Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-66-922/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-10-17
Bylos Nr.: 1-66-922/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47089-2015-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Loreta Janiulytė
Nukentėjusysis: A. J.
Kaltinamasis: A. J.
Advokatai: Algis Tursas

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-66-922/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47089-2015-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.1.; 1.1.8.; 1.2.4.1.; 2.3.2.2.8.; 2.3.2.2.9.; 2.3.4.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5. (S)

VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. spalio 17 d.Varėna

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė,sekretoriaujant Laurai Verseckienei,dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Algiui Tursui,nukentėjusiajam A. J.,vertėjams Robert Wiaktor, Valentinai Boculo,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini, neteistas, baustas administracine tvarka, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 03.00 val. kieme prie kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl staiga kilusių priešiškų tarpusavio santykių, sudavė ne mažiau vieną smūgį kirvio pentimi nukentėjusiajam A. J. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kairės akies viršutinio voko muštines žaizdas, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio sumušimą, kairės akiduobės lateralinės ir viršutinės sienelių lūžimus, kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės lūžimą, nosies kaulų lūžimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo.

Teisiamajame posėdyje A. J. kaltę pripažino iš dalies, parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėnesio gale su draugais plaukė baidarėmis Varėnos rajone. Vakare atplaukė į sodybą, kurioje visa kompanija vakarojo. Kažkas gėrė alų, kiti tik valgė. Atėjo 2-4 vaikinai, pasiprašė į pirtį. Jie tam neprieštaravo. Po pirties vaikinai pasakė, kad atsidėkos ir išėjo. Po to grįžo pas juos, pabuvo, pasisėdėjo, tuomet kartu su jais, vienas, nuėjo į jų stovyklavietę. Su savimi buvo pasiėmęs šunį, kuris visuomet su juo eina. Kirvio su savimi neturėjo. Jaunuolių stovyklavietėje buvo palapinės, viduryje laužavietė. Nei iš jo pusės, nei iš jų pusės agresijos, konfliktų ar priešiškumo nebuvo. Jų stovyklavietėje buvo vieną kartą ir ne mažiau valandos. Pripažįsta, kad buvo girtas, bet neprisimena, jog galėjo būti neadekvatus. Kai gavo smūgį į nosį, išėjo. Nesuprato dėl ko gavo, niekas nepaaiškino, todėl išėjo. Žadino J., paskui ir kitus. Po to leidosi iš pirties antro aukšto į apačią rinktis daiktų. Vėliau atsidaręs automobilio bagažinę pradėjo krautis daiktus. Tuo metu dalis jaunuolių ėjo į jų stovyklavietę, artinosi, prišoko prie jo 3-4 jaunuoliai. Nežiūrėjo ar jau kirvis buvo prie malkų, ar jau bagažinėje. Čiupo kas po ranka buvo, čiupo kirvį. Bandė gintis, todėl užsimojo, nežino net ar pataikė. Tuo momentu negirdėjo, kad kažkas suriko. Tada pajautė smūgius, J. bandė jį ginti, o po to dviese bėgo į pirtį. Pirtyje jis spėjo užbėgti į antrą aukštą, o J. nespėjo. Neatsimena, kur padėjo kirvį. Iš karto po to du jaunuoliai atbėgo pas juos į pirtį. Vaikinai turėjo daiktus, kuriais jį puolė. Atėjus A. ir užlipus jam į viršų, A. skambino policijai, o jis bandė su navigacija surasti jų buvimo vietą. Jo koja su žarstekliu buvo sumušta, kiek vaikinai pasiekė. Kuomet atvyko policijos pareigūnai, nežinojo kur buvo kirvis. Po kiek laiko atėjo kiti policijos pareigūnai, gal treti, kurie paklausė apie kirvį. Tada J. parodė kur kirvis. Policijos pareigūnams nepasakė, kad vaikinai turėjo pistoletą. Nepaisant to, kad tai buvo orinis šautuvas, policijos pareigūnai jo nerado, nerado ir pistoleto. Dėl žalos atlyginimo – kaltinamajam žala pilnai atlyginta. Papildomų susitarimų su nukentėjusiuoju nebuvo, jis priėmė žalos atlyginimą, pasirašė abu taikos sutartį. Vilniaus teritorinei ligonių kasai žala yra sumokėta. Dėl pareikšto kaltinimo nesutinka tik iš dalies, nes tyčinės veikos nebuvo. Tyčinės veikos būtent A. nebuvo. Galisi, kad dėl jo netyčinio veiksmo jis nukentėjo.

Žemesnės instancijos teismas

Nukentėjusysis A. J. pilnai palaikė pateiktą civilinį ieškinį. Patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, jog 2015 m. rugpjūčio mėnesio gale, tikslios datos neprisimena, Varėnos rajone su draugais, viso 8 asmenys, plaukė baidarėmis. Plaukimo metu išgėrė 3-4 skardines alaus, o atplaukus į stovyklavietę išgėrė dar 2 skardines. Stovyklavietėje pasistatė palapines, įsirengė stovyklavietę. Už kelių šimtų metrų nuo jų buvo kita stovyklavietė, kurioje buvo kaltinamajam ar kitiems asmenims priklausanti pirtis arba kaltinamasis su kitais asmenimis pats ten stovyklavo. Vakare buvo nuėję paprašyti, kad leistų pasinaudoti pirtimi. Susitarė, kad juos leis į pirtį už butelį. Po pirties su draugais buvo truputį draugiškai pasistumdę. Vėliau apie 22 val. keturiese ėjo su buteliu pas tuos žmones, kurie leido pasinaudoti pirtimi. Jų kompanijoje buvo 4 asmenys, tiksliai neprisimena. Kartu su kaltinamuoju buvo susėdę už stalo, pabuvo, po to grįžo į savo stovyklavietę. Jokių konfliktų tarp jų ir kitoje stovyklavietėje buvusių asmenų nebuvo kilę. Kuomet grįžo į savo stovyklavietę trumpai pasibarė su S. dėl palapinės, kur miegoti. Vėliau į jų stovyklavietę atėjo kaltinamasis su šuniu ir su jais dar pasėdėjo, visi kartu vartojo alkoholį. Neprisimena, ar po to buvo kilę konfliktų. Vėliau kaltinamasis išėjo, neprisimena, ar buvo antrą kartą kaltinamasis atėjęs su kirviu. Nežino, kur ėjo iš stovyklavietės. Su niekuo nekonfliktavo. Tolesnių įvykio aplinkybių neatsimena, tik kad po įvykio jį paėmė draugas, atvyko greitoji medicinos pagalba. Tada atsibudo ligoninėje ir draugai jam sakė, kad jį mušė, nesakė, kas konkrečiai, tik vėliau, jog kaltinamasis. Jo visas veidas buvo užbintuotas, nematė viena akimi, skruostikaulis lūžės, nosis, akiduobės, pablogėjo atmintis. Po to sužalojimo tapo nervingas, irzlus, reakcijos sutrikimai, nervų sutrikimai. 3 savaites gydėsi Vilniuje ir Kaune, tolimesnė reabilitacija buvo namuose. Mėnesį nieko negalėjo daryti, nes nematė. Sužalojimas pakenkė regėjimui, apėmė depresija, kad negalės gerai matyti.

Liudytoja M. J. palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašė jais vadovautis, nes tiksliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, tačiau parodė, kad 2015 m. vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, tikslios datos neprisimena, jos ir M. K. policijos ekipažas buvo trečiasis, kuris atvyko į įvykio vietą. Prieš juos jau buvo atvykę policijos pareigūnai R. Š., E. B., M. P. ir K. K., kurie paaiškino kas konkrečiai įvyko. Įvykio vietoje buvo apie 10 žmonių. Dalis jų buvo kieme, kiti pirtyje. Įvykio vietoje buvę žmonės paaiškino, kad sužalotas kirviu nukentėjusysis jau buvo išvežtas į ligoninę. Ji apklausė įvykio asmenis, vieni jų teigė, kad gėrė kartu, išgertuvių metu susiginčijo, apsistumdė, įtariamasis ėjo į tų kitų asmenų teritoriją, kirviu grasino, tiksliai neprisimena. Iš įvykio vietos paėmė rastą kirvį, kurio vietą parodė J. W.. Kirvis buvo nufotografuotas pirtyje, su pirštinėmis paimtas ir įdėtas į automobilį, aprašyta įvykio vieta, nustatytas visų įvykio vietoje buvusių asmenų girtumas. Apklaustas įtariamasis sutiko su parodymais ir jis pats parodė, kad tai jis kirviu sužalojo nukentėjusį.

Liudytojas M. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog žmogus yra gavęs į galvą kirviu. Į įvykio vietą nuvyko su pareigūne M. J.. Įvykio vietoje jie buvo jau trečias atvykęs ekipažas. M. J. nuėjo apklausti žmonių, esančių pirtyje, o jis liko lauke su kolegomis. Prie jų buvo dar du piliečiai, kurie kalbėjo apie kirvį, jie buvo draugiški, sakė, kad jau išvežtas sužalotas asmuo į ligoninę. Prisimena, kad iš įvykio vietos buvo paimtas pirties viduje buvęs kirvis. Prisimena, kad M. P. nustatinėjo toje vietoje buvusių asmenų girtumus.

Liudytojas E. B. palaikė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, prašė jais vadovautis ir papildomai parodė, jog iš budinčio buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime yra kirviu sužalotas asmuo. Jo ekipažui pirmiesiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko grupė jaunuolių, kurie nurodė vietą, kurioje yra asmenys sužaloję jų draugą, parodė kelią iki sodybos, pasakė, kad tarp jų ir pirtyje buvusių asmenų buvo kilęs konfliktas, jų draugui sunkiai sužalota galva ir išvežtas. Daugiau su tais jaunuoliais jie nebendravo, sužaloto toje vietoje jau nebuvo. Nurodytoje vietoje buvo pirtis, kurios duris rado užrakintas. Pabeldus į duris ir išgirdus atvykusius pareigūnus, moteris atidarė duris ir juos įsileido. Moteris buvo išsigandusi, teigė, kad jaunuoliai iš lauko norėjo užeiti, bet ji užsirakino. Pirtyje buvo du vyrai ir dvi moterys. Sakė, kad įvyko kažkoks konfliktas. Neprisimena, ką tiksliai kaltinamasis nurodė, tačiau jis sakė, kad tarp jų ir jaunuolių įvyko konfliktas, kad jis tamsoje užsimojo kirviu, sakė, kad gal kažkam pataikė. Matėsi ant kaltinamojo kraujo žymės, gal ant drabužių, tiksliai negali pasakyti kur. Pirtyje asmenys pasakojo, kad jie buvo užpulti, o tie jaunuoliai, kurie buvo lauke, sakė, kad jie patys atėjo. Kalba buvo tokia, kad jaunuoliai kieme grasino lazdomis. Neatsimena tiksliai kas taip sakė, tačiau kažkuris iš pirtyje buvusių asmenų minėjo, kad buvo grasinama beisbolo lazdomis ir pistoletais. Vėliau atvažiavo iš operatyvinės grupės pareigūnai. Jų tarnybos laikas ėjo į pabaigą, todėl nustačius girtumus ir atvykus kitiems ekipažams, jie išvažiavo. Jie kirvio nerado, nei beisbolo lazdų, nei pistoletų. Tie asmenys pavėsinėje neturėjo su savimi draudžiamų daiktų, kolegos tikrino automobilį.

Liudytojas M. P. patvirtino, kad galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kadangi nuo įvykio yra praėję nemažai laiko, todėl jie yra tikslesni. Parodė, kad 2015 m. rudenį dirbant su K. K. gavo pranešimą, kad vyktų į (duomenys neskelbtini) kaimą pakeisti policijos pareigūnų, kadangi jų darbo laikas baigtas. Girdėjo per raciją, kad įvyko muštynės, kad žmogus buvo sužalotas kirviu. Atvažiavus rado vieną ekipažą, vėliau atvyko tyrėja. Įvykio vietoje bendravo tik su lauke esančiais poilsiautojais, kurie sakė, kad iš poilsiavietėje esančio namelio atėjo vienas asmuo, tačiau jo paprašė išeiti, jis išėjo, vaikinai nuėjo miegoti, išgirdo triukšmą, atbėgę rado sužalotą savo draugą. Jie minėjo, kad sužalojo iš tų žmonių vienas, kuris buvo namelyje. Tiek jis su kolege, tiek ten buvę patruliai apklausų nevykdė, laukė, kol atvažiuos tyrėja, kuri netrukus atvyko. Tyrėjai sakė kur buvo sužalotas asmuo, tyrėja viską aiškinosi. Ten yra keliukas, prie upelio buvo ištrypta vieta, gal ten buvo sužalotas jaunuolis. Asmeniškai kraujo žymių nematė. Tuo metu, kai atvyko, sužaloto jaunuolio nebuvo, draugai buvo išvežę jį į ligoninę. Jam sakė, kad asmuo sužalotas į ausį, į akį, į galvos sritį. Tie jaunuoliai, su kuriais jis bendravo, buvo išgėrę, tačiau neagresyvūs. Buvo nustatytas jų girtumas. Nieko nekalbėjo apie tai, kad jaunuoliai turėtų lazdas, kastetus, pistoletus.

Liudytojas J. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, patvirtino, kad jais galima vadovautis, nes apklausos metu geriau atsiminė įvykio aplinkybes, parodė, jog nukentėjusysis A. J. yra jo draugas. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, aštuoniese – devyniese plaukė baidarėmis, vėliau įsikūrė stovyklavietėje, šalia kurios buvo pirtis. Norėjo ją išsinuomoti, tačiau jos savininkas pasakė, kad pirtis yra užimta, bet gali susitarti su nuomininkais, kad šie leistų. Nuomininkai leido. Išėjus iš pirties, pabuvo jų stovyklavietėje, pakalbėjo, tuomet grįžo į savo stovyklavietę. Stovyklavietėje konfliktų ar apsižodžiavimų nebuvo. Tik vienu metu A. J. pabandė vieną panelę pakabinti, tačiau jai nepatiko toks bendravimas, ji dėl to užpyko, gal dėl to ir buvo visa tai. Tada atėjo A. J., pasisėdėjo, o jam išėjus tęsė pasibuvimą. Su A. J. tuo metu konfliktų nebuvo. Po to dar kartą buvo atėjęs kaltinamasis su šuniu. Vėliau jis nuėjo miegoti, tolimesnių įvykių nežino. Vėliau išgirdo kilusį konfliktą jų stovyklavietėje prie palapinių. A. J. atėjo su kirviu, juodos ir oranžinės spalvos. Jis išėjo jo raminti. Buvo išsigandęs, nes tuo metu buvo tikrai grėsminga situacija. Kaltinamasis laikė kirvį abejomis rankomis. Jis prašė atiduoti kirvį, tačiau šis nesutiko, tuomet trenkė kaltinamajam ranka vieną smūgį. Po smūgio kaltinamasis nukrito. Po šio konflikto pasikalbėjo su A. J.. Jis nusiramino, tada atidavė jam kirvį ir jis išėjo į savo stovyklavietę. Jeigu būtų buvę grasinimų, tai būtų kirvio neatidavęs. Po konflikto grįžo toliau miegoti į palapinę. Išgirdus triukšmą, kartu su Matu pirmi nubėgo pasižiūrėti, kas vyksta. Atbėgę pamatė visą kruviną nukentėjusįjį. Prie jo buvę du vyriškiai, tiksliai negali pasakyti kas, pradėjo bėgti į priešingą pusę. Vienas jų su savimi turėjo kirvį. Jų nesivijo. Prie nukentėjusiojo liko kažkoks kitas vyriškis iš kaltinamojo kompanijos, bet tikrai ne pats kaltinamasis. Jam sudavė smūgį, tačiau vyriškis teigė, kad ne jis sužalojęs nukentėjusįjį, net nėra žalojusiojo asmens draugas. Nukentėjusįjį kitas draugas, kuris nebuvo vartojęs alkoholio, įkėlė į savo automobilį ir išvežė į ligoninę. Kartu su jais važiavo ir merginos. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, papasakojo visą situaciją.

Liudytojas M. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, patvirtino, kad jais galima vadovautis, parodė, kad nukentėjusysis A. J. yra jo draugas. Praėjusiųjų metų rugpjūčio pabaigoje su draugais plaukė baidarėmis, o atplaukus ir įsirengus stovyklavietę šventė, gėrė alų. Draugai paklausė sodybos savininko, ar galima būtų jiems nueiti į pirtį. Savininkas atsakė, kad gali, jei sutiks pirtį išsinuomoję asmenys. J. Š. ir A. J. nuėjo paprašyti. Paskui J. Š., A. J. ir I. S. nuėjo į pirtį. Jis pats į pirtį nėjo, liko stovyklavietėje su merginomis. Grįžus draugams iš pirties ir jiems sėdint stovyklavietėje, atėjo kaltinamasis su šuniu. Visi kartu sėdėjo prie laužo, šventė. Stovyklavietėje A. J. su kaltinamuoju nekonfliktavo, nematė, negirdėjo to. Sėdėjo, bendravo, jokio pykčio nebuvo. Vėliau nuėjo į palapinę. Iš jos išlindo išgirdus triukšmą. Pamatė stovint kaltinamąjį su kirviu. Priėjo prie jo ir bandė atimti kirvį, dar draugas padėjo. Neatėmė kirvio iš kaltinamojo, jis išsinešė tą kirvį. Vėliau stovint A. J. kažkas paskambino ir jis nuėjo. Tuomet išgirdo kaip surėkė moteris. Nubėgo į riksmo pusę ir rado gulintį A. J., aplinkui jokių žmonių daugiau nebuvo. Nukentėjusysis buvo be sąmonės. Paskui jį atbėgo J.. Privažiavus automobiliui, į jį pasodino A. J. ir I. S. išvežė jį į ligoninę. Tada ėjo aiškintis pas kaltinamąjį, tačiau jis neįsileido jų į vidų.

Liudytoja R. Š. parodė, kad įvykio dieną dirbo su policijos pareigūnu E. B.. Jie atvyko į įvykio vietą, kur juos pasitiko nukentėjusiojo pusės jaunuoliai, parodė, kur važiuoti, nurodė, kad kiti asmenys užsidarė pirtyje ir nieko neįsileidžia. Nukentėjusiojo nebuvo, jis buvo išvežtas į ligoninę. Tuomet ėjo aiškintis aplinkybių į pirtį, kurioje buvo dvi moterys ir du vyrai. Visi buvo neblaivūs, tačiau tikrino tik vyrų blaivumą, kadangi moterys sakė, jog jos nieko nematė, nes miegojo, tik teigė, kad atsibudus jaunuoliai laužėsi į pirtį. Bendravo su pirtyje buvusiais žmonėmis. Vienas asmuo prisipažino, kad gindamasis trenkė kas po ranka papuolė. Kaltinamasis teigė, kad sukonfliktavo, jį mušė keli asmenys, todėl jis gynėsi ir kuo pasitaikė, tuo ir trenkė pirmam pasitaikiusiam asmeniui. Pirtyje buvę žmonės buvo apdraskyti, vienam buvo nuskeltas dantys. Kirvio neišiminėjo, tik pirminę informaciją surašė. Kadangi jų darbo laikas ėjo į pabaigą, apklausė buvusius asmenis ir atvykus kolegoms jie išvažiavo.

Liudytoja K. K. parodė, jog praeitų metų vasarą, tikslios datos neatsimena, dirbo kartu su pareigūnu M. P.. Buvo gautas pranešimas, kad yra sužeistas žmogus. Atvykus į įvykio vietą, rado tik asmenis, kurie ten buvo likę, nes nukentėjusysis jau buvo išvežtas. Buvo jaunuolių kompanija ir vyresnių žmonių kompanija. Ji tik su jaunuoliais bendravo, surašė duomenis, su kolegomis patikrino jų blaivumą. Su kitais asmenimis bendravo kiti pareigūnai. Dirbo R. Š., vėliau atvyko M. J. su kolega, kaip operatyvinė grupė. Tarnybinių pranešimų, apklausų nerašė, tik patikrino blaivumus. Jaunuoliai sakė, kad jie buvo vienoje vietoje, kiti asmenys buvo pirtyje. Vienas iš tų asmenų, kurie šventė pirtyje, kirviu trenkė vienam iš jaunuolių į galvos sritį.

Liudytojas T. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metus duotus parodymus, patvirtino, kad jais galima vadovautis, nes visų aplinkybių dabar jau neprisimena, parodė, kad nukentėjusysis A. J. yra jo draugas. Praėjusių metų vasarą plaukė su baidarėmis, vėliau įsikūrė stovyklavietėje prie pirties. Jiems pasakė, kad pirtis yra užimta. Pirtyje buvo kaltinamojo kompanija. Sėdėjo prie laužo, o draugai susitarę su pirtyje buvusiais asmenimis nuėjo į tą pirtį, grįžę nuėjo pas juos atsidėkoti, po to grįžo į stovyklavietę. Kaltinamas pas juos į stovyklavietę buvo atėjęs du kartus. Pirmą kartą jis buvo draugiškai nusiteikęs, sėdėjo kartu su jais, vartojo kartu alkoholį, antrą kartą atėjo su kirviu ir šuniu. Jis atėjo piktas. Kirvį iš A. J. bandė atimti jo brolis M. Š.. Tuomet kaltinamasis išėjo, o jie nuėjo miegoti. Vėliau, būnant palapinėje, išgirdo kaip surėkė panelė ir A. J., tada jis su I. S. nubėgo pasižiūrėti. Pirmi prie A. J. pribėgo J. Š. ir M. Č., o jie buvo atsilikę nuo jų. Buvo tamsu, naktis. Įvykio vietoje buvo vienas vyras. Jis nieko nesakė, jis tiesiog stovėjo. Pamatė, kad A. gulėjo ant šono. Pasišvietus pamatė, kad A. guli visas kruvinas. Po to I. S. vežė A. į ligoninę. Jie nėjo aiškintis aplinkybių, nežino ar brolis ėjo, ar ne. Kai išvežė A., iškvietė policiją, kuri atvyko į įvykio vietą.

Liudytojas I. S. parodė, kad nukentėjusysis A. J. yra jo draugas. Praeitų metų vasaros gale, tikslios datos neprisimena, Varėnos rajone plaukė su baidarėmis, paskui įsikūrė stovyklavietėje. Draugai nuėjo į pirtį, o jis liko stovyklavietėje prie laužo. Iš pirties draugai grįžo su dar vienu asmeniu – kaltinamuoju. Su juo stovyklavietėje gėrė alkoholį, draugiškai bendravo, konfliktų nebuvo. Tuomet kaltinamasis išėjo, o jie liko toliau sėdėti prie laužo, tada jis vėl atėjo vienas su šuniu ir su kirviu. Kaltinamasis nesakė kokiu tikslu atėjo, pradėjo darytis agresyvesnis. Tiksliai neprisimena, ar atėmė kirvį iš kaltinamojo, ar tik laikė. Jis nesikišo į tą konfliktą, tik kirvį padėjo laikyti. Vėliau kaltinamasis išėjo atgal, o jie patys nuėjo miegoti. Po kiek laiko, būnant palapinėje, išgirdo spiegiančią, rėkiančią moterį. Į tą vietą bėgo gal keturiese, pirmiausia nubėgo M. su J., tada jis su T.. Nubėgus ten pamatė gulintį A. J.. Toje įvykio vietoje buvo dar vienas žmogus, kuris šnekėjo, kad ne jis čia taip padarė, o jo draugas. Nematė, ar šiam asmeniui buvo suduoti smūgiai, kadangi atbėgo beveik paskutinis. Tada pakėlė A., pasišvietus pamatė, jog A. viskas kruvinas, nuvežė jį į ligoninę. Kiti draugai nubėgo toliau prie pirties. A. nieko nekalbėjo, tik rėkė, kad skauda galvą, šonkaulius, kad mirs tuoj.

Liudytojas E. R. parodė, kad nukentėjusysis A. J. yra jo draugas. Praeitų metų vasarą plaukė baidarėmis, vėliau įsikūrė stovyklavietėje. Jis, J. Š. ir A. J. ėjo į pirtį. Po pirties nuėjo su tais žmonėmis pasikalbėti ir atsidėkoti. Tuomet su jais kartu į jų stovyklavietę atėjo ir kaltinamasis su šuniu. Kartu sėdėjo prie laužo, vartojo alkoholį, konfliktų nebuvo. Tuomet jis nuėjo miegoti, nematė ir negirdėjo, kas toliau vyko. Buvo prabudęs, kai pareigūnė jo prašė dokumentų. Atsikėlus draugai papasakojo, kad A. sužalojo kirviu asmuo iš pirties.

Liudytojas V. A. K. parodė, kad gyvena šalia įvykio vietos K(duomenys neskelbtini), pirtis yra jo ir jo tėvo bendra nuosavybė. Tiksliai įvykio datos nepamena. Niekas tą vakarą nesipyko. Jeigu vieni su kitais susitarę, tai ir kiti galėjo išsimaudyti pirtyje. Paliko pirtyje apsistojusius asmenis apie 1 val. 30 min. ir nuėjo miegoti. Buvo ramu, gražu, visi nuėjo miegoti. Pačiame įvykyje nedalyvavo, apie jį sužinojo tik vėliau. Sužinojo, kad nukentėjusysis iš (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), jį trijų dienų išrašė iš ligoninės.

Liudytojas A. K. parodė, kad kaltinamasis A. J. yra jo žmonos draugės vyras, jį pažįsta kaip šeimos draugą. Praėjusių metų vasarą atvyko su automobiliais iš Vilniaus ir plaukė baidarėmis Varėnos r. upėmis. Jų iš viso buvo apie 10-20 asmenų. Atplaukus į stovyklavietę, išsilaipino, pradėjo vakaroti: kas ėjo į pirtį, kas užsiėmė maisto ruošimu, kas laužo kūrimu. Vėliau sėdo prie laužavietės, valgė, vartojo alkoholį, bendravo. Prie jų vakaro eigoje prisijungė pašalinių žmonių kompanija, gal 4-6 asmenys. Kiek pamena, tie vaikinai paprašė pasinaudoti pirtimi, jie sutiko, nes buvo jau visi išsimaudę. Jie ten sukinėjosi, keli asmenys tikrai ėjo į pirtį, vėliau jie atėjo su buteliu alkoholio ir sėdo prie laužo vakaroti, kalbėjo įvairiomis temomis. Jokių konfliktų, apsižodžiavimų su jais nebuvo. Jų kompanijoje ne visi vartojo alkoholį. Vėliau jaunuoliai pasišalino ir patys pradėjo skirstytis. Jis su savo žmona nutarė važiuoti namo. Pats nėjo ir nematė, ar kas iš jų kompanijos galėjo eiti pas jaunuolius iš Kauno. Nors jam kažkas sakė, kad kaltinamasis buvo kažkur nuėjęs. Iš stovyklavietės išvyko tikrai iki 1-2 val. nakties. Pirtyje liko nakvoti A. su žmona, A. ir N.. Apie tolimesnius įvykius sužinojo iš savo žmonos. A. jam nepasakojo, ką jis tą vakarą padarė ar ką jam padarė.

Liudytojas A. V. patvirtino, jog galima vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, parodė, kad pažįsta kaltinamąjį, praėjusių metų rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, plaukė baidarėmis Varėnos rajone. Jų buvo daugiau nei 10 asmenų. Atplaukus į stovyklavietę, kurioje buvo pirtis, pavėsinė ir aikštelė, užkūrė laužą, bandė kepti šašlykus, šeimininkas buvo užkūręs pirtį, į kurią kelis kartus nuėjo, vėliau apie 23-24 val. nuėjo miegoti. Neprisimena, ar buvo pašalinių asmenų. Konfliktinių situacijų nebuvo. Nebuvo niekur iš stovyklavietės teritorijos išėjęs. Kai atsibudo, pamatė, kad be jo dar likusi N., A. ir J.. Pabudo nuo J. klyksmo, tuomet nusileido į apačią iš antrojo pirties aukšto ir išėjo į kiemą. Pamatė kieme kaip J. stumia A., taip pat buvo kito žmogaus klykimai. A. su savimi neturėjo daiktų, bent jau jų nepastebėjo. Nubėgo už pavėsinės, pamatė suklupusį vaikiną, kuris kraujavo. Jis buvo vienas. Tuomet pamatė žibintuvėlio šviesą, tada atbėgo kitas vaikinas. Jis pašvietė į sužalotą draugą ir tuomet jis pajuto smūgį į galvą, po kurio krito į krūmus. Gulint dar pajuto keletą smūgių iš kojų. Kai atsikėlė, jam pasakė „ar žinai už ką gavai? Už draugą“. Tie vaikinai pasiūlė nueiti pasiaiškinti prie namelio. Tada jis nuėjo ir atsisėdo prie pavėsinės, tuo tarpu vienas vaikinas nuėjo prie namelio, kitas pasiliko prie jo. Likęs prie jo vaikinas turėjo rankoje žarsteklį ir pistoletą. Tas vaikinas pagrasino, jeigu neišves draugo iš pirties, tai jis su juo susidoros. Tada jis nuėjo į pirtį neva pakviesti A., tačiau ten ir pasiliko, iškvietė policiją. Tiksliai neprisimena, nes buvo šoko būsenoje, bet skambinant policijai A. jam aiškino, kad gynėsi. Pirtyje buvo J. ir A.. Policijos pareigūnai atvyko po pusės valandos.

Liudytoja N. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. 2015 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos neprisimena, plaukė baidarėmis su didele kompanija, atplaukus į stovyklavietę vakarojo, kepė šašlykus, kai kurie ėjo į pirtį. Atėjo pora vaikinų ir visų klausė, ar gali nueiti į pirtį. Jie leido. Vaikinai išsimaudė ir išėjo. Vėliau prie jų stalo atėjo gal 4 vaikinai, atsinešė butelį. Taikus, gražus pokalbis vyko. Jie pavakarojo ir išėjo. Konfliktų jokių nebuvo. A. niekur nebuvo ilgesniam laikui pasišalinęs, visi buvo prie stalo. Tie vaikinai nusprendė išeiti, A. išėjo su jais. Ji norėjo eiti miegoti, bet A. su A. įkalbėjo dar pasilikti, tada atsisveikino ir jie išvažiavo. Dalis žmonių išvažiavo, dalis pasiliko nakvoti. Tada dar pusė valandos su pirties šeimininku bendravo, kuris po to išėjo. A. nesulaukė ir nuėjo miegoti. Pabudo nuo A. šaukimo J. dėtis daiktus, kad važiuos namo, nes jį sumušė. Lauke pamatė kaip A. bėga į mišką, į tą pačią pusę, kurioje buvo tų vaikinų stovyklavietė, o J. jam iš paskos. Ji nebėgo paskui juos, grįžo į namelį. Kai pamatė atbėgančius vaikinus, išbėgo iš namelio, bėgo į kaimą ieškoti pagalbos, dar nugriuvo. Girdėjo J. garsų šaukimą, verkimą. Pribėgo prie namo, buvo tamsu, tada pamatė žibintą. Vėliau atėjo šeimininkas, su kuriuo grįžo prie pirties. Pamatė du vaikinus, kurie sėdėjo prie pirties, paklausė jų kas atsitiko. Tie vaikinai nebuvo iš jų kompanijos. Jie pasakė, kad įvyko muštynės, kad jos draugai pirtyje užsidarę. Nematė pas tuos vaikinus žarsteklių ar ginklų, jie asmeniškai jai negrasino. Nuėjo prie pirties, pabeldė, įleido į vidų ir pasakė kas įvyko. Sakė, kad A. išbėgo iš namelio, J. nubėgo paskui jį. Įvyko muštynės. A. taip pat buvo sumuštas, jam buvo grasinama ginklu. Tada jie visi užsirakino pirtyje. Kadangi A. dar prieš tai buvo sumuštas, jis bėgo gintis, puolė vieną vaikiną, sakė, kad puolė su kažkuo. A. pasakė, kad gindamasis jis taip pat sužalojo vaikiną. A. turėjo kirvį. Jis ėjo gintis su kirviu. Kad A. sužalotas, pamatė tik tada, kada su šeimininku grįžo atgal į pirtį. Policijos pareigūnai atvyko po 20-30 min., tuomet, kai grįžo į pirtelę.

Liudytoja G. B. parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, jis yra jos draugas. 2015 m. rugpjūčio mėnesio gale plaukė baidarėmis. Jų buvo 10 asmenų. Atplaukus į stovyklavietę, sėdėjo prie laužo, buvo atėjęs vienas vyras su šunimi. Tarp to vyro ir jų kompanijos konflikto nebuvo. Kai ji nuėjo miegoti, tas vyras dar nebuvo išėjęs. Pabudo nuo triukšmo, kuomet A. rėkė. Atsikėlė ir išėjo iš palapinės. Lauke pamatė smarkiai sumuštą A. stovyklavietėje, kurį vedė draugas. Jis buvo sumuštas. Tada įlipo į automobilį ir su R. U. bei I. S. vežė jį į ligoninę. Nematė nei kas, nei kada A. sumušė. Draugai sakė, kad sumušė vyras, kuris buvo jų stovyklavietėje su kirviu, bet ji to nematė.

Liudytojas T. B. parodė, jog pažįsta nukentėjusįjį. Praeitų metų rugpjūčio mėnesį plaukė baidarėmis iš viso 10 asmenų. Pavakary įsikūrė stovyklavietėje, vakarojo prie laužo, kur buvo vartojamas alkoholis. Jis pats jo nevartojo. Vakaronės metu buvo atėjęs kaltinamasis iš kitos stovyklavietės su šuniu. Neprisimena, ar dar ką jis būtų atsinešęs. Jokių konfliktų nebuvo, jis buvo draugiškas. Kai jis nuėjo miegoti į automobilį, kaltinamasis dar nebuvo išėjęs. Atsikėlė, kai į automobilį įsėdo J. Š. ir sakė, kad važiuotų pasitikti policijos. Jie Pasitiko policijos pareigūnus. Kai atsikėlė A. J. jau nebebuvo, jo nematė, jis jau buvo išvežtas į ligoninę. Po to jam sakė, kad A. sužeidė kirviu, sakė, kad sužeidė kaltinamasis.

Liudytoja I. S. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai parodė, kad pažįsta nukentėjusįjį, 2015 m. vasarą, tikslios datos neprisimena, su draugais plaukė baidarėmis Varėnos rajone. Iš viso 10 asmenų. Po plaukimo įsikūrė stovyklavietėje netoli pirties, kurioje kepė šašlykus, gėrė alkoholį prie laužo. Keli draugai nuėjo į pirtį. Grįžo trise ir su kaltinamuoju, kuris turėjo šunį. Nematė, ar dar ką buvo atsinešęs kaltinamasis. Tarp jų kompanijos ir kaltinamojo tuo metu konflikto nebuvo. Kai stojosi, kaltinamasis jai paėmė už užpakalio, tuomet ji pasakė porą keiksmažodžių ir nuėjo miegoti. Naktį girdėjo, kad kažkas kviečiasi pagalbos, bet nebuvo išėjusi pasižiūrėti. Kai atsikėlė, jau buvo rytas, o A. ligoninėje.

Liudytoja A. M. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Ji kartu su savo vyru bei kompanija plaukė baidarėmis. Atplaukė paskutinieji į stovyklavietę, pusė kompanijos jau valgė, kiti buvo pirtyje. Vėliau į jų stovyklavietę atėjo keturi vaikinai iš kitos stovyklavietės, kurie nuėjo į pirtį. Po to jie kažkur dingo, tačiau po kažkiek laiko vėl atėjo į jų stovyklavietę ir ilgai sėdėjo prie jų stalo. Prie jos tarp tų vaikinų ir jų kompanijos konfliktų nebuvo. Vėliau po 24 val. su vyru išvyko, nes buvo šalta, ji nevartojo alkoholio. Stovyklavietėje liko mokytoja, draugas, J. su A..

Liudytoja J. W. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Praėjusių metų rugpjūčio mėnesį plaukė baidarėmis, atplaukus į stovyklavietę kepė šašlykus, gėrė gėrimus. Į stovyklavietę buvo atėję jauni žmonės, kurie buvo toliau nuo jų apsistoję. Vienas iš jų atėjo paprašyti pasinaudoti pirtimi. Jų kompanija tam neprieštaravo. Kiek žino, jie nuėjo į tą pirtį, bet pati to nematė, nes ne už ilgo nuėjo miegoti. Naktį prabudo, išgirdus jauną balsą rėkiant „užmušiu tave“, bet pamačius, kad visi iš jų kompanijos vietoje, toliau atsigulė miegoti. Po kurio laiko atėjo A., ją pažadino ir pasakė, kad reikia važiuoti, nes jį sumušė ir nenori čia pasilikti. A. akis buvo pamušta, dantis numuštas. Tuomet A. išėjo, o ji nuėjo paskui jį. Buvo tamsu, nieko nematė, išgirdus triukšmą ėjo triukšmo link. Pamatė, kad vyksta muštynės. Ji paėmė A., ištraukė iš tos kompanijos, kurioje be jo buvo dar 2-3 asmenys, bet tarp jų nukentėjusiojo nematė. Tuomet abu nubėgo į pirtį. Paskui atėjo du vaikinai. A. jau buvo spėjęs nubėgti į pirties viršų. Ji neleido jiems lipti į viršų, jie ją bandė nustumti. Vienas vaikinas turėjo pagalį, o kitas vaikinas stovėjo su šautuvu. Vaikinai liepė, jog ji pasakytų, kad A. nusileistų, grasino šautuvu prieš veidą, tačiau jos nemušė. Po kažkiek laiko jie pasakė, kad A. nusileistų arba duotų pinigus, nes sužalojo draugą. Tada ji pradėjo rėkti, kad jis kviestų policiją. Vaikinas, kuris buvo su pistoletu, buvo J.. Ji norėjo uždaryti duris, bet vaikinai neleido, laikė, tada įleido A., kad jis pasakytų A., kad šis ateitų, A. pakilo į viršų. A. skambino policijai, tuomet jie išėjo. Nematė, ar jos draugas su savimi kažką turėjo. Kai atvyko policijos pareigūnai, ji papasakojo jiems kas atsitiko. Kirvį pamatė tada, kada tie vaikinai antrą kartą išėjo. Kirvis buvo pirtyje, kur laiptai, pečius. Ji paslėpė kirvį už šaldytuvo, kad tas kirvis nebūtų matomas, nes bijojo, kad tie vaikinai vėl ateis. Tai buvo jų kirvis, kurį su A. atsivežė iš namų. Tai buvo paprastas kirvis malkoms.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. J. kaltės iš dalies nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta ne tik teisiamajame posėdyje duotais jo bei liudytojų parodymais, bet ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teismo posėdyje ištirtais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokole ir prie jo esančiose fotolentelėse užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūra atlikta tamsiu paros metu. Vieta yra šalia kaimo turizmo sodybos (duomenys neskelbtini). Apie 50 m. atstumu išmindžiota žolė, matosi kraujo keli lašai. Iš šios vietos niekas nepaimta. Įėjus į medinio pastato vidų, kambaryje prie šaldytuvo rastas padėtas kirvis „Fiskars“, ant kurio geležtės matyti kraujo žymių. Kirvis iš įvykio vietos paimtas. Daugiau daiktų reikšmingų tyrimui nerasta. (1 t., b. l. 12-19).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuota:

nukentėjusysis A. J. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2015-08-22 (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs prie jų poilsiavietės su šunimi, kartu vartojo alkoholinius gėrimus (1 t., b. l. 39-41);

liudytojas J. Š. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2015-08-22 (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs į jų poilsiavietę su savimi turėdamas kirvį, kuriuo švaistėsi. (1 t., b. l. 104-106);

liudytojas M. Č. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2015-08-22 naktį (duomenys neskelbtini), buvo atėjęs prie jų palapinių, turėjo rankoje kirvį „Fiskars“, kuriuo mosavo. (1 t., b. l. 124-126);

liudytojas T. Š. atpažinti asmens, kurį įvardijo vardu A., negalėjo, nes nebuvo įsitikinęs (1 t., b. l. 146-148);

liudytojas I. S. atpažino A. J. kaip asmenį, kuris 2015-08-22 vakare buvo atėjęs į jų stovyklavietę vieną kartą su šunimi, o kitą kartą su kirviu. Tai yra vyriškis, kuriam J. Š. sudavė smūgį, norėdamas iš jo atimti kirvį. (1 t., b. l. 162-164).

Nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietos protokole užfiksuota, kai nukentėjusysis A. J. parodė pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2015-08-22 jis su draugais kaitinosi ir kuriame buvo apsistojęs A. J. su kitais asmenimis; pavėsinę prie pirties pastato, kurioje jis kartu su A. J. bei kitais asmenimis vartojo alkoholį; laukymę, esančią 102 m. atstumu nuo pirties pastato, kurioje jis su draugais buvo įsirengęs stovyklavietę, į kurią buvo atėjęs A. J. su šunimi (1 t., b. l. 42-49).

Įtariamojo parodymų patikrinimo vietos protokole užfiksuota, kai A. J. parodė pirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kur 2015-08-22 jis buvo atvykęs su kitais pažįstamais asmenimis ir kur nepažįstamiems jaunuoliams leido pasinaudoti pirtimi, parodė pavėsinę, kur gėrė alkoholį su jaunuoliais, parodė vietą, kur gindamasis nuo jaunulių mojavo kirviu, parodė, vietą, kur buvo jaunuolių stovyklavietė, kur kilo konfliktas su jais ir jam buvo nuskeltas dantis. (2 t., b. l. 175-184).

Liudytojo parodymų patikrinimo vietos protokole užfiksuota, kai M. Č. 2015-09-30 parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė medinį pastatą (duomenys neskelbtini), kuriame 2015-08-22 buvo apsistoję jam nepažįstami du vyrai ir dvi moterys, parodė, vietą, kur jie su draugais buvo pasistatę palapinę ir kur buvo atėjęs vyras su kirviu, parodė vietą, kur tarp pirties ir jų stovyklavietės gulėjo sužalotas A. J. (1 t., b. l. 131-136).

Liudytojo parodymų patikrinimo vietos protokole užfiksuota, kai T. Š. 2015-09-30 parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kurioje vietoje (duomenys neskelbtini) medinėje pirtyje 2015-08-22 buvo apsistoję nepažįstami du vyrai ir dvi moterys, vietą, kur jie buvo pasistatę palapines ir vietą, kur tarp pirties ir stovyklavietės gulėjo sužalotas A. J.. (1 t., b. l. 149-154).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 987/15 (06) nurodyta, kad A. J. kliniškai nustatyta kraujosruvos odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kairės akies viršutinio voko muštinės žaizdos, kraujosruva kairės akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio sumušimas, kairės akiduobės lateralinės ir viršutinės sienelių lūžimai, kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės lūžimas, nosies kaulų lūžimas. Sužalojimai padaryti veikiant kairės akiduobės – nosies sritį kietu buku, riboto paviršiaus, žalojančiu daiktu. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. Tiek ranka, tiek koja, tiek kirvis savo dalimis gali veikti kaip kieti buki, riboto paviršiaus, žalojantys daiktai, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė smūgiuojant rankomis, kojomis ar kirviu. Sužalojimų padarymo galimybė, griūnant ir atsitrenkiant į kietą buką, kontakto vietoje ribotą, žalojantį paviršių, mažai tikėtina. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek nukentėjusiajam esant vertikalioje padėtyje, tiek nukentėjusiajam esant horizontalioje padėtyje bei esant trauminiam poveikiui nukentėjusiojo atžvilgiu iš priekio. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti mažiausiai vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas, dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo, kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. (2 t., b. l. 54-57).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. pG 1159/15 (06) nurodyta, kad papildomai pateiktuose A. J. medicininiuose dokumentuose kairio žasto srities ir krūtinės ląstos kairės pusės srities sužalojimai neaprašyti. Teismo medicinos apžiūros 2015-11-10 metu nustatyta odos randai kairio žasto išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje ir krūtinės ląstos kairėje pusėje, susiformavę odos – poodžio vientisumo pažeidimo (žaizdų) vietose. Sužalojimai, kurių vietoje susiformavo randai, galėjo būti padaryti prieš 2-3 mėnesius iki apžiūros; nustatyti sužalojimų, kurių vietoje susiformavo randai, tikslesnį padarymo laiką nėra galimybės. Nustatyti sužalojimų, kurių vietoje susiformavo randai, padarymo mechanizmą nėra galimybės. Sužalojimai, kurių vietoje susiformavo randai, gali būti kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Pateiktas tyrimui kirvis savo dalimis gali veikti kaip kietas bukas arba bukabriaunis, riboto paviršiaus, žalojantis daiktas, todėl neatmetama sužalojimų padarymo galimybė veikiant tyrimui pateikto kirvio dalimis. Medicininių duomenų, nurodančių į individualias žalojančio daikto savybes, nėra. (2 t., b. l. 65-68).

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl A. J. pareiškimo dėl jo patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo (2 t., b. l. 100-114).

2016-06-02 nukentėjusysis A. J. ir kaltinamasis A. J. sudarė taikos sutartį, kuria sutarė, kad dėl nusikaltimo A. J. padaryta moralinė ir materialinė žala sudaro 2400 EUR. Žalos atlyginimui A. J. iš A. J. gavo 1000 EUR sutarties pasirašymo metu. Kitus 1400 EUR A. J. įsipareigojo sumokėti iki 2016-06-16 imtinai. Sutarties 2 punktu A. J. ir A. J. nurodo, jog jie susitaikė, A. J. atleido A. J. ir jokių pretenzijų neturi. Taikos sutarties lapo kitoje pusėje A. J. 2016-06-16 ranka padaręs įrašą, jog gavo iš A. J. likusius 1400 EUR ir jokių pretenzijų jau nebeturi (3 t., b. l. 81).

2016-06-13 civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa ir kaltinamasis A. J. sudarė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, kuria A. J. įsipareigojo atlyginti 766,30 EUR žalą PSDF biudžetui (3 t. b. l. 82-83).

Iš teismo posėdžio metu pateikto A. J. banko sąskaitos išrašo matyti, kad jis 2016-09-14 pilnai atlyginęs 766,30 EUR žalą PSDF biudžetui.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, taip pat įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu bei ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo paaiškinimus bei liudytojų parodymus, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama A. J. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti.

Kaltinamasis A. J. teisiamajame posėdyje kaltę pripažino iš dalies, pripažindamas aplinkybę, jog sudavė kirviu nukentėjusiajam, tačiau nesutikdamas, kad jo veika padaryta tyčia, nes kaltinamasis ir nukentėjusysis iki įvykio dienos vienas kito nepažinojo, tarp jų konfliktų ar priešiškų tarpusavio santykių nebuvo kilę, o kirviu galėjo suduoti bet kuriam tuo metu buvusiam asmeniui, jo veiksmai nebuvo nukreipti tiesiogiai į A. J.. Tačiau faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo tyčia buvo tiesioginė neapibrėžta. Užsimodamas žmogui kirviu, A. J. suprato, kad jo veiksmai pavojingi kito asmens sveikatai, turėjo numatyti ir numatė įvairius savo veiksmų padarinius – įvairaus sunkumo nukentėjusiojo ar šalia galimai buvusių kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, jų siekė, tačiau tiksliau jų nedetalizavo. Jį tenkino bet kokio sunkumo nukentėjusiojo ar šalia galimai buvusių kitų asmenų sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo atsakomybė dėl jo padarytos veikos kyla pagal padarinius ir ši kaltinamojo veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Teismas, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo, liudytojų bei paties kaltinamojo parodymus, o taip pat aukščiau nurodytų byloje surinktų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. J. 2015 m. rugpjūčio 23 d., apie 03.00 val. kieme prie kaimo turizmo sodybos(duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), tyčia, dėl staiga kilusių priešiškų tarpusavio santykių, sudavė ne mažiau vieną smūgį kirvio pentimi nukentėjusiajam A. J. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. J. kraujosruvas odoje ir poodyje kairės akies vokuose, kairės akies viršutinio voko muštines žaizdas, kraujosruvą kairės akies obuolio junginėje, kairės akies obuolio sumušimą, kairės akiduobės lateralinės ir viršutinės sienelių lūžimus, kaukolės pamato priekinės daubos kairės pusės lūžimą, nosies kaulų lūžimą, tai yra sunkų sveikatos sutrikdymą dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo. Taigi byloje visiškai įrodyta kaltinamojo A. J. kaltė dėl jo neteisėtais veiksmais - ne mažiau vieno smūgio kirvio pentimi nukentėjusiajam į veidą sudavimo - padaryto sunkaus sveikatos sutrikdymo. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog kaltinamojo A. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, jo kaltė įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant bausmę A. J., teismas atsižvelgia į tai, kad jis veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia (BK 11 straipsnio 2 dalis), ši nusikalstama veika yra baigta. A. J. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą, taip pat A. J. susitaikė su nukentėjusiuoju (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, A. J. 2015-08-23 04.24 val. nustatytas 1,31 promilės girtumas (2 t., b. l. 162). Teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, kad A. J. yra teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas 5 kartus (2 t., b. l. 144-148), dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Psichikos sveikatos centre jam paslaugos neteiktos, priklausomybių ligų registre nėra registruotas.

Nors gynėjas teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog A. J. susitaikė su nukentėjusiuoju, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dėl neatsargaus nusikaltimo kaltę pripažįsta pilnai, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau BK straipsnis gali būti taikomas tik tais atvejais, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 38 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis yra padaręs sunkų nusikaltimą, todėl šio straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio sankcijoje, pagal kurią kvalifikuota veika, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas, neadekvatus konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-383-895/2015).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, dirbantis, turintis pastovią gyvenamąją vietą, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino savo veika padarytą žalą tiek pačiam nukentėjusiajam, tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui, iš dalies pripažino padarytą nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, teismo vertinimu, BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos vienintelės bausmės – terminuoto laisvės atėmimo – paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, todėl teismas daro išvadą, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra netikslingas, paskirtinas laisvės atėmimas gali būti atidėtinas, tam esant įstatymo sąlygoms, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi ir 75 straipsnio 1-2 dalimis, jį atidedant dvejiems metams. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos motyvus, pasekmių sunkumą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra charakterizuojamas teigiamai, todėl darytina išvada, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismo vertinimu bausmės tikslai numatyti BK 41 str. 2 d. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, t. y. remiantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidedant. Be to, bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Vadovaujantis BK 75 str. 2 dalies nuostatomis A. J. įpareigotinas neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinių ieškinių.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa kaltinamajam pareiškė 766,30 EUR civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo už A. J. gydymą (1 t. b. l. 53-56). Be to, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (1 t. b. l. 34-35). Bylos duomenimis, kaltinamasis atlygino nurodytas žalas civiliniams ieškovams, todėl jų civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti.

Ikiteisminio tyrimo metu A. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiojo A. J. sportinės kelnės, kirvis „Fiskars X15“, nukentėjusiojo A. J. DNR (seilių) lyginamasis pavyzdys, supakuotas į specialų voką – pripažintini menkaverčiais ir sunaikintini įsiteisėjus nuosprendžiui. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštais pateikti telefoninių pranešimų garso įrašai, įrašyti į CD diską, esantys prie baudžiamosios bylos medžiagos – paliktini baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 115, 291, 297, 302-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

pripažinti A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 str. 1 d. ir skirti jam 2 (dviejų) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 54 str. 3 d. ir 75 str., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nurodyti A. J., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo A. J. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - nukentėjusiojo A. J. sportines kelnes, kirvį „Fiskars X15“, nukentėjusiojo A. J. DNR (seilių) lyginamąjį pavyzdį, supakuotą į specialų voką, sunaikinti teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus raštais pateiktus telefoninių pranešimų garso įrašus, įrašytus į CD diską, pridėtus prie bylos medžiagos – palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Janiulytė