Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-04-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-357-972/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-04-14
Bylos Nr.
1-357-972/2017
Teisminio proceso Nr.
1-31-1-00126-2011-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Teišerskienė
Kaltinamasis
R. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-357-972/2017Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00126-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; (S) 1.1.8.10; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.2.14.5.1; 1.2.16.4.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 14 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė,sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Sarpalienei,gynėjui advokatui Antanui Lekstučiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis Anglijoje, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

kaltinamasis R. Č. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas apsaugos priemones bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą:

R. Č., turėdamas tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2010-11-13 iki 2011-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, gyvendamas R. K. bute, (duomenys neskelbtini), be R. K. žinios, neteisėtai įgijo R. K. AB „SEB“ banko išduotą internetinės bankininkystės slaptažodžių generatorių, jo naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius.

Be to, R. Č., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuo 2010-11-13 iki 2011-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, turėdamas neteisėtai įgytus R. K. AB „SEB“ banko išduotų elektroninių mokėjimo priemonių, leidžiančių elektroniniu būdu disponuoti lėšomis, esančiomis banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pasinaudojęs interneto prieiga, kurios IP adresas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos duomenis, operacinei sistemai ir bankui pristatė save kaip R. K., turintį teisę elektroniniu būdu disponuoti jo piniginėmis lėšomis sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), R. K. vardu neteisėtai prisijungė prie AB „SEB“ banko internetinės klientų aptarnavimo sistemos, esančios Gedimino pr. 12, Vilniuje, ir neteisėtai atliko finansines operacijas, panaudodamas R. K. internetinės bankininkystės slaptažodžių generatoriaus duomenis, t. y. 2010-11-13, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš R. K. sąskaitos, esančios AB „SEB“ banke, Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 200 Lt (57,92 Eur) į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule savo naudai įgijo 200 Lt (57,92 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2010-12-21, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai dukart iš R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė po 2000 Lt (579,24 Eur) į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule savo naudai įgijo 4000 Lt (1158,48 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2010-12-27, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, iš R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1000 Lt (289,62 Eur) į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule savo naudai įgijo 1000 Lt (289,62 Eur). Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2011-01-18, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai triskart iš R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 1005 Lt (291,07 Eur), 500 Lt (144,81 Eur) ir 1000 Lt (289,62 Eur) į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taip apgaule savo naudai įgijo 2505 Lt (725,5 Eur). Tokiu būdu R. Č. neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas apsaugos priemones, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neteisėtai inicijavo ir atliko septynias finansines operacijas bei apgaulės būdu įgijo R. K. priklausantį turtą – 7705 Lt (2231,52 Eur).

Kaltinamasis R. Č. dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2010 m. lapkričio mėn. planavo išvykti dirbti į Norvegiją, tačiau jį apgavo įdarbinimo agentūra – jis sumokėjo pinigus, bet darbo kontrakto negavo. Paveiktas emociškai atvažiavo pas seserį į Klaipėdą. Jo sesuo yra R. K. žmona. Jis kurį laiką pas juos gyveno ir prižiūrėjo jų vaiką. Tuo metu sugalvojo būtent taip gauti pinigų, nes neturėjo pragyvenimo šaltinio. Mokėjimo priemonės duomenys, kodai buvo spintelėje, jis jais pasinaudojo ir persivedė kaltinime nurodytą pinigų sumą į savo sąskaitą. Jis būdamas Anglijoje persiuntė nukentėjusiajam 500 Eur, žadėjo grąžinti visą sumą, bet jį sulaikė policijos pareigūnai, ir jis nebespėjo to padaryti. Likusią žalą ketina atlyginti, jo santaupos likusios Anglijoje pas draugę, su kuria kartu gyvena. Pripažįsta ir neturtinę žalą. Iki sulaikymo gyveno ir dirbo Anglijoje. Šiuo metu su svainiu nebendrauja, jam buvo gėda. Jis gailisi dėl savo poelgių, taip pasielgė dėl jaunatviškumo, iki tol santykiai su sesers šeima buvo geri.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėjas.

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2010-09-19 jis išvyko iš namų, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste, dirbti į užsienio šalį. Išvykdamas pasirašė AB „SEB“ banke sutartį, pagal kurią gavo ne tik elektroninę mokėjimo kortelę, bet ir internetinį generatorių. Internetinis generatorius yra pultelio pavidalo, mobilus, į jį įvedus jo vardu išduotus kodus galima prisijungti prie elektroninės sąskaitos AB „SEB“ banke. Šį pultelį paliko savo nešiojamoje rankinėje namuose, spintoje kartu su PIN kodu, juo retkarčiais naudodavosi jo sugyventinė M. Č., kuri liko gyventi minėtame bute su mažamečiu vaiku. Nuo 2010 m. spalio mėnesio pradžios pas jo sugyventinę į namus atvažiuodavo jos brolis R. Č., jis likdavo jų namuose su vaiku, kol M. Č. eidavo į universitetą. Tuo metu namuose būdavo tik Romualdas su vaiku, todėl jis turėjo galimybę patikrinti visas jų spintas ir spinteles, kur yra sudėti asmeniniai jų daiktai. 2010 m. gruodžio 20-21 d. R. Č. išvyko iš jų namų ir daugiau nei jo sugyventinė, nei jis jo nematė. 2010-12-22 jo sugyventinė jam parašė elektroninį laišką, kad iš jo sąskaitos yra nuiminėjami pinigai, tai ji pastebėjo, kai naudodamasi jų bendra elektronine mokėjimo kortele patikrino sąskaitos likutį. Ji asmeniškai elektronine mokėjimo kortele nuimdavo pinigus smulkiomis sumomis. M. Č. buvo nuėjusi į banką ir banke jai nurodė, kad be jo žinios yra nuiminėjami pinigai naudojantis internetiniu generatoriumi ir pervedami į R. Č. sąskaitą. M. Č. nurodė, kad pultelis yra toje pačioje vietoje. AB „SEB“ banke jai nurodė, jeigu pultelis yra namuose, tada pinigų niekas nenuiminės. Tačiau 2010 m. pabaigoje ir 2011 m. pradžioje vėl iš jo sąskaitos buvo nuimtos nemažos pinigų sumos. M. Č. bandė prisijungti internetiniu generatoriumi prie elektroninės sąskaitos, tačiau jai buvo nurodyta, kad skiriasi slaptažodis, ir ji negalėjo patikrinti jo sąskaitos. 2011-01-29 grįžęs iš užsienio, 2011-02-01 iš karto nuėjo į AB „SEB“ banką, kur pagal gautą išrašą matosi, kad 2011-01-18 vėl buvo pervesti pinigai į R. Č. sąskaitą. Jam užblokavus sąskaitą, banko darbuotoja pradėjo tikrinti kodus ir pastebėjo, kad jo internetinio generatoriaus ir AB „SEB“ banko sutartyje nurodyto jam išduoto internetinio generatoriaus numeris skiriasi. Tada ji paėmė iš jo internetinį generatorių ir išdavė naują, pasirašant jam naują elektroninės bankininkystės sąskaitos sutartį. Kokiu būdu galėjo skirtis jo turimo internetinio generatoriaus numeris ir jo paties pasirašytoje sutartyje nurodyto internetinio generatoriaus numeris, banko darbuotoja negalėjo paaiškinti. Mano, kad tai tik R. Č. galėjo paimti jo turėtą internetinį generatorių ir kažkokiu būdu pakeisti jį į kitą tame pačiame banke. AB „SEB“ banke yra palikęs savo turėtą internetinį generatorių, kur jam paaiškino, kad jie taip pat aiškinsis dėl šio fakto. Iš viso į R. Č. sąskaitą iš jo sąskaitų buvo pervesta 7705 Lt. R. Č. 2017-03-06 grąžino tik 500 Eur. Su R. Č. jis taikytis nesiruošia ir neketina, prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti surašant kaltinamąjį aktą. Jis 2017-03-25 išvyksta iš Lietuvos, kadangi dirba jūreiviu (b. l. 36-38, 54-56).

Liudytoja M. Č. (Karmazinienė) parodė, kad 2010-09-19 jos sugyventinis R. K. išvyko iš namų. Išvykdamas AB „SEB“ banke pasirašė sutartį, pagal kurią gavo ne tik elektroninę mokėjimo kortelę, bet ir internetinį generatorių. Internetinį generatorių paliko nešiojamoje rankinėje namuose, spintoje kartu su PIN kodu pulteliui, kuriuo retkarčiais naudodavosi pati. Nuo 2010 m. spalio mėnesio pradžios pas ją į namus atvažiavo gyventi ir padėti pabūti su vaiku jos brolis R. Č.. Jos brolis likdavo namuose su vaiku vienas, todėl jam buvo galimybės patikrinti visas jų spintas ir spinteles, kur yra sudėti asmeniniai jų daiktai. Ji nesitikėjo, kad galėtų kas nors dingti, kai namuose likdavo jos brolis. 2010-12-21 apie 11.30 val. R. Č. išvyko į Akmenę, ir ji daugiau jo nematė, jo mobilaus ryšio telefonas buvo išjungtas. Maždaug po poros dienų ji patikrino sąskaitą ir sužinojo, kad yra nuimta apie 5000 Lt. Ji iš karto nuėjo į banką ir sužinojo, kad iš jos vyro sąskaitos AB „SEB“ banke pinigus pervedinėja jos brolis R. Č., tada paprašė, kad sąskaita būtų užblokuota. Tačiau darbuotoja nurodė, kad jeigu internetinis generatorius yra namuose, tai pinigų niekas negalės pervesti. 2010-12-22 ji parašė vyrui elektroninį laišką ir pranešė, kad iš jo sąskaitos yra nuimti pinigai. 2011 m. sausio mėnesio pradžioje ji bandė prisijungti internetiniu generatoriumi prie elektroninės sąskaitos, tačiau jai nepriėmė prisijungimo slaptažodžio. Todėl grįžęs iš užsienio jos vyras kreipėsi į banką (b. l. 62-64).

AB „SEB“ banko pateiktame R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodyta operacija, atlikta 2010-11-13, pervedant 200 Lt į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 49-52).

AB „SEB“ banko pateiktame R. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išraše nurodytos operacijos, atliktos dukart 2010-12-21, pervedant po 2000 Lt į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), 2010-12-27 pervedant 1000 Lt į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat triskart 2011-01-18 pervedant atitinkamai 1005 Lt, 500 Lt ir 1000 Lt į AB „Swedbank“ esančią R. Č. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 39-48).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, jų visumą, pripažįsta esant įrodyta, kad kaltinamasis R. Č. neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai panaudojo elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos pažeisdamas apsaugos priemones bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansinę operaciją ir apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – R. K. priklausančius 7705 Lt (2231,52 Eur). Tokios kaltinamojo veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis R. Č. veikė tiesiogine tyčia: suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį, numatė jų padarinius ir jų norėjo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtimi. Kaltinamasis R. Č. padarė du baigtus tyčinius nesunkius ir du baigtus tyčinius apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys), trys nusikaltimai padaryti idealia sutaptimi. Kaltinamasis anksčiau neteistas, po šių nusikaltimų padarymo yra praėję daugiau nei 6 metai, jis nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, vėliau išvyko į Angliją, jo teigimu, ten dirbo iki sulaikymo, atlygino nedidelę dalį padarytos turtinės žalos nukentėjusiajam, žada atlyginti visą padarytą žalą. Nukentėjusysis neketina atleisti kaltinamajam. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visus tiek padarytas nusikalstamas veikas, tiek kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti R. Č. už padarytus nusikaltimus paskyrus baudos bausmes (BK 47 straipsnis). Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, kaltinamajam skiriama galutinė bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. Č. kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2017-03-08 iki 2017-03-24, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Nukentėjusysis R. K. byloje pareiškė 2731,52 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (b. l. 59). Nurodė, kad jam padaryta turtinė žala sudaro 1731,52 Eur, kadangi 500 Eur turtinės žalos kaltinamasis jam atlygino. Neturtinė žala sudaro 1000 Eur. Kaltinamasis pripažino pareikštą civilinį ieškinį visa apimtimi, dėl to ginčo nėra, ieškinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas kaltinamojo kaltės įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, tarp padarytos žalos ir kaltinamojo neteisėtos veikos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo nukentėjusiojo R. K. naudai priteistina iš viso 2731,52 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašo valstybės naudai iš kaltinamojo R. Č. priteisti 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pagal BPK 51 straipsnio 3 dalį paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnį asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą. Vadovaujantis šia nuostata bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktą suimto kaltinamojo gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme yra privalomas, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo R. Č. būtų nepagrįstas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė prašymą išspręsti išlaidų, susijusių su R. Č. ekstradicija, atlyginimo klausimą, pateikė įrodymus, jog patyrė 1434,26 Eur išlaidų, susijusių su kaltinamojo ekstradicija. Prašymas pagrįstas, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu, 104, 105 straipsniais, šios išlaidos pripažintinos procesinėmis ir išieškotinos iš kaltinamojo R. Č..

Kaltinamojo R. Č. asmens dokumentai – Lietuvos Respublikos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas R. Č. vardu, bei asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini R. Č..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 198¹ straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 40 MGL (1506 Eur) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį – 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį – 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį – 60 MGL (2259 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę už šias veikas skirti 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir subendrintą bausmę skirti 90 MGL (3388,50 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę R. Č. paskirti 60 MGL (2259 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti R. Č. kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2017-03-08 iki 2017-03-24, vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyti galutinę bausmę – 26 MGL (978,90 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti, kad baudą R. Č. privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Nukentėjusiojo R. K. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo R. Č. nukentėjusiojo R. K. naudai priteisti 2731,52 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą priteisti iš kaltinamojo R. Č. 34,74 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai atmesti.

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai iš R. Č. išieškoti 1434,26 Eur turėtų ekstradicijos išlaidų.

Kaltinamojo R. Č. asmens dokumentus – Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą R. Č. vardu, bei asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. Č..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Teišerskienė