimi. Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas bausmės vykdymo procese praktiškai įgyvendinamas tada, kai nuteistasis atlieka tokią nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį, kuri yra būtina ir pakankama tiek nubaudimo, tiek prevenciniams bausmės tikslams užtikrinti.

Šiuo atveju nuteistasis T. O. bausmę atlieka labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų. BK 129 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra tyčinis, todėl skunde nepagrįstai teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai kvalifikavo veiką, kaip tyčinę. T. O. už šią nusikalstamą veiką buvo paskirta artima sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmė tikintis, kad būtent tokios rūšies ir dydžio bausmės faktinis atlikimas užtikrins bausmės tikslus, tiek nubaudimo, tiek prevencinius. Apylinkės teismas tinkamai įvertino paminėtas aplinkybes, taip pat pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, kas taip pat dar neduoda pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti, t. y. nuteistasis pasitaisė tiek, kad jį toliau galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis T. O. vidaus tvarkos taisykles pažeidė net dešimt kartų, drausminės nuobaudos skirtos aštuonis kartus, du kartus (nuo 2011-10-03 iki 2012-05-03 ir nuo 2013-01-23 iki 2013-11-21) bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis. Nors drausminės nuobaudos šiuo metu negalioja, faktas, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu nesilaikė vidaus tvarkos taisyklių, neleidžia jo elgesio laikyti nepriekaištingu. Nuteistasis skatintas tik vieną kartą - 2012-08-13, palaiko nuteistųjų neformaliąsias tradicijas siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje jo lūkesčių atitinkantį statusą, turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą, o tai rodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nesistengia savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir, kad bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės. Apygardos teismo vertinimu, paminėtų aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės vertinimu, visuma, dar neduoda pagrindo išvadai, kad T. O. jau patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausmės suvaržymus, o likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmę jau galima pakeisti švelnesne forma.

Pažymima, kad teismas, skirdamas nuteistajam konkretaus dydžio bausmę, mano, kad būtent tokia bausmė yra būtina BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams užtikrinti. Tik tokiu atveju, kaip nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma leidžia daryti vienareikšmišką išvadą apie tai, kad bausmės tikslai, kurių buvo siekiama apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriant konkretaus dydžio bausmę, gali būti pasiekti ir neatlikus visos nuosprendžiu paskirtos bausmės, nuteistajam gali būti taikoma sąlyginė laisvės atėmimo bausmei alternatyva. Šiuo atveju tokių aplinkybių teismas nenustatė.

Nuteistojo skundo teiginys, kad nuteistas jis buvo pagal Švedijos Karalystės Baudžiamąjį kodeksą, todėl ir lygtinio paleidimo klausimas turi būti svarstomas atsižvelgiant į Švedijos Karalystės teisinį reglamentavimą, yra nepagrįstas. BVK 3 str. 1 d. nurodyta, kad bausmės vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus. To paties straipsnio 2 d. pažymėta, kad visiems bausmes Lietuvos Respublikoje atliekantiems asmenims taikomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymai. Nuteistasis T. O. bausmę atlieka Lietuvos Respublikoje, todėl jo atžvilgiu taikytini Lietuvos Respublikoje galiojantys įstatymai, tame tarpe ir BVK normos, reglamentuojančios nuteistųjų lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigų. Nagrinėjamu atveju pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam T. O. lygtinį paleidimą, netinkamai taikė BVK normas ar neteisingai įvertino aplinkybes, kurias teismą įpareigoja vertinti įstatymas, nėra pagrindo. Vien tai, kad apylinkės teismas aplinkybes, kurios yra svarbios sprendžiant dėl galimybės nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, įvertino kitaip, negu jas vertina pats nuteistasis, teismo padarytų išvadų nepaneigia ir nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį naikinti.

Įvertinus paminėta, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta. Pagrindo ją naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo T. O. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algerdas Urbšys